Alerginis bėrimas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių. Nors šis laikotarpis dažnai asocijuojasi su džiaugsmu ir laukimu, jis taip pat gali atnešti ir tam tikrų iššūkių, įskaitant odos problemas. Hormonų svyravimai, padidėjęs kraujo tūris, organizmo prisitaikymas prie augančio vaisiaus - visa tai gali paveikti odos būklę, sukeldama įvairius bėrimus, niežulį ar kitus nemalonius pojūčius.
Kamuojant alergijai norisi kuo greičiau pradėti gerti vaistus, sušvelninančius nemalonius simptomus. Tačiau jei esate nėščia, viskas nebe taip paprasta: ne tik būtina skaityti vaistų informacinius lapelius ir domėtis, ar jie yra saugūs vartoti nėščiosioms, bet kaskart patariama pasitarti ir su gydytoju. Stenkitės vengti bet kokių vaistų, kurie nėra būtini, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Vartojant jį pirmąjį nėštumo trimestrą gali pasitaikyti tam tikrų apsigimimų.
Jausti alergijos simptomus - itin nemalonu, tačiau svarbu žinoti, kad dauguma alerginių reakcijų nėštumo metu nedaro neigiamo poveikio nėštumui. Daugelis simptomų paaštrėja dėl dažnesnio gleivinių, pavyzdžiui, nosies kanalų, uždegimo.
Dažniausios alerginio bėrimo priežastys nėštumo metu
Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų odos bėrimai ir niežulys ar nemalonus dirginimas. Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą. Dažniausiai bėrimai atsiranda dėl tokių alergenų kaip:
- Saulė: Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginiai reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
- Vanduo: Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
- Dulkės: Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
- Vabzdžiai: Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
- Maistas: Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
- Vitaminai: Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alergine odos reakcija.
- Augalai: Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
- Gyvūnai: Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
- Metalas: Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.
Dažniausiai nėščiųjų alergijos pasijaučia per kvėpavimo takus. Kai kurios moterys nuo alergijos žiedadulkėms ar gyvūnų plaukams kentėjo dar iki nėštumo, tačiau neretai pasitaiko ir tokių, kurios jautrios tampa būtent nėštumo metu. Nėštumo laikotarpiu atsirandanti alerginė sloga dažniausiai būna susijusi su hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme ir ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu, kuris pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės. Rečiau pasireiškia kitas alerginis susirgimas - bronchinė astma. Nuo jos kenčia apie 2 proc. nėščiųjų. Retas atvejis, kai bronchinė astma pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu, dažniausiai moteris jau serga ja iš anksčiau, tik nėštumo laikotarpiu svarbu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Paprastai paūmėjimas pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines 4 nėštumo savaites, praktiškai pas visas moteris pastebimas ryškus pagerėjimas.
Specifinės nėščiųjų odos ligos
Nėštumo metu kintant hormonų pusiausvyrai, į šiuos pokyčius reaguoja ir oda. Dažniausios ir dažniausiai aptariamos odos problemos - strijos, pigmentacija (patamsėjimai), sausumas, spuogeliai ir bėrimai. Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Puppo bėrimas (PUPPP)
Puppo bėrimas, dar žinomas kaip niežtinčios dilgėlinės papulės ir nėštumo plokštelės, yra dažna odos liga, kuria serga nėščios moterys, ypač trečiąjį trimestrą. Nors Puppo bėrimas nėra kenksmingas kūdikiui, jis gali sukelti didelį niežulį ir odos dirginimą motinai. Puppo bėrimas yra su nėštumu susijusi odos liga, kuriai būdingi niežtintys, raudoni iškilimai ir dilgėlinė, paprastai atsirandantys ant pilvo, šlaunų ir sėdmenų. Bėrimas dažnai atsiranda paskutinį nėštumo trimestrą ir gali išplisti į kitas kūno vietas.
