Kaip apsaugoti vaikus internete: išsamus vadovas

Šiuolaikiniai vaikai neįsivaizduoja savo kasdienybės be interneto - čia jie mokosi, bendrauja, žaidžia, kuria. Ir tai puiku! Internetas gali būti vertingas pagalbininkas, jeigu vaikas išmoksta juo naudotis saugiai. Deja, virtualioje erdvėje slypi ne tik žinios, bet ir pavojai: žalingas turinys, nepažįstamieji, duomenų vagystės, patyčios. Todėl tėvų užduotis - padėti vaikams augti skaitmeniniame pasaulyje sąmoningai, ne tik draudžiant, bet ir mokant.

Beveik pusė (46 proc.) 9-16 m. amžiaus vaikų Europos Sąjungoje kasdien naudojasi internetu mobiliajame telefone. Iš jų vidutiniškai 55 proc. naršo be tėvų priežiūros. Augant didėja privatumo poreikis - net 78 proc. apklaustų 15-16 m. Tai atskleidė 2014 m. lapkritį Europos Komisijos užsakymu atliktas vaikų naudojimosi elektroniniais prietaisais ir internetu tyrimas. Apklausta 3500 9-16 m. Beveik visi apklaustieji įvardijo, kad jiems svarbu turėti asmeninį prietaisą, kuriuo nereikėtų dalintis, todėl išmanusis telefonas - vienas geriausių variantų. Tačiau neatsargiai naudojantis internetu gali būti pavojingas vaikams ir jų skelbiama informacija gali tapti jauku nusikaltėliams. 29 proc. 9-16 metų vaikų naudojasi internetu ruošdami namų darbus. Šiuolaikinės mokymosi programos kuriamos taip, kad vaikai naudotųsi internetu kaip informacijos šaltiniu, gebėtų atsirinkti informaciją, kritiškai ją vertintų. Internetas, neabejotinai, naudingas, bet reikia padėti vaikui atsirinkti tinkamą turinį. Įvairios informacijos vaikai ir paaugliai dažnai ieško iš smalsumo, o neretai naudoja mobiliuosius vaizdo informacijos peržiūrai. 20 proc. vaikų lankėsi tinklalapiuose, kuriuose buvo neapykantą kurstančių pasisakymų (angl. hate speech), vidutiniškai 10 proc. buvo apsilankę portaluose, informuojančiuose apie narkotines medžiagas, o 11 proc.

Šiandienos vaikai užauga skaitmeninėje erdvėje - socialiniai tinklai, žaidimai ir bendravimas internetu tapo jų kasdienybės dalimi. Tačiau kartu su pramogomis slypi ir rizikos: patyčios, netinkamas turinys, sukčiai ar asmens duomenų nutekėjimas. Tėvų užduotis - ne tik riboti, bet ir išmokyti vaikus saugiai naudotis internetu.

1. Informacijos filtravimas: ne tik „ką“, bet ir „kodėl“

Vaikai internete ieško visko - nuo „kaip padaryti mokyklinį projektą“ iki „kodėl skauda širdį po išsiskyrimo“. Paieškos kartais nuveda į svetaines, kuriose apstu neapykantos kalbos, smurto, savęs žalojimo ar net narkotikų romantizavimo.

Ką gali padaryti tėvai?

• Paaiškinkite vaikui, kad ne visa informacija internete yra tiesa ar saugi.
• Skatinkite kritinį mąstymą: kas sukūrė svetainę, koks jos tikslas?
• Parodykite patikimus informacijos šaltinius.
• Su mažesniais vaikais naudokitės saugiomis naršyklėmis ir „vaikų režimu“ (pvz., YouTube Kids, Google Family Link).

Nemaža dalis išmaniųjų įrenginių siūlo vadinamuosius „vaikų kampelius“ - jie leidžia nustatyti, kokius tinklalapius vaikas gali pasiekti, kokių - ne, kokias programėles siųstis. Vaikams, verta paaiškinti apie žalingą turinį. Manau, vaikai turėtų žinoti apie galimus pavojus, o draudimai naudotis telefonu ar internetu šiais laikais sunkiai įgyvendinami.

2. Asmeninės informacijos apsauga: dalinkis atsargiai

Vaikai neretai viešai dalijasi informacija apie tai, kur gyvena, kokias dovanas gavo, kur planuoja atostogauti ar kada lieka vieni namuose. Tokie įrašai gali tapti įrankiu piktavaliams - nuo vagysčių iki manipuliacijos.

