Tėvų vaidmuo vaikų gyvenime labai svarbus. Nors vaikų asmenybei ir elgesiui įtakos turi ir kiti asmenys, ne tik tėvai, tačiau tėvai yra tiesioginiai savo vaikų gyvenimo kūrėjai. Tyrimai rodo, kad tėvų vaidmuo vaiko socialiniam, psichologiniam ir kognityviniam vystymuisi yra ypač reikšmingas.
Pozityvi tėvystė - tai tinkama vaiko globa, išmintinga kontrolė ir veiksminga pagalba, kreipiant dėmesį į fizinius, psichologinius, emocinius, intelektualinius, socialinius ir dvasinius vaiko poreikius. Tai auklėjimo modelis, kuomet tėvai pirmenybę teikia ne bausmėms už netinkamą elgesį, o tinkamo vaiko elgesio skatinimui. Klaidinga manyti, kad pozityvi tėvystė yra tolygi visiškai vaiko savivalei, drausmės nebuvimui ir nebaudžiamumui už blogą elgesį. Taip tikrai nėra: pozityvios tėvystės tikslas - auklėti drausmingą, mokantį bendrauti, valdyti savo emocijas vaiką. Tačiau pozityvios tėvystės šalininkai stengiasi nuosekliai auklėti, mokyti vaiką ir spręsti situaciją nenaudodami bausmių (o ypač fizinių bausmių). Pozityvi tėvystė derina šiltą, jautrią globą su nuosekliomis, aiškiomis ribomis, kad būtų kuriamas saugus prieraišumas ir savireguliacija. Ji pabrėžia jautrų įsiklausymą, nuspėjamas rutinas ir mokymą, o ne baudimą.
Negatyvi tėvystė yra tada, kai tėvai apleidžia vaikus, juos auklėja nenuosekliai, autoritariškai arba viską leisdami, nenustatydami jokių ribų ir taisyklių. Tokio auklėjimo pasekmės - menka vaikų savivertė, nepasitikėjimas savimi ir kitais, nemokėjimas mylėti, bendravimo sunkumai, polinkis į priklausomybes, socialiai nepriimtinas elgesys ir kt.

Nuolat besikeičiantis pasaulis, spartus gyvenimo tempas diktuoja naujus poreikius. Kas atrodė tinkama prieš penkiasdešimt, trisdešimt ar net dešimt metų, gali būti visai neveiksminga šių dienų tėvams, auginantiems savo atžalas. Technologijos labai pakeitė šeimos kasdienį gyvenimą, kaip ir motinų aktyvus įsitraukimas į darbo rinką, emigracijos, globalizacijos procesai ir kt. Daug dėmesio skyrėme aptarti pozityvios tėvystės sampratą bei veiksmingų praktikų svarbą teikiant profesionalią pagalbą tėvams stiprinant tėvystės įgūdžius. Kasdienybėje tai ne visada paprasta. Ji akcentuoja, kad pozityviai tėvystei labai svarbūs principai yra aiški struktūra, ribos, nuspėjama rutina ir loginės pasekmės.
Vaikai yra skirtingi, panašiose situacijose elgiasi ir į jas reaguoja skirtingai. Todėl ir vieno vaikų auklėjimo recepto nėra. Turėtumėte stebėti savo vaiką, įsiklausyti į jo žodžius. Vaikui reikia aiškių tinkamo elgesio taisyklių. Vaikai linkę tikrinti „galimybių ribas“ ir išbandyti įvairius būdus savo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, o kas bus, jei atsisakys eiti miegoti - gal mama net nevers to daryti? Arba, ar pavyks susilaukti tėvų dėmesio, jei tyčia pradės elgtis netinkamai - ims mėtyti žaisliukus, mušti kitą vaiką ar puls į isteriją. Todėl labai svarbu, kad tėvai susitartų dėl taisyklių ir nuosekliai jų laikytųsi. Jei sutarėte, kad muštis yra blogai, neturi būti jokių „pateisinamų priežasčių“, dėl kurių suduoti kitam būtų galima. Arba, jei sutarėte, kad pasmaližiaujate saldainiais tik savaitgaliais pavalgę pietus, neturėtų būti jokių „na gerai, bet tik šį kartą“. Jei darysite išimtis, vaikui bus sunku suprasti, kodėl vieną kartą saldainį jis gauna, kitą kartą - ne. Todėl vaikas tikėsis išimties ir kitą kartą. Ribos suteikia vaikui saugumo jausmą, nes vienas esminių principų yra tas, kad vaikas jaučiasi mylimas ne tada, kai jam viskas leidžiama, o kai tėvai moko suprasti pasekmes, kas yra priimtina, o kas ne. Ribos, brėžiamos švelniai, su meile ir šiluma, vaikui padeda suprasti, kad jis yra mylimas net tada, kai klysta.