Nors tiksli Puppo bėrimo priežastis nėra iki galo suprantama, manoma, kad jis susijęs su odos tempimu ir hormoniniais pokyčiais nėštumo metu. Šiuo metu nėra įrodymų, kad infekciniai agentai ar aplinkos veiksniai tiesiogiai sukelia PUPPP bėrimą. Tyrimai rodo, kad genetinis polinkis gali turėti įtakos Puppo bėrimo atsiradimui. Moterims, kurių šeimoje yra odos ligų ar autoimuninių sutrikimų, gali būti didesnė rizika. Nors konkretaus gyvenimo būdo ar mitybos veiksniai nėra galutinai susiję su Puppo bėrimu, sveika mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu gali padėti palaikyti bendrą odos sveikatą.
Diagnozė paprastai apima klinikinį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo įvertinimą, įskaitant paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą. PUPPP bėrimo prognozė paprastai yra palanki. Daugumai moterų simptomai palengvėja netrukus po gimdymo, o bėrimas paprastai išnyksta per kelias savaites.
Nėščiųjų pemfigoidas
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą.
Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kai kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu.
Diagnozė nustatoma remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnės, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti.
Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų.
Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.
Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos.
Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant.
Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė.
Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Alerginio kontaktinio dermatito gydymas nėštumo metu
Alerginis kontaktinis dermatitas yra tam tikra alergijos rūšis, kurią sukelia grynos ar tam tikrose gaminiuose esančios medžiagos tiesioginis kontaktas su oda. Tokie alergenai gali būti kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužiuose, papuošaluose ar kituose gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Taip pat medžiagos, esančios tatuiruočių dažuose.
Ištikus kontaktiniam dermatitui, pastebimas smulkus niežtintis bėrimas, odos paraudimas ir patinimas. Jeigu alergenas nėra pašalinamas, simptomai tik dar labiau sustiprėja ir maži spuogeliai gali virsti jau didesnėmis žaizdomis.
Kaip spręsti?
- Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti.
- Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu.
- Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
- Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.
Buitiniai ir aplinkos alergenai
Alerginis bėrimas vaikui - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas.
Saugokitės dulkių, stiprių kvapų, aerozolių, radiacijos ir kitų aplinkos teršalų. Atsisakykite produktų, sukeliančių alergiją: riešutų, šokolado, kakavos, medaus, žuvies, ikrų. Saikingai vartokite karvės pieno ir jo produktus, net ,,antrąja nėščiųjų duona” laikomą varškę. Jei sergate toksikoze ar gresia persileidimas, hipoalerginė dieta turi būti geležinė.
Paruoškite kambarį naujagimiui su kuo mažiau minkštų baldų, pliušinių žaislų, pagalvėlių, kilimų, užuolaidų. Jei kūdikis alergiškas, turėtumėte visai atsisakyti karvės pieno produktų sūrio, varškės, grietinės, jogurto, kefyro ir toliau žindyti. Karvės piene yra daugiau kaip 30 baltyminių komponentų, kurie gali būti pilnaverčiai alergenai, sukeliantys greitas alergines reakcijas. Kai kurie tie alergenai suirsta tik po 2 valandų virinimo.
Kaip gydyti alerginį bėrimą nėštumo metu?
Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.
Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.
Skalaukite nosies sinusus irigatoriumi ar kitais specialiais prietaisais (pvz., neti puodu). Maudynės po dušu.
Kaip suderinti sinchroninį ir asinchroninį ugdymą, kad mokiniai patirtų mokymosi sėkmę?
