Nėštumas yra ypatingas laikas moters gyvenime, kupinas įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius su nėštumu susijusius požymius, o vienas iš dažnai pasitaikančių, bet nerimą keliančių simptomų yra gausus prakaitavimas. Šiame straipsnyje aptarsime prakaitavimo, ypač kojų, nėštumo metu priežastis, laikotarpį, kada jis yra gausiausias, kaip elgtis su šiuo nepatogumu ir kada verta kreiptis į gydytoją.

Prakaitavimo nėštumo metu priežastys
Gausus prakaitavimas nėštumo metu yra gana įprastas reiškinys, pasireiškiantis tiek dieną, tiek ir naktį. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Prakaitavimas yra natūralus, kasdienis aspektas, ir kiekvienas sveikas, suaugęs žmogus per parą išskiria maždaug 500 ml prakaito. Prakaituojant kūnas atvėsta, todėl jis yra svarbus termoreguliacijai bei odos pH palaikymui. Šis reiškinys atsiranda dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Hormonų pokyčiai. Nėštumo metu organizme smarkiai padidėja estrogeno ir progesterono kiekis, kuris gali tiesiogiai paveikti prakaito liaukų veiklą. Hormonų svyravimai, ypač susiję su nėštumu, gali padidinti prakaitavimą.
- Kūno temperatūros padidėjimas. Dėl hormoninių pokyčių ir didėjančios kraujo apytakos nėščiosios kūno temperatūra dažnai pakyla. Tai skatina kūną prakaituoti daugiau, siekiant išlaikyti normalų temperatūros balansą. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuoja daugiau kraujo, todėl šilumos pojūtis gali būti dar intensyvesnis.
- Medžiagų apykaitos pokyčiai. Nėštumo metu padidėja medžiagų apykaita, todėl kūnas gamina daugiau šilumos, o tai taip pat skatina prakaitavimą. Pagreitėjusi medžiagų apykaita taip pat gali būti gausesnio prakaitavimo priežastis.
- Kraujotakos sistema. Dėl padidėjusio kraujo kiekio ir padidėjusios širdies veiklos, kraujas teka arčiau odos paviršiaus, taip sukeldamas šilumos pojūtį ir prakaitavimą.
- Svorio padidėjimas. Judant ir nešiojant papildomą svorį, gali prireikti daugiau pastangų tiems judesiams atlikti, ypač paskutinįjį trimestrą. Šios papildomos pastangos ir sukuria daugiau šilumos. Taip pat stipriau prakaituoja antsvorį turintys žmonės - dėl didesnės kūno masės, kūnas reikalauja daugiau energijos atsivėsinti.
- Kitos priežastys. Stresas ir emocinė įtampa gali smarkiai padidinti prakaitavimą. Prakaitavimas yra natūrali reakcija į stresą ir nervingumą. Liga ar infekcija, peršalus, susirgus gripu ar kita liga / infekcija, padidėja kūno temperatūra, lemianti ir gausesnį prakaitavimą. Hipertiroidizmas (skydliaukės hiperfunkcija) - nėštumo metu skydliaukės aktyvumo padidėjimas, nulemtas hormoninių pokyčių, taip pat gali lemti aukštesnę kūno temperatūrą ir prakaitavimą. Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį - padidėjusį prakaitavimą. Maistas ir gėrimai, ypač aštrūs, gali lemti didesnį prakaitavimą.

Kada prakaitavimas būna gausiausias?
Pagausėjęs prakaitavimas yra normali organizmo reakcija viso nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Vos užsimezgus naujai gyvybei, t. y. pirmąjį nėštumo trimestrą, pagausėjęs prakaitavimas kaip tik gali tapti vienu pirmųjų nėštumo požymių. Tyrimų duomenimis, maždaug 35 proc. nėščiųjų jaučia šį diskomfortą ankstyvosiose stadijose.
Gausiausias prakaitavimas dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame nėštumo trimestre. Šiuo laikotarpiu moters kūnas susiduria su didžiausiais hormoniniais pokyčiais ir fiziologiniais pakitimais. Didėjant vaisiui, padidėja ir kraujo apytaka bei medžiagų apykaita, o tai dar labiau skatina prakaitavimą. Be to, trečiame trimestre kūdikio padėtis gali sukelti spaudimą motinos organams, dar labiau padidinant diskomfortą.