Priminkite vaikui:

• Neskleisti adreso, mokyklos pavadinimo, nuotraukų su vietos žymėjimu.
• Neatskleisti slaptažodžių niekam - net draugams.
• Nefilmuoti ar nekomentuoti namų aplinkos, vertingų daiktų.
• Net ir „privati“ paskyra negarantuoja, kad informacija neliks konfidenciali.

Kontroliuokite vaikų viešai skelbiamą informaciją. Net 78 proc. vaikų, naudojančių internetą išmaniuosiuose, lankosi socialiniuose tinkluose ir susirašinėja per programėles. Bendraudami vaikai laisvai skelbia asmeninę informaciją, pasakoja apie pirkinius, atostogų planus. Žinoma, svarbu nusibrėžti ribą tarp būtino rūpinimosi ir vaikų sekimo. Pirmiausia, reikia aptarti bendravimo internete taisykles, o vėliau jas retkarčiais priminti. Elgesys internete yra kaip ėjimas per gatvę - išmokome vaiką ir iš pradžių jį lydime, tačiau juk visą laiką iš paskos nesekiosime.

3. Virtualios draugystės: ne kiekvienas yra tuo, kuo dedasi

Vaikai ir paaugliai dažnai susirašinėja su „naujais draugais“, kurių niekada nėra sutikę gyvai. Neretai šie „draugai“ gali būti vyresni asmenys, apsimetantys bendraamžiais - tokie kontaktai gali baigtis skaudžiai.

Pasikalbėkite apie:

• Internetinių pažinčių rizikas.
• Neatsakinėjimą į žinutes, kurios kelia diskomfortą.
• Nesiuntimą nuotraukų nepažįstamiems asmenims.
• Situacijas, kada nedelsiant reikia kreiptis į tėvus ar kitą suaugusį.

Pabrėžkite, kaip svarbu pažinti savo tikruosius draugus. Vaikas turi žinoti, kad internete jis negali būti tikras, su kuo bendrauja, todėl niekada neturėtų priimti prašymų draugauti iš žmonių, kurių nepažįsta realiame gyvenime.

4. Įrenginio ir paskyrų apsauga: išmanusis = informacijos saugykla

Šiandien telefonas - tai mini kompiuteris, kuriame saugoma daug asmeninės informacijos. Pamestas ar pavogtas telefonas gali tapti grėsme, jeigu nėra tinkamai apsaugotas.

Ką svarbu padaryti?

• Įjungti ekrano užraktą (PIN, piršto atspaudas, veido atpažindimas).
• Naudoti tvirtus ir skirtingus slaptažodžius.
• Išjungti automatinį prisijungimą prie svarbių paskyrų.
• Naudoti antivirusines programas.
• Su vyresniu vaiku aptarti, kaip išjungti „vietos dalinimąsi“ su nepažįstamais.

Naudokitės duomenų apsaugos priemonėmis. Didelę grėsmę kelia pamesti ar pavogti telefonai. Išmanieji telefonai itin suasmeninami, juose suvedame daugybę asmeninės informacijos, telefone išsaugome prisijungimų duomenis. Tėvams siūloma padėti vaikui įjungti slaptažodžio apsaugą, pasirinkti patikimą slaptažodį, įdiegti nuo virusų ir žalingų programų saugančią programėlę. Taip pat tėvams verta naudotis nuotolinės prieigos prie telefono funkcijomis. Naudokite sudėtingą slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikaciją. Ar Jūsų vaikai žino, kaip atrodo patikimas slaptažodis? Įsitikinkite, kad jie nenaudoja lengvai atspėjamų variantų, pavyzdžiui, slaptazodis ar 12345. Gavus specialų vienkartinį slaptažodį į telefoną, suteikiama dviejų sluoksnių apsauga, kurią sunku įveikti net patiems gudriausiems sukčiams.

5. Pokalbiai - svarbiausia priemonė

Ne filtrai, ne programėlės, o ryšys su vaiku yra svarbiausia saugumo priemonė. Kalbėkite apie tai, ką vaikas veikia internete, ne vertindami, o domėdamiesi. Leiskite jam papasakoti apie mėgstamus žaidimus, kanalus, nuomones.