Kristė prisimena: „Prieš vestuves užsimaniau sustiprinti organizmą, visiškai išgyti nuo alergijos - kad šventės dieną būčiau graži, o paskui sveika išnešiočiau kūdikį. Netrukus mano sveikata pablogėjo, bet homeopatas tikino, kad taip ir turi būti. Odą labai niežėjo, kad netrūkinėtų, turėjau ją kelis kartus per dieną tepti riebiu kremu (geriausiai tiko „Nivea“). Žodžiu, norėdama pasigydyti, tik dar labiau susigadinau sveikatą. Bet tai dar ne pabaiga. Kristė nuvažiavo į išreklamuotą gydyklą. „Iš pradžių skyrė 6 valymus. Valymai vyko kas antrą dieną, per tą laiką turėjau laikytis griežtos dietos - valgiau tik agurkus, arbūzus ir makaronus. Natūralu, kad nuo tokios mitybos per dvi savaites mano oda išskaistėjo. Po 6 valymų gydytoja skyrė dar 3. Tada pasiūlė išsivalyti kepenis. Parą pagal specialią schemą turėjau gerti tik spanguolių sultis (nes citrinų sultims esu alergiška) ir aliejų, kepenis vis pašildant šildykle ir statant klizmą. Kepenų valymas mane visai pribaigė“, - pasakoja Kristė. Per „natūralaus“ gydymosi mėnesį ji neteko 10 kg ir solidžios sumos pinigų.
„Dar paauglystėje gydytojai sakydavo, kad gal pasveiksiu, kai pagimdysiu. Mat per nėštumą daug kas keičiasi moters organizme, ne vienai po gimdymo alergija sumažėja. Mano nėštumas buvo tikras košmaras. Kad nepakenkčiau vaikeliui, gydomųjų tepalų nevartojau. Oda tapo labai sausa, todėl kas kelias valandas turėjau ją tepti kremu. Dieną šiaip taip prastumdavau, bet naktys praeidavo tik vartantis ir tepantis kremu. Pati nepasiekdavau išsitepti nugaros, todėl kas naktį apie 3 valandą žadindavau vyrą (per savaitę sutepdavau 10 „Nivea“ kremo tūbelių (75 ml). Klausdavau: „Mama, kada aš galėsiu išsimiegoti, kaip normalus žmogus?“, - pasakoja Kristė. Moteris iš nuovargio dieną nulūždavo vos dviems valandoms. Nuo išsekimo naktimis prasidėjo širdies permušimai. Nors hemoglobinas buvo tik 90, Kristė negalėjo vartoti jokių vitaminų, geležies.
Kristė prisimena: „Oda taip įsijautrino, kad negalėjau pati pasigaminti maisto, išplauti indų. Kai vyras būdavo darbe, o aš užsinorėdavau valgyti, važiuodavau pas tėvus ir paprašydavau nuskusti man bulvių. Visa buitis teko vyrui. Mane dirgino net lyginamų skalbinių kvapas, todėl, kai Arūnas lygindavo, aš išeidavau pasivaikščioti. Nagus karpiausi kuo trumpiau, kad užsimiršusi nepradėčiau kasytis“. Nepaisant visų Kristės kančių, vaikelis augo puikiai. Kai nėštumas persirito į antrą pusę, Kristei gydytojai vėl leido vartoti gydomuosius tepalus, skyrė diazolino. Kristė pagimdė greitai ir lengvai. „Per gimdymą labai sausėjo rankos. Kai sąrėmis atslūgdavo, kumšteldavau vyrą: „Duok kremo“. Pasitepdavau ir laukdavau kito sąrėmio. Tas procesas juokino gydytojus, kol gulėjau ligoninėje, jie vis geranoriškai pasišaipydavo: „Na kaip, ar vyras atvežė kremo? Sūnus svėrė 3500 g, gydytojai jam skyrė 9-10 balų. Po gimdymo Kristės sveikata žymiai pagerėjo. „Galiu tvarkytis namuose, pati gaminu maistą, o svarbiausia - aš pagaliau išsimiegojau. Dažnai naktį prie sūnaus keliasi vyras, nes aš negirdžiu - miegu be jokių jausmų. Daug metų bijojau, kad išvis neturėsiu vaikų. Juk per gyvenimą suvartojau tiek vaistų, visokių hormonų. Skaičiau istorijų, kaip alergiškos moterys negalėdavo pastoti. Ištirta, kad alergiškų moterų vaikai dažniausiai taip pat alergiški. Ar alergiškas tėvas, nėra taip svarbu. Tai, ką suvalgo ar įkvepia motina, akimirksniu patenka į gimdą.
Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu. Jeigu Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
