Kasmet lapkričio 23-iąją Lietuvoje minima Negimusių Kūdikių Diena - tai data, skirta pagerbti neišnešiotų ir dar negimusių vaikų atminimą, taip pat suteikti paramą ir viltį šeimoms, patyrusioms šią skausmingą netektį. Nesvarbu kokioje nėštumo stadijoje moteris neteko kūdikio, jei šis kūdikis buvo labai svajotas ir lauktas - praradimo skausmas bus labai intensyvus, o susitaikymo procesas ilgas.
Asmenybės bruožai įtakoja, kaip susitaikoma su netektimi. Visi yra skirtingi - vieni jautresni, kiti sunkiau prisitaikantys prie pokyčių, tačiau sielvartas vienaip ar kitaip pasiekia visus ir tik po ilgų pastangų atrandamas gyvenimas iš naujo. Vaiko netektis (nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo) yra priskiriamas komplikuoto gedulo patyrimui. Sielvartas tampa komplikuotas dėl padidėjusio kaltės jausmo, aplinkinių ignoravimo įvykusios netekties bei dėl staigios, nelauktos ir netikėtos netekties stiprumo.
Negimusio kūdikio netektis paliečia daug daugiau žmonių nei galime įsivaizduoti. Skaičiuojama, kad kas 5-6 nėštumas baigiasi persileidimu ir tai - maždaug 5000 atvejų kasmet. Net, jei moteris pasirinko abortą, po kurio laiko ir ją gali aplankyti gedulas. Labai svarbu atpažinti tėčio sielvartą ir priimti jo sunkius išgyvenimus. Patiems tėčiams svarbu prisiminti, kad nuo sielvarto nepabėgsi - gedėjimas yra ilgas procesas, kurį lengviau įveikti su artimiausiais savo šeimos nariais.

Viena šeimos istorija ryškiai atspindi šios netekties gilumą ir susitaikymo kelio sunkumą:
„Su vyru džiaugėmės iš laimės, kad turime vienas kitą. Manėme, kad mūsų laimė tęsis… Pradėjau lauktis, koks tai buvo neapsakytas džiaugsmas, mes būsime tėvai. Nėštumas buvo sklandus, ramus, o mes džiaugsmingi… Buvo penkto mėnesio pradžia…prabudau, būdama visa šlapia. Paskubom vyras kvietė greitąją, bet neištvėręs pats vežė į ligoninę. Tuomet tas kelias buvo toks tamsus, ir toks ilgas, nors iki ligoninės vos dešimt min. Gydytojas apžiūri ir praneša, kad kūdikio negalės išgelbėti… Norėjosi atsiklaupti ant kelių ir prašyti, kad gydytojas padarytų ką nors, kad tik išgelbėtų… žiūrėjau į gydytojo akis su prašymu, tas akis ir dabar pamenu… Vaikelį turėjau išgimdyti, sąrėmių skausmai ir gimsta mažytė mergytė, tada operacija… ir ašarų upeliai. Mes praradome mažąją princesę dėl neaiškių priežasčių.“
„Kurį laiką su vyru nekalbėjome apie tai, buvo skaudu, jautėm vienas kito skausmą, guodėm apkabinimais, prisilietimais. Praėjo geri metai, aš vėl laukiausi. Nuo pat sužinojimo, kad laukiuosi labai saugojau save, saugojo ir vyras, vis pasakydamas, nu dabar tai bus viskas gerai. Prasidėjus trečiam nėštumo mėnesiui jutau silpnumą, apsilankiau pas savo gydytoją. Ir išgirstu „jūsų vaikelio širdis sustojo“, jus reikia operuoti. Nepamenu, kas toliau vyko, tik pabudus po operacijos mačiau vyro ašaras šalia sėdinčio. Aš gėdą jutau, kad negaliu išnešioti vaikelio… Abu verkėm, dabar ir už abu vaikučius, ši netektis mūsų širdis atvėrė, mes verkėm ir klausėm „už ką mums taip“. Abu nesusitvarkėme su vaikučių netektimis, negalėjome net kartu būti, tada ieškojome pagalbos ir gydėmės savo žaizdas, nes mylėjome vienas kitą. Tas gedėjimo kelias buvo sunkus, bet mes sveikome tik tada, kai mokėmės kalbėti apie šį skausmą.“
Iki 2018-ųjų embrionai iki 22 savaitės buvo prilyginami medicininėms atliekoms, todėl palaikai skausmą išgyvenantiems tėveliams nebuvo atiduodami. Tačiau Lietuvos įstatymuose atsirado labai svarbūs pakeitimai, leidžiantys palaidoti mirusius dar negimusius kūdikius. Mūsų šalies visuomenė ne kartą yra pareiškusi valią ir atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje žmogaus embrionai būtų laidojami kaip mirusiųjų kūnai. Dabar LR įstatymai suteikia galimybę tėvams vaikelius pasilaidoti, o tais atvejais, kai jie noro neišreiškia (per 4 dienas), oriai ir garbingai palaidoti įpareigotos ligoninės.
Kūdikiai jau laidojami Panevėžyje, Šiluvoje, Šiauliuose, Vilniuje, Ukmergėje, Kaišiadoryse. Šios nuostatos yra detaliau apibrėžtos taip:
| Kūdikio būklė | Registracija LR | Laidojimo galimybės | Papildoma informacija |
|---|---|---|---|
| Gimė po 22 nėštumo savaičių negyvas arba gimė gyvas ir mirė | Registruojamas | Turi būti palaidotas | Suteikiama kapavietė ir laidojimo išmoka |
| Gimė negyvas iki 22 nėštumo savaičių (žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22 savaitės) | Neregistruojamas | Tėvai gali pasiimti iš ligoninės ir palaidoti | Jei tėvai nepasiima, palaikai kremuojami su kitais vaisiais ir pagarbiai laidojami bendrame kape |

