Priešmokyklinio ugdymo grupės charakteristika ir ugdymo tikslai

Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių, nuo 2016 metų. Šio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti sklandų vaiko perėjimą į mokyklą ir sėkmingą adaptaciją naujoje aplinkoje.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Ši programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Priešmokyklinio ugdymo amžiaus grupė ir priėmimo tvarka

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu, jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymai priimami visus metus (kiekvieną darbo dieną, darbo valandomis) ugdymo įstaigose, Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje arba internetu. Tėvai (globėjai), norintys pateikti prašymą elektroniniu būdu jungiasi per elektroninius valdžios vartus.

Apie vaikui skirtą vietą švietimo įstaigoje tėvai (globėjai) informuojami jų prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas bus reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę. Rekomenduojama laikytis vaikų skiepijimo kalendoriuje numatytų terminų, ne vien dėl to, kad nereikėtų papildomai rūpintis dėl priėmimo į ugdymo įstaigą, bet ir dėl to, kad apsaugotume savo vaikus nuo pavojingų ligų.

Ugdymo filosofija ir metodai

Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomoji aplinka ir metodai orientuoti į ikimokyklinio ugdymo specifiką, t. y. žaidybinę veiklą. Įstaigoje taikomas kūrybinis-visuminis (kompleksinis) ugdymas. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą.

Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų. Ugdymo(si) veikla orientuota į pagrindinius vaiko poreikius: saugumą, savarankiškumą, aktyvumą, žaidimą, bendravimą, bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką. Grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė, leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti.

Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos.

Pedagogai taiko įvairius ugdymo principus ir metodus:

• Spontaniškas ugdymas: atsižvelgiama į vaikų siūlymus ir idėjas.
• Kūryba: skatinama savitai ir priimtinais būdais išreikšti save, interpretuoti, kurti, atrasti, įgyvendinti idėjas.
• Diskusijos: problemos, reiškinio aptarimas, minčių, idėjų išsakymas, išklausant kito nuomonę, konfliktų sprendimas.

Sudaroma galimybė vaikui spręsti visus su juo susijusius gyvenimo klausimus: aplinkos kūrimo, veiklos planavimo.

Ugdymo tikslai ir kompetencijos

Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Ugdymo turinys sudarytas remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, atskleidžiant svarbiausias pasiekimų sričių charakteristikas; orientuotas į vaikų kompetencijų visuminį ugdymą(si), joms skiriamas vienodas dėmesys.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:

1. Pažinimo kompetencija: Vaikai, natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
2. Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti.
3. Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, išsako savo pastebėjimus, nuomonę. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
4. Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja.
5. Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
6. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
7. Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.

Ugdymosi sritys ir pasiekimai

Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

• Gamtamokslinis ugdymas
• Kalbinis ugdymas
• Matematinis ugdymas
• Meninis ugdymas
• Visuomeninis ugdymas
• Sveikatos ir fizinis ugdymas

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Gamtamokslinis ugdymas

Šioje srityje vaikai domėdamiesi, aiškindamiesi, stebėdami, žaisdami, visais pojūčiais patirdami, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Mokosi atsargumo gamtoje, aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, kaip elgtis kilus gaisrui. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus.

Žemiau pateikiama supaprastinta gamtamokslinio ugdymo pasiekimų lygių apžvalga:

Kalbinis ugdymas

Vaikai žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.

Bendraudami sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdami ir kitaip veikdami kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas.

Vaikų pasiekimų vertinimas

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimas vykdomas, jeigu tėvai (globėjai) nesutinka su pedagogų pateikta rekomendacija.

tags: #priesmokyklinio #grupes #charakteristika

• Lietuvos ikimokyklinio ugdymo programos pokyčiai
• Recenzija: „Auklė pagal iškvietimą“ – smagi romantinė komedija
• kodėl verta mankštintis besilaukiant?
• modernus ugdymas
• „Spindulio“ darželio bendruomenė