Gausiai prakaituoti po gimdymo - taip pat visiškai normalu. Tai vienas iš būdų kūnui atsikratyti skysčių, sukauptų nėštumo metu.
Prakaituojančios pėdos nėštumo metu: specialus dėmesys
Pažastys, kojos ir delnai yra dažniausiai prakaituojančios kūno zonos. Gausus prakaitavimas pažastyse gali turėti neigiamą poveikį tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nuolatinis prakaitavimas gali sukelti drėgnas ir nemalonias pažastis ar pėdas, dėl ko atsiranda diskomfortas dėvint drabužius. Apokrininės liaukos, esančios pažastyse ir kitose kūno vietose, išskiria prakaitą, kuris, susimaišęs su odos bakterijomis, gali sukelti nemalonų kūno kvapą. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad priešingai nei yra įsitikinę daugelis, pats prakaitas kvapo neturi. Nemalonų kvapą dažniausiai lemia ant odos įsikūrusios bakterijos. Kvapui įtaką daro ir tai, ką valgome ir geriame, ar turime žalingų įpročių. Tarkime, valgant daugiau česnako ar svogūno, prakaituojant galima justi jų kvapą, kvapo intensyvumą lemia ir vartojamų produktų aštrumas. Vaistininkė priduria, kad streso, įtampos ar jaudulio sukeltas prakaitavimas dažniau būna nemalonesnis, nei po sporto treniruotės.
Anot vaistininkės, gausiai prakaituojančios pėdos praranda daug drėgmės, todėl nekontroliuojant didelio prakaitavimo gali grėsti ir kitos su tuo susijusios problemos, pavyzdžiui, odos bei nagų grybelis, kitos infekcijos.
Hiperhidrozė ir jos gydymo galimybės | Gyd. dermatovenerologė, dr. Jurgita Karčiauskienė
Ką daryti, jei prakaitavimas vargina? Sprendimo būdai
Hormonų lygio svyravimų ir organizmo atsako į tai reguliuoti negalime, todėl visiškai sustabdyti prakaitavimo neįmanoma. Tačiau, jei prakaitavimas kelia didelį diskomfortą, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti ir pagerinti savijautą:
Bendrosios rekomendacijos
- Drabužių pasirinkimas. Dėvėkite laisvus, lengvus ir natūralių audinių (pvz., medvilnės, lino) drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti ir sumažina prakaitavimą. Venkite ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Gerkite daug vandens. Hidratacija yra svarbi norint išlaikyti kūno temperatūros balansą ir išvengti dehidratacijos dėl prakaitavimo. Nereikia sumažinti išgeriamo vandens kiekio! Vandens ribojimas yra viena dažniausiai daromų klaidų, susidūrus su tinimais nėštumo metu. Nėščiai moteriai be gydytojo nurodymo jokiu būdu negalima riboti geriamo vandens kiekio ir per dieną reikėtų išgerti bent 1,5 - 2 litrus vandens. Per dieną išgerti pakankamai skysčių.
- Venkite karštų vietų. Stenkitės vengti ilgalaikio buvimo karštose ar prastai ventiliuojamose vietose. Jei įmanoma, naudokite ventiliatorius arba oro kondicionierius. Nebūkite lauke per karščius. Miegamasis turi būti gerai vėdinamas.
- Venkite aštraus maisto. Aštrus maistas gali padidinti prakaitavimą, todėl geriau rinktis lengvesnius patiekalus. Vengti aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
- Naudokite drėkinančias priemones. Prakaitavimas gali sausinti odą, todėl naudokite drėkinamuosius kremus, kad išlaikytumėte odos sveikatą. Po prausimosi ar servetėlių naudojimo, reikėtų leisti odai gerai nudžiūti ir tik tuomet tepti dezodorantą, antiperspirantą ar kremą nuo prakaitavimo.
- Sumažinkite stresą. Streso valdymas gali padėti sumažinti emocinį prakaitavimą. Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
- Svorio kontrolė. Stenkitės nepriaugti per daug svorio. Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc.
- Naudokite tinkamą patalynę. Naktinis prakaitavimas gali ypač trukdyti miegui, todėl svarbu pasirinkti orui pralaidžią patalynę.