2023 metais Šiluvos kapinėse atsirado vienas ypatingas kapas - jame laidojami Kauno ligoninėse iki 22 nėštumo savaitės mirusių kūdikių kremuoti palaikai. Tai vienintelė kapavietė Lietuvoje, kurioje kasmet spalio 13 dieną laidojami po abortų ir persileidimų ligoninėse palikti vaikeliai iki 22 nėštumo savaitės. Laidotuvių data parinkta neatsitiktinai - artėjant spalio 15-ąjai, kai pasaulyje minima Kūdikio netekties diena (Baby Loss Awareness Day).
Šiai širdį virpinančiai kapavietei skulptorius Nerijus Kavaliauskas ruošia unikalų kūdikių atminimo paminklą, prie kurio vilties ir paguodos ieškančios šeimos galės prisėsti ir pabūti tiek, kiek reikia. Paminklas užims keturias kapavietes ir bus net 6,5 x 2,5 metrų dydžio. Projekto tikslas - svariai prisidėti prie gyvybės kultūros puoselėjimo ir skatinimo Lietuvoje, sukuriant Vilties ir Paguodos vietą, kuri būtina šeimoms gedėjimo procese.
„Paminklą kurti įkvėpė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Tu numegzk man, mama, kelią“. Kompozicijoje bus „nerti“ angelai, kelias. Nesinori kūriniu nieko nuteisti, tema skausminga… Šis paminklas bus baltos spalvos ir simbolizuos viltį! (…) Turiu daug vaikų, buvo sunkių gimdymų, išgyvenimų. Vaikų tema labai jautri, sunku įsivaizduoti, ką išgyvena kūdikio netekę tėvai. Siųsime jiems šviesią žinutę“, - dalijasi skulptorius N. Kavaliauskas.
Apie šio paminklo Lietuvoje atsiradimo poreikį radijo eteryje kalbasi skulptorius Nerijus Kavaliauskas, restauratorė Rūta Glinskytė-Kavaliauskienė, asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė ir Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė. Geros valios žmonės kviečiami aukoti:

Dažnai moteriai ir šeimai reikia paramos, netekus savo kūdikio. Artimieji neretai pasimeta netekties situacijoje ir nori apeiti šitą skaudžią temą. Bent iš dalies susiorientuoti sunkioje situacijoje gali padėti įvairūs bukletai, skirti padėti gedintiems tėvams ir jų artimiesiems:
Elektroninę bukletų versiją rasite www.kūdikionetektis.lt. Jei norite popierinio leidinėlio, kreipkitės į „Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociaciją Gandras“. Ši asociacija gali į medicinos įstaigą ar tėvams pristatyti „Atsisveikinimo su negimusiu kūdikiu dėžutę“.
Dvasinio įvaikinimo gali imtis visi: pasauliečiai ir pašvęstojo gyvenimo nariai, bet kurio amžiaus vyrai ir moterys. Dažnai dvasinio įvaikinimo pradžiai yra pasirenkama Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmė - kovo 25-oji diena. Meldžiamasi devynis mėnesius iki gruodžio 25-osios - šv. Kalėdų. Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo sužadėtuvės taip pat yra svarbus kontekstas. Kunigas teol. lic. Kęstutis pabrėžė, kad mes patys padarome atstumą nuo Dievo, kuris ateina pas mus kaip alkanas, ištroškęs, be drabužių, kaip keleivis, ligonis ar kalinys.
Malda už negimusius kūdikius:
„Švč. Viešpatie Jėzau Kristau, užtariant tavo Motinai Švč. Mergelei Marijai, kuri su meile tave pagimdė, ir šv. Juozapui, kuris globojo tave po gimimo, meldžiu už negimusį kūdikį, kurį dvasiškai įvaikinau ir kurio gyvybei gresia pavojus. Prašau suteikti jo tėvams meilės ir drąsos išsaugoti savo kūdikio gyvybę, kurią tu pats jam davei.“
Šiuo klausimu galima kreiptis į Kaišiadorių vyskupijoje dirbantį kunigą Adam Adukowski, el. p.
Už motinas ir tėvus, patyrusius kūdikio netekties skausmą, už besilaukiančias šeimas ir už negimusius kūdikius sekmadienį, lapkričio 22-ąją, meldėmės Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, prisimindami artėjančią Negimusio kūdikio dieną, kuri minima lapkričio 23-iąją. Tą dieną 1955 m. Švč. „Kristaus Visatos Valdovo sekmadienį švenčiame liturginių metų pabaigą su žvilgsniu į laikų pabaigą“,- sakė Eucharistijai vadovavęs bažnyčios rektorius kunigas. Liturgijoje aktyviai dalyvavo rektorato bendruomenės nariai, šlovindami, skaitydami skaitinius ir bendruomeninius maldavimus.

Su kūdikių netektimi iš arti susiduria ir medikai. Juos taip pat paliečia šios netektys, todėl svarbu atsižvelgti ir į jų emocinę savijautą bei suteikti reikiamą pagalbą.