Užduokite tokius klausimus:

• „Ką įdomaus internete radai šią savaitę?“
• „Ar būna, kad kas nors parašo tau ir tave erzina?“
• „Jei pamatytum kažką nemalonaus - ar žinotum, ką daryti?“
• „Kas tave labiausiai nervina internete?“

Svarbiausia - pasitikėjimas. Paaiškinkite vaikui, kad ne visi internete esantys žmonės yra draugiški, ir ne viskas, ką matome, yra tiesa. Nuolatinis dialogas. Užtikrinkite, kad vaikas jaustųsi saugus pasidalinti, jei kas nors jį išgąsdino ar sukėlė abejonių internete. Anot SOS vaikų kaimai psichologo Roko Saulevičiaus, yra daugybę pavojų, su kuriais vaikai ir paaugliai gali susidurti internete. Jaunuoliai internete susiduria su patyčiomis ir priekabiavimu, kuris gali pasireikšti per elektronines patyčias, komentarus, žeminančius įrašus ar asmeninių duomenų paviešinimą. Vaikai ir paaugliai internete nereitai susiduria su smurto, pornografijos vaizdais bei klaidinga informacija. Sukčiai randa būdų apgauti ir jaunąją kartą, - apgaulės būdu išgaunami asmeniniai duomenys, slaptažodiai ar finansinė informacija. Dėl perteklinio interneto naudojimo, psichologas pastebi ir kitas tendencijas, kaip suprastėjusią emocinę sveikatą bei miego sutrikimus.

6. Programėlės - ne kontrolė, o pagalba

Dauguma šiuolaikinių telefonų leidžia:

• Riboti ekrano laiką (pvz., Google Family Link, iOS Screen Time);
• Prižiūrėti, kokios programėlės naudojamos ir kiek laiko;
• Blokuoti tam tikrus puslapius ar funkcijas;
• Gauti pranešimus apie aktyvumą.

Svarbu, kad šios priemonės būtų aptartos su vaiku, o ne diegiamos slapta. Ypač su vyresniais - jie greitai supras, jei jais nepasitikima. Naudokite specialias programėles. Įvairios programėlės išmaniesiems įrenginiams padeda tėvams lengviau prižiūrėti vaiko veiklą internete. Tokios programėlės paauglio telefone - rimtas asmeninio privatumo pažeidimas, todėl vaikus mokyti saugumo internete reikia pradėti gerokai anksčiau. Maždaug 9 proc. Tik pradėjusiam naudotis išmaniuoju vaikui paaiškinti apie tokią priežiūrą bus lengviau. „Phone Sheriff V2“ programėlė - mokama, tačiau ja galima stebėti iki 3 išmaniųjų įrenginių. „Net Nanny“ taip pat mokama gerai vertinama programėlė. Ja galima stebėti, kaip, kiek ir ką jūsų vaikai veikia su išmaniaisiais įrenginiais. Taip pat gausu ir nemokamų, bet kokybiškų programėlių, kurios apsaugos vaikus nuo jiems netinkamos informacijos.

7. Elgesio internete taisyklės ir pavyzdys

Nustatykite aiškias taisykles. Atvirai pasikalbėkite su vaiku apie tai, su kuo ir kaip jis bendrauja ir kas gali matyti, ką vaikas skelbia internete. Laiką internete praleiskite kartu. Suteikite savo vaikui galimybę saugiai ir pozityviai bendrauti internete su draugais ir šeima. Pokalbis su kitais žmonėmis gali būti puiki proga kartu modeliuoti įvairias situacijas bendraujant virtualiai. Rodykite pavyzdį. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį. Jei patys atsakingai naudojatės socialiniais tinklais, tai taps geru pavyzdžiu ir jiems.

8. Kritinis mąstymas ir informacijos vertinimas

Skatinkite kritinį mąstymą. Kalbėkite su vaiku apie netikras naujienas, manipuliacijas, filtrus ir reklamas. Tai padės jam lengviau atskirti realybę nuo iliuzijų. Vaikai internete ieško visko - nuo „kaip padaryti mokyklinį projektą“ iki „kodėl skauda širdį po išsiskyrimo“. Paieškos kartais nuveda į svetaines, kuriose apstu neapykantos kalbos, smurto, savęs žalojimo ar net narkotikų romantizavimo.