Speciali pėdų priežiūra
Kojos ir delnai yra dažniausiai prakaituojančios kūno zonos. Būdų išvengti nemalonių situacijų - apstu:
- Pėdų higiena. Kelis kartus per dieną prausti kojas po vėsiu, tačiau ne šaltu vandeniu. Dažnai manoma, kad apsiprausus šaltu vandeniu, mažiau prakaituosime, tačiau anaiptol - šaltas vanduo dar labiau skatina prakaitavimą. Po prausimosi ar servetėlių naudojimo, reikėtų leisti odai gerai nudžiūti. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Pėdų vonelės. Prakaituojančioms pėdoms daug naudos gali suteikti druskos, vaistažolių ir žolelių, tokių kaip šalavijo ar vaistinės ramunės, vonelės.
- Kojinės ir avalynė. Labai svarbu mūvėti tik natūralaus pluošto, pavyzdžiui, medvilnės kojines. Patariama avėti laisvesnius natūralios odos ar atvirus batus ar basutes, šlepetes, kad kojos galėtų vėdintis ir mažiau drėkti. Avalynė turi būti patogi ir ortopedinė, žema pakulne. Pirštai, pėdos, čiurnos stipriau patinsta, jeigu kojos pavargsta, jaučia didesnę atatranką, yra spaudžiamos ankštuose batuose.
- Specialios priemonės. Į batus papildomai galima įberti specialios pudros ar papurkšti purškikliu, kas padės ilgiau išsaugoti pėdų gaivumą ir išvengti nemalonaus kvapo. Patogiu pasirinkimu išlieka ir kvapnūs vidpadžiai batuose. Rekomenduojama naudoti pėdų kremus su apsauga nuo grybelių, arba dezinfekuojančius avalynės purškalus. Vaistinėse galima įsigyti įvairių priemonių, net specialių įklotų, sugeriančių prakaitą.
- Antiperspirantai ir dezodorantai. Dezodorantai panaikina prakaito kvapą dėl sudėtyje esančių kvapniųjų medžiagų, tačiau prakaitavimo nemažina. Antiperspirantai - mažina prakaito gamybą neleisdami jam prasiskverbti pro odą, tačiau kvapo nepakeičia. Pagrindinė pastarųjų sudedamoji dalis yra aliuminio druska, tad gali šiek tiek dirginti odą. Rinkoje siūlomų produktų išsirinkti labiausiai tinkantį gali būti sudėtinga, todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į jų funkcijas, bet ir veikliąsias medžiagas bei sudėtį. Sausos ir jautrios odos savininkams, produktuose reikėtų žvalgytis drėkinančių, odą saugančių medžiagų, pavyzdžiui parafino, šlapalo, vitaminų E, A, glicerino formų. Norintiems dezinfekuoti - cinko, antimikrobinių medžiagų, propano, pieno rūgšties.
- Jonoforezė. Tai gydymo metodas, kurio metu silpna elektros srovė perduodama per vandenį, kuriame yra pamerktos rankos ar kojos (ar pažastys, naudojant specialius padus).

Fizinis aktyvumas ir laikysena
Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Išjudinti kojose susikaupusius skysčius, pagerinti kraujotaką ir limfotaką padeda judėjimas. Venkite ilgai stovėti, sėdėti vienoje pozoje, dažnai ją keisti. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau arba gulėkite užkėlusi kojas ant pagalvės ar kito paaukštinimo. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus tinimų prevencijai. Pasikonsultuokite dėl kompresinių kojinių nešiojimo. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors prakaitavimas nėštumo metu - dažnas reiškinys, patartina apie jį pasikalbėti su gydytoju. Jei prakaitavimas vargina dažniau nei įprastai, ypač naktį, organizme gali slypėti kita būklė, pavyzdžiui, mažakraujystė, onkologinių susirgimų užuomazgos, vitamino D trūkumas, hormonų disbalansas. Padidėjęs prakaitavimas taip pat gali įspėti, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla, tad kyla cukrinio diabeto ar infekcijų rizika. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei prakaitavimas slepia kitas sveikatos būkles, būtina jas sukontroliuoti ar gydyti, tada prakaitavimo aspektas taip pat susitvarkys.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei gausus prakaitavimas vis dar vargina po kūdikio gimimo praėjus 6 savaitėms. Stiprūs, staigūs tinimai, tinstantis veidas ir rankos bei kiti išvardinti simptomai siejami su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
tags:
#prakaituoja #kojos #nestumo #metu