Pagirkite vaiką už gerą elgesį, pabrėžkite, kaip jis jus džiugina - nustebsite, kaip „stebuklingai“ šis metodas veikia! Vaikams tėvų įvertinimas yra labai svarbus, jie nori būti dėmesio centre. Supratę, kokie poelgiai padeda jiems atkreipti į save dėmesį, jie vis griebiasi to „triuko“. Ir tik nuo tėvų priklauso, koks tas „triukas“ bus - tinkamas elgesys ar „ožiukai“. Be pagyrimų, galite paskatinti gerą vaiko elgesį jo mėgstamomis pramogomis, tačiau nedarykite sandėrių: geras elgesys neturi būti perkamas. Jis turi būti norma. Užuot aiškinę, ko vaikas neturėtų daryti (ar nepadarė), pasakykite, ką jis turėtų padaryti.Pavyzdžiui, vietoj „Neišdykauk ir nešūkauk“ geriau pasakyk vaikui „O gal dabar, kol mažasis broliukas miega, pakalbėkim tyliai?.
Nors gali atrodyti, kad už netinkamą poelgį geriausia bus pastatyti į kampą (tam, kad „kitą kartą žinotų“), ilgalaikės naudos daugiau duoda paaiškinimas, ką vaikas padarė blogai, kodėl taip elgtis nederėtų ir, svarbiausia, kaip vaikas turėtų elgtis kitą kartą. Nesureikšmink mažų nusižengimų ir klaidų. Pirma, tai vaikui padeda suprasti, kad blogai elgdamasis, nesulauks tėvų dėmesio. Be to, kartais vaikas savo kailiu turi išmokti pamokas. Tarkime, jei vaikas belakstydamas sudaužo vazą, tai gali būti puiki pamoka, kad su indais reikia elgtis atsargiai. Savo pavyzdžiu rodykite, kaip turėtų elgtis vaikas. Tėvų elgesys šeimoje, visuomenėje kuria vaiko bendravimo modelį. Jei norite, kad vaikas nesikeiktų - nesikeikite. Jei norite, kad vaikas pavalgytų gražiai sėdėdamas prie stalo, visa šeima turi sėdėti prie stalo ir valgyti. Jei ginčijatės, kas klos lovą ar plaus indus, galite tikėtis, kad ir vaikas panašiais būdais bandys išsisukti nuo šio darbo (tėvų akimis tai būtų „atsikalbinėjimas“).
Padėkite vaikui pajausti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį. Kūdikis gimsta faktiškai be savitvardos: jis beveik nepajėgus kontroliuoti savo emocinių būsenų ar elgesio - jei jis blogai jaučiasi, yra alkanas, jis verkia tol, kol jo poreikis yra patenkinamas. Tad natūralu, kad maži vaikai ir toliau bando siekti savo tikslų ašarodami, rodydami pykčio priepuolius ir panašiai. Tėvų pareiga - parodyti, kad tokie metodai yra neveiksmingi ir kad vaikas privalo išmokti susitvardyti. Priminkite vaikui, kad netinkamas jo elgesys turi pasekmes. Tam tikra prasme, tai gali būti taisyklių dalis. Pavyzdžiui, jei nesusitvarkai žaisliukų, žaisliukai keliauja į šiukšlių dėžę. Kitais atvejais, pasekmės gali būti natūralios: jei spyriojiesi rengiamas ir dėl to vėluojame išeiti - pavėluosime į kiną ir tau jo nepamatysi. Svarbiausias tikslas - auginti žmogų be kontrolės, bausmių ar žeminančių priemonių. Vietoje bausmių pozityvioji disciplina skatina vaiko savarankiškumą, kuris ugdo pasitikėjimą savimi ir didina atsparumą. Kai priimamos visos jaučiamos emocijos, mokomasi atpažinti kylančius jausmus, tampa lengviau tvarkytis su įtampa. Psichologės teigimu, natūralu, kad tiek vaikai, tiek tėvai gali jausti įvairias, netgi intensyvias ir sunkias emocijas. Labai svarbu stebėti save, atpažinti savo jausmus ir mintis.