9. Pavojingi iššūkiai ir virtualios tapatybės

Pastaruoju metu vaikai ir paaugliai internete kviečiami imtis pavojingų iššūkių. Internetiniai iššūkiai - tai tam tikras drąsos išbandymas. Kiekvienam iššūkiui nustatytos taisyklės, elgesio modeliai, vėliau viskas filmuojama ir platinama tuose pačiuose socialiniuose tinkluose, siunčiama draugams ir t. Iššūkius skiria to paties skaitmeninio profilio sekėjai, draugai ir pan.: iššūkį gavęs vaikas ar jaunuolis turi nurodyti, kam jį deleguoja (t. y. kas kitas po jo turės imtis iššūkio). Tačiau apie 30 proc. iššūkių gali paskatinti jaunus žmones kenkti sau ar aplinkiniams, o didžioji dalis tų neigiamų iššūkių daro fizinę ar psichologinę žalą. Maždaug iki 1 proc. Ne visada iškart lengva atpažinti pavojingą ar rizikingą iššūkį. Jei vaikas nori dalyvauti iššūkyje, reikėtų jį panagrinėti atidžiau. Jei iššūkis atrodo saugus ir smagus, vaikas nebūtinai turi jo atsisakyti. Tačiau jeigu įžvelgiate bent minimalias fizines ar psichologines grėsmes, paaiškinkite vaikui, kodėl šis iššūkis yra netinkamas. Jauniems žmonėms labai svarbu priklausyti tam tikrai socialinei grupei. O jei kažkas iš aplinkos jau yra dalyvavęs iššūkiuose, jaunam žmogui sukuriamas savotiškas spaudimas. Dėl to dažnai vaikai netgi yra linkę atlikti kažkokius nemalonius ar net neleistinus veiksmus. Anot SOS vaikų kaimai psichologo Roko Saulevičiaus, paauglystės raidos etape vienas iš svarbiausių poreikių yra būti grupės dalimi, kita vertus, internetas suteikdamas galimybę susikurti virtualią tapatybę gali padėti ir tokiu būdu įklampinti net jei jaunuolis realiame gyvenime susiduria su iššūkiais. Socialiniuose tinkluose galima susikurti įvaizdį, kuris atrodo patrauklesnis nei reali asmenybė, todėl kai kurie paaugliai jaučiasi labiau vertinami internete nei realiame gyvenime.

10. Prevencija ir parama

Apsaugoti vaikus nuo tam tikro internetinio turinio ir pavojingų iššūkių - ne visada paprasta, kartais vaikai vis tiek turi prieigą prie žalingo turinio. Tačiau tėvų pareiga - imtis tam tikrų priemonių ir būdų įspėti vaiką apie tykančius pavojus. Svarbiausia - ryšys ir pasitikėjimas, tėvai turėtų informaciją išaiškinti prevenciškai. Šioje prevencijoje svarbu suprasti dvi kryptis: tai gali būti praktiniai patarimai, kaip naudotis slaptažodžiais, kokia informacija reiktų dalintis. Kita kryptis yra emocinės būsena: reikia palaikyti saugią erdvę, žinoti, kaip susidoroti su patyčiomis, su „troliais“. Gali padėti ir griežtesnės priemonės. Pabrėžiama, kad vaikai nemėgsta kontrolės ir yra išradingi, tačiau minimalus kontroliavimas gali padėti apsaugoti vaiką. Priemonės neturi būti drastiškos: užtenka riboti interneto naudojimą bei ekrano laiką prie mobilaus telefono arba kompiuterio. Vaikas turi įvertinti, kad praleistas laikas, prisijungus prie interneto, gali kelti ne tik pavojų jo saugumui, bet ir sveikatai. Daugiau nuotraukų (2) Lietuvą sukrėtęs šiurpus devynmetės pagrobimo atvejis, privertė susimąstyti ne vieną šeimą: kaip galime apsaugoti savo vaikus?

tags: #kaip #apsaugoti #vaikus #internete

• Kodėl svarbus kiaušialąsčių skaičius?
• Išmanus patogumas vaikams
• Krikštatėvio vaidmuo ir šeimos ryšiai
• Sužinokite apie kūdikių miego problemas ir patarimus
• Išsamus gidas apie automobilinės kėdutės tvirtinimą