Priešmokyklinis amžius - tai svarbus etapas vaiko gyvenime, kuriame vyksta intensyvus fizinis, pažintinis, socialinis ir emocinis vystymasis. Vaiko psichikos raidą skatina, jo psichikos funkcijas lavina turininga ir įvairi aplinka, bendravimas. Kiekvienas vaikystės tarpsnis sudaro prielaidą tolesnei psichikos raidai, o vaiko psichikos raidą lemia daugelio veiksnių visuma: paveldimumas, brendimo dėsniai ir, svarbiausia, ugdymas.

Vaikų raida yra sudėtingas ir individualus procesas, tačiau jai būdingi tam tikri bendri dėsningumai. Pirmiausia, tai netolygumas: vystymasis tam tikrais amžiaus tarpsniais vyksta lėtai, o kartais - labai greitai. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi jautriuosius (sensityviuosius) periodus - tai laikotarpiai, kai besiformuojantis organizmas ypač jautrus ir imlus skirtingiems dirgikliams, todėl vaikui lengviau įgyti tam tikrą įgūdį, pavyzdžiui, kalbėti ar judesių koordinaciją.
Šiuo laikotarpiu taip pat gali išryškėti vystymosi krizės, kurios atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu atskirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių. Ankstyvojoje ir ikimokyklinėje vaikystėje sparčiai formuojasi vaiko mąstymas, kalba, valia ir asmenybės bruožai.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažintinė raida yra itin intensyvi. Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla, vėliau pereinama prie žaidimo-tyrimo, konstravimo, o galiausiai - prie vaidmeninių žaidimų. Apie 3 metus atsiranda simbolinis mąstymas, vaikai ima geriau skirti spalvas, suvokti formas ir objektų ryšius erdvėje bei laike.
Kalbos raida yra neatsiejamai susijusi su mąstymu. Ikimokykliniame amžiuje vaiko kalba tampa vis gramatiškai taisyklingesnė ir raiškesnė. Išmokti kalbėti vaikui padeda supantys žmonės, tai vyksta bendros vaiko ir suaugusiojo veiklos dėka.

Ikimokykliniame amžiuje pagrindinė veikla yra žaidimas, kurio metu vaikas realizuoja savo gabumus, mokosi bendrauti ir įgyja naujų žinių. Vaikas pradeda atpažinti kitų žmonių emocijų išraišką, mokosi dalintis žaislais ir laikytis grupės taisyklių. Labai svarbu palaikyti vaikų iniciatyvą ir skatinti socialinį aktyvumą.
Šiuo laikotarpiu turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimų. Suaugusieji turi taikyti pagrįstus apribojimus, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi. Bendraudamas su įvairiais žmonėmis vaikas perima socialines elgesio normas, o šeimoje atsirandantys nauji iššūkiai reikalauja tėvų kantrybės ir atidaus raidos stebėjimo.
| Amžius | Pagrindiniai pasiekimai |
|---|---|
| 3 metai | Simbolinis mąstymas, manipuliacija daiktais, savarankiškumo apraiškos. |
| 5 metai | Gebėjimas laikytis taisyklių, noras mokytis eilėraštukų, socialinis bendravimas. |
| 6-7 metai | Gebėjimas planuoti veiklą, siužetinių žaidimų kūrimas, loginis mąstymas. |
Priešmokyklinio amžiaus vaikai tampa stipresni, koordinuotesni ir savarankiškesni. Jie aktyviai mokosi bėgioti, šokinėti, atlikti smulkius rankų judesius. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas. Siekiant padėti tėvams priimti sprendimus dėl ugdymo, atliekamas vaiko brandumo vertinimas, kuriame ne tikrinami skaitymo ar rašymo įgūdžiai, bet vertinamas bendravimas, savarankiškumas ir gebėjimas sutelkti dėmesį.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #psichocharakteristka