Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasirengimo mokyklai vertinimas

Kiekvienos šeimos, auginančios mažylį, gyvenime ateina svarbus ir ypatingas etapas - pasiruošimas mokyklai. Artėjanti nauja pradžia tiek būsimam pirmokui, tiek mums, tėveliams, gali reikšti didelį džiuginantį jaudulį, kuris kutena širdį. Suprantame, kad mūsų mažylis auga ir bręsta, o jo kasdienybę greitai papildys nauja aplinka, kitokios veiklos ir užduotys, dar nepatirti mokslo atradimai ir iššūkiai.

Suprasdami, kad vaikas žengs pirmuosius žingsnius į akademinių žinių pasaulį, galime nerimauti, ar tikrai mano vaikas pasiruošęs mokyklai? Ar pakankamai brandus? Ar sugebės savimi pasirūpinti? Ką jis turėtų žinoti apie save ir pasaulį? Ką turėtų gebėti? Ar turi mokėti skaityti? Puikiai skaičiuoti? Iki kelių? Kaip galėčiau padėti savo vaikui, jeigu kokių nors įgūdžių jis vis dar stokoja?

Pasirengimas pirmai klasei - iš tiesų svarbus, ypač jeigu norime, kad pirmosios dienos, savaitės ir mėnesiai bei metai mokykloje vaikui būtų sėkmingi ir klostytųsi sklandžiai, o mūsų mažasis mokinukas jaustųsi ramus, būtų drąsus ir pasitikėtų savimi bei savo gebėjimais. Tinkamai pasiruošti pirmai klasei itin aktualu jautresniems vaikams, kurių adaptacija mokykloje gali būti sunkesnė dėl emocinių iššūkių. Itin jautriems, nedrąsiems vaikams reikia ilgesnio laiko tarpo priprasti prie pasikeitusios aplinkos, užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su mokytoja bei bendraamžiais bei pasijusti saugiai. Būtent todėl tinkamas pasiruošimas akademiniams dalykams gali palengvinti pirmokėlių startą mokykloje. Žinodami, kad vaikas nepatirs sunkumų skaitydamas, rašydamas ir skaičiuodamas, ir patys jausimės ramūs.

Priešmokyklinio ugdymo vertinimo principai ir tikslai

Akivaizdu, kad lengvą mokyklinio gyvenimo pradžią gali užtikrinti tinkamas nusiteikimas bei žinojimas, kokios kompetencijos, įgūdžiai ir gebėjimai yra reikalingi būsimam pradinukui. Taip pat svarbu išsiaiškinti ir suprasti, ką jau žino, geba ir moka mokyklai besirengiantis sūnus ar dukra, o į kurias ugdymosi sritis tėveliams bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams vertėtų atkreipti dėmesį, skirti daugiau laiko jų lavinimui bei konkrečių, vaiko stokojamų įgūdžių, gerinimui ir įtvirtinimui. Tik suprasdami, ką vaikas jau moka ir ko - ne, galėsime jam padėti užpildyti spragas.

Pasiekimų vertinimas skirtas padėti vaikui augti, tobulėti, bręsti, sėkmingai pasirengti mokymuisi mokykloje. Vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis, leidžianti vaikui teikti savalaikę veiksmingą pagalbą, tikslingai skatinanti vaiko raidą, padedanti efektyviai modeliuoti kasdienę ugdymo(si) praktiką, visais ugdymo(si) etapais. Vertinimo tikslas - paremti vaiko ugdymą(si) teikiant grįžtamojo pobūdžio informaciją apie ugdymo(si) pasiekimus ir pažangą, siekti, kad vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas sukurtų sąlygas vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi rezultatai - asmens savybių, vertybinių nuostatų ir kompetencijų ugdymo(si) pasiekimai.

• pereinama nuo visiems vaikams taikomos prie personalizuotos (suasmenintos) vertinimo kultūros.
• parenkami tokie vertinimo metodai, kurie sudaro sąlygas vaikams pažįstamuose kontekstuose pademonstruoti savo pasiekimus.
• vertinimo procese dalyvauja vaikas.

Mokytojas, planuodamas Programos įgyvendinimą, pirmiausiai numato, kokių vaiko ugdymo(si) rezultatų siekia; kokie įrodymai pagrįs, kad ugdymo tikslai yra pasiekti; kokiais būdais jie bus renkami ir kaip jie padės įvertinti vaikų pasiekimus. Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo pasiekimai aprašomi, išskiriant 3 pasiekimų lygius:

Vertinimo procesas ir metodika

Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

Vaiko pasiekimų vertinimas yra nuolatinis informacijos kaupimas apie įgyjamus vaiko gebėjimus, ugdymosi pasiekimus, daromą pažangą. Vertindami siekiame pažinti vaiką, išsiaiškinti jo poreikius ir galimybes. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Pedagogas vertinant ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Sakykime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus skirtus 0-3 metų vaikams ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.

Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Antrojo įvertinimo metu - gegužės mėnesį nustatoma individuali kiekvieno vaiko pažanga, pasiekta per mokslo metus. Analizuodama šiuos duomenis pedagogė planuoja vaikų ugdymo procesą visai grupei, grupelėse, individualiai.

Vaikų pasiekimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų apraše, aplanke, skaitmeninėse laikmenose ar kitur - vadovaujamasi įstaigoje priimtais ir su tėvais (globėjais) aptartais susitarimais. Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne "Mūsų Darželis". Vaiko ugdymosi pasiekimai kaupiami Vaiko aplanke. Vaikui pereinant į priešmokyklinio ugdymo grupę aplankas perduodamas priešmokyklinio ugdymo pedagogei.

Kompetencijų įvertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių kaupimu bei apibendrinimu. Vaiko daroma pažanga yra vertinama nuolat, pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, dailės darbų aprašą ir veiklos analizę. Vertinimo išvados pateikiamos aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra stipriosios vaiko pusės, kas pasiekta, kokių dar yra sunkumų ir kas siektina. Numatoma vaiko ugdymo ir ugdymosi perspektyva, tikslingai naudojant informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais.

Ugdomosios kompetencijos ir įgūdžiai

Pasirengimas mokyklai dažnu atveju yra natūrali ikimokyklinio ugdymo tąsa, apimanti pažintinių gebėjimų lavinimą, socialinių įgūdžių bei savarankiškumo ugdymą. Žinoma, mokyklos adaptaciniam procesui reikšmingas ir vaiko emocinis pasirengimas, savireguliacijos įgūdžiai.

Valdyti emocijas, tinkamai elgtis konkrečiose situacijose, saugoti savo daiktus, pasirūpinti savo higiena, gebėti palaukti, mokėti užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais, nebijoti paklausti ir prireikus paprašyti pagalbos - visa tai yra labai svarbu prieš pradedant keliauti į pirmąją klasę. Be anksčiau minėtų dalykų, mokyklai svarbus ir gebėjimas sutelkti bei išlaikyti dėmesį, suprasti bei pradėjus užbaigti pateikiamą užduotį. Dėmesio ir atminties lavinimas vaikams - būtinas ir gali būti lengvai ir linksmai įgyvendinamas ir namuose pasitelkiant specialius atminties lavinimo žaidimus ar kitas smagias veiklas, pavyzdžiui, mokantis mintinai patinkančius smagius eilėraščius ar daineles.

Mokyklos pradžiai itin reikšminga komunikavimo kompetencija. Būsimas pirmokas turi gebėti dalyvauti kasdienėse veiklose, naudoti verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Bendrauti, tartis, diskutuoti, kelti klausimus, dalytis patirtimi, gebėti papasakoti apie save ir savo jausmus, išklausyti ir suprasti kito pasakojimą - visa tai būsimam pirmokui turėtų būti lengvai įkandama. Komunikavimo kompetencijos pagrindas - kalba, todėl natūralu, kad vaikui reikalingas pakankamai išplėtotas žodynas bei kiti kalbiniai įgūdžiai. Vienas esminių - pakankamas kalbos suvokimas: gebėjimas suprasti ir įgyvendinti kelių dalių instrukcijas, suvokti pasakojimą ar skaitomo teksto reikšmę, išskirti pagrindinį pasakojimo įvykį, suprasti jo reikšmę visam pasakojamam turiniui. Ne mažiau svarbus kalbinis įgūdis - gebėti rišliai pasakoti.

Skaitymo ir rašymo veikloms itin svarbus fonologinis suvokimas (garsų suvokimas), gebėjimas išgirsti, kokie garsai sudaro žodžius, mokėjimas išskirti konkretų garsą garsų eilėje, nustatyti garso vietą žodyje, sieti garsą su grafema, pakankamai greitai atpažinti raides, gebėti jungti paskirus garsus į skiemenį, o skiemenis - į žodį.

Tinkami stambiosios bei smulkiosios motorikos įgūdžiai itin reikšmingi rašymo veiklai, kuri reikalauja tikslių rankų ir rankų pirštų judesių bei tinkamos judesio gradacijos. Gebėjimas taisyklingai laikyti rašymo ar piešimo priemonę ir spausti ją tinkamu jėga, t. y. nei per silpnai, nei per stipriai, padeda vaikui rašyti tvarkingai ir nepavargti. Per didelis rašymo ar piešimo priemonės spaudimas bei netaisyklingas jos laikymas lemia greitą nuovargį ir rašymą paverčia nemalonia, daug energijos reikalaujančia veikla. Ilgainiui vaikas gali imti vengti rašymo.

Bendradarbiavimas su tėvais ir individualizuota pagalba

Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Apie konkretaus vaiko įgyjamus gebėjimus ir problemas kalbamasi su tėvais individualiai.

Vaiko vertinimo procese mokytojas nuolat bendradarbiauja su tėvais (globėjais), nes jų teikiama informacija gali praplėsti žinias apie vaiko raidą, kultūrinius skirtumus ir padėti geriau suprasti vaiką. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Siekiant padėti vaikui bręsti, mokytis, vertinama jo daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui priešmokyklinio ugdymo mokytojo (ar švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.

Specializuotos programos pavyzdys: "Upės teka"

Būtent todėl individualių ugdymosi poreikių centre "Upės teka" įgyvendinama pasirengimo mokyklai programa, kurią sudaro kelios dalys: vaiko pasirengimo mokyklai vertinimas bei paruošimas mokyklai 5-7 metų vaikams. Mokyklinio pasirengimo įvertinimas apima kalbinių įgūdžių, t. y. kalbos supratimo ir raiškos gebėjimų, fonologinių gebėjimų, skaitymo pradmenų susiformavimo, gebėjimo sutelkti ir išlaikyti dėmesį, stambiosios bei smulkiosios motorikos vertinimą.

Pasirengimo mokyklai programą sudaro keli etapai. Pirmasis - pasirengimo mokyklai įvertinimas bei išvadų pateikimas, antrasis - parengimas mokyklai, trečiasis - vaiko pažangos aptarimas su tėvais ar globėjais bei, esant poreikiui, rekomendacijų teikimas. Mokyklos pasirengimo testas vaikui atliekamas vieno ar dviejų susitikimų metu, po kurių vaiko tėvai ar globėjai tiksliai sužino vaiko pasirengimo mokyklai lygį, išgirsta, kokie vaiko gebėjimai jau yra pakankami, o kuriuos vertėtų lavinti namuose ar specialisto kabinete. Kai tikslias vertinimo išvadas bei detalias rekomendacijas pateikia logopedas, pasirengimas mokyklai gali tapti kur kas lengvesnis ir aiškesnis, tėvams lengviau suprasti, ar vaikas pasiruošęs, o galbūt jam reikalinga papildoma pagalba.

Pasiruošk mokyklai programa sudaryta iš kelių dalių, todėl įvertinus vaiko pasirengimą mokyklai, supratus jo stiprybes ir sunkumus, įgyvendinamas antrasis programos etapas, kuriuo susitelkiama į vaiko patiriamus individualius iššūkius bei jų įveikimą. Pavyzdžiui, jeigu pasirengimo mokyklai vertinimo metu paaiškėja, kad būsimas pirmokas patiria sunkumus fonologinio suvokimo srityje, antrojo programos etapo metu visas dėmesys sutelkiamas į vaiko gebėjimą išgirsti, atpažinti, išskirti kalbos garsus, jais manipuliuoti, jungti bei sieti su raidėmis. Lavinami šie gebėjimai lemia ne tik sklandesnę mokymosi skaityti pradžią, bet ir geresnius rašymo įgūdžius. Nes tinkamas žodžio garsinės struktūros suvokimas turi tiesioginės įtakos žodžių bei sakinių rašybos taisyklingumui. Fonologinio suvokimo įgūdžių stoka gali lemti tai, kad rašydamas vaikas praleidžia garsus, juos painioja tarpusavyje ar sukeičia vietomis. Atitinkamai, jeigu vaikas stokoja kitų įgūdžių - "Upės teka" pasirengimo mokyklai programos metu visas dėmesys bus skiriamas būtent jiems, nes programa yra individualizuojama bei pritaikoma kiekvienam būsimam pirmokui.

Mokytojų vaidmuo ir kvalifikacijos kėlimas

Šiuo metu Lietuvoje atnaujinamos priešmokyklinio ugdymo programos, todėl mokytojams reikalinga pagalba atliepiant vaikų ugdymosi poreikius. Šis seminaras padės mokytojams dirbantiems su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais sėkmingai realizuoti formuojamąjį vertinimą, kaip tinkamai organizuoti įrodymų surinkimo procesą bei priimti sprendimus dėl jų. Šis seminaras skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, kuris prisidės prie ugdymo įstaigos pasiekimų vertinimo bendrosios kultūros stiprinimo.

Siekiant skatinti asmeninę vaikų pažangą, reikalinga telkti visos ugdymo įstaigos bendruomenės narius, kuriant palaikymu ir parama paremtus tarpusavio santykius, kur kiekvienas vaikas yra pastebimas už savo pastangas pažinti juos supantį pasaulį. Bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis tenka pažinti šiuo metu susiformavusią vaikų pasiekimų vertinimo praktiką tiek kasdieninėse situacijose, tiek atliekant apibendrinamąjį vaikų vertinimą. Seminaro metu įgytos žinios paskatins kiekvieną mokytoją permąstyti savo veiklą grupėje, ieškoti sėkmingų metodikų ir strategijų, padedančių veiksmingai teikti grįžtamąjį ryšį ir pagalbą.

tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaikams #testas

• techninės „Gimi Zaffiro“ charakteristikos
• Kaip paįvairinti 10–11 mėnesių kūdikio mitybą rytais
• Lietuvos pilietybės teisės vaikams
• Avalynė ir apranga mažiesiems
• kodėl verta rinktis aktyvų poilsį vaikams