Praktikoje egzistuoja nemažai tėvystės įgūdžių lavinimo programų, kurios remiasi skirtingais ugdymo modeliais, tikslais, trukme, filosofija, pritaikymo galimybėmis. Lietuvoje yra kelios sertifikuotos tėvystės įgūdžių lavinimo programos: STEP programa, „Sėkmingos tėvystės“ programa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta metodinė priemonė specialistams „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2010) bei atskirų įstaigų ir organizacijų sukurti ir praktikoje taikomi modeliai. Programa „Sėkminga tėvystė“ yra pagrįsta Olandijos programų „Opvoeden Zo“ (Nyderlandų Jeugd Institute (NJI) ir „3 x Groei“ (PI Research) pagrindu. Programos turinys parengtas remiantis tyrimais ir kolegų olandų praktine patirtimi, programa 2010 metais buvo adaptuota tėvystės gebėjimų mokymui Lietuvoje. Programoje yra orientuojamasi į bazinių žinių suteikimą, tačiau didžiausias fokusas skiriamas dalyvių praktinių gebėjimų lavinimui. Programos struktūra sudaryta remiantis įgūdžių lavinimo(si) etapais.
2024 m. gruodžio 9 d. Vilniaus R. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija kartu su asociacija „Sėkmės link“ organizavo Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Pozityvi tėvystė - žmogaus likimas“. Konferencijoje siekėme sukurti erdvę, kurioje skirtingų sričių ekspertai, švietimo praktikai ir bendruomenės nariai turėjo galimybę dalintis žiniomis, patirtimi ir inovatyviais pagalbos tėvams ir paaugliams būdams, susikuriant vidinę ramybę ir pagarbius tarpusavio santykius, o įgytos dalyvių patirtys padės formuoti ir stiprinti jaunų žmonių asmenybes. Daug dalyvių iš visos Lietuvos jungėsi per ZOOM virtualią platformą. Gausus dalyvių skaičius atskleidė, kad nagrinėjami tarptautinės konferencijos klausimai yra aktualūs visos Lietuvos žmonės, o įvykusi konferencija, kurią finansavo Vilniaus r. savivaldybė, prisidėjo prie Vilniaus r. savivaldybės šeimų gerovės.
Konferencijos metu buvo išryškinti ir apžvelgti skirtingi tėvystės aspektai, įskaitant emocinį intelektą, vaikų psichologinę gerovę, socialinį ir edukacinį vaidmenį, saugios visuomenės kūrimą ir saugų buvimą virtualioje erdvėje, atsakingą naudojimąsi virtualia erdve ir jos įrankiais. Konferencijoje aptarėme pozityvios tėvystė raišką šiuolaikiniame pasaulyje, išryškinome tėvams kylančius klausimus bei rūpesčius. Ypatingą dėmesį skyrėme pozityvios tėvystės principų aptarimui: pagarbai, empatijai, vaikų pasaulio pažinimui, pasitikėjimu grįstiems santykiams tarp tėvų ir vaikų, siekiant užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi ir gyvenimo kokybę, siekiant stiprinti visuomenės požiūrio į pozityvios tėvystės svarbą, padėti vaikams susikurti kokybišką gyvenimą ne tik šiandien, bet ir visą likusį gyvenimą jaustis gerai.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę plėsti savo akiratį apie Lenkijoje esančią pagalbos šeimai sistemą, kai šeimos resursų nepakanka užtikrinti pagrindinius vaikų poreikius bei auklėti juos pozityviais būdais. Socialinių mokslų fakulteto Politikos mokslų instituto direktorė bei Socialinių mokslų fakulteto Politikos mokslų instituto Socialinės ir ekonominės politikos katedros profesorė Vroclavo universitete hab. dr. Dorota Moron skaitė pranešimą tema „Pagalba šeimai, stiprinant tėvystės įgūdžius Lenkijