Netinkamo auklėjimo padariniai ir jų ilgalaikė įtaka asmenybės raidai

Šeimos aplinka vaidina labai svarbų vaidmenį vaikų raidoje. Būtent ten mokomasi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Individualioji psichologija sunkumų turintiems vaikams bei jų tėveliams pagalbos kelią bando nutiesti per netinkamų vaikų elgesio tikslų pažinimą ir koregavimą. Rudolfas Dreikursas suformavo keturis netinkamus vaikų elgesio tikslus: dėmesio siekimą, jėgos siekimą, kerštą ir pasidavimą.

Šie tikslai pagrįsti esminiais vaiko poreikiais, kurių nepatenkinęs socialiais, bendradarbiavimu grįstais būdais, vaikas pradeda elgtis netinkamai. Pirmasis vaiko elgesio tikslas yra dėmesys. Dėmesio siekiantis elgesys suaugusiems paprastai kelia susierzinimą. Jeigu netinkamas vaiko elgesys nesibaigia po suaugusiojo dėmesio, o tik dar labiau suaktyvėja - susiduriame su jėgos siekimu. Už šio tikslo paprastai slypi kompetencijos jausmo trūkumas.

Trečiasis vaiko tikslas yra kerštas, dažnai pasitaikantis tarp išlepintų vaikų, kurie susiduria su realybe, kurioje niekas aplink juos asmeniškai nešokinėja. Ketvirtasis vaiko tikslas - tai pasidavimas, kai vaikas yra netekęs drąsos bandyti ir klysti. Suaugę šalia šių vaikų jaučiasi sumišę ir bejėgiai, todėl čia jau reikia išorinės pagalbos, kad pastiprintų visą šeimą.

Emocinės prievartos apraiškos ir pasekmės

Emocinė prievarta - tai nuolatinis tėvų ar kitų ugdančių asmenų bendravimas su vaiku, kuris sukelia ilgalaikius neigiamus emocinės būklės ir savivertės pasikeitimus. Iš visų prievartos rūšių sunkiausia yra nustatyti emocinę prievartą. Emocinis vaiką žalojantis elgesys vertinamas tada, kai nuolatinis vaiko emocinių poreikių netenkinimas ir jo savijautos bloginimas tampa auklėjimo stiliumi.

• Nuolatinė neigiama suaugusių nuostata į vaiką.
• Tėvai iškelia vaikams per didelius arba per mažus jų amžiaus ir brandos neatitinkančius reikalavimus.
• Tėvai nepripažįsta vaiko individualumo ir psichologinių ribų.
• Tėvai nepadeda arba nesukuria galimybių vaikui ugdyti bendravimo ir pažintinius gebėjimus.

Tėvų auklėjimo stilių įtaka

Kiekviena mama užsimoja išauklėti psichologiškai sveiką vaiką, tačiau didžioji dalis tėvų patys nesijaučia esantys brandžiomis ir psichologiškai sveikomis asmenybėmis. Šiuolaikinio idealaus auklėjimo paradoksas - pozityvaus dėmesio išalkę vaikai. Tėvai labai stengiasi daryti viską teisingai, o vaikai ir toliau „badauja“. Jie išalkę pagarbaus ir artimo bendravimo, elementaraus tėvų supratimo.

Kelias į sveiką tarpusavio ryšį

Pats geriausias būdas auklėti - iš pradžių išauklėti save ir parodyti pavyzdį. Pagarba, priėmimas, tikėjimas ir mokėjimas klausytis yra pagrindinės taisyklės, kurios leidžia tapti labiau atsakingu ir brandžiu. Pagarba - išmokyti vaiką gerbti kitus galima tik gerbiant jį patį. Priėmimas - negalima duoti vaikui suprasti, kad dėl ašarų, isterijų ar skausmo jis gali prarasti jūsų meilę.

Vaikas turi suprasti, kad tikite juo, kad ir kas benutiktų. Jei kalba vaikas - dėmesingai klausykitės, nepertraukite, pasistenkite vengti kritiškai vertinti tai, ką vaikas pasakė. Atminkite, kad vaikams reikia daug priežiūros ir paramos. Turite pasirūpinti jų poreikiais ir palaikyti juos visais vystymosi etapais.

tags: #netinkamas #auklejimas #balta #drobule

• Kazimiero Vitkausko knyga „Kūdikio žindymas“
• Teisės ir pareigos grįžtant į darbą
• Daugiau apie gimusius Kiaulės metais
• Odos jauninimas su placentos preparatais
• Greitos veiksmo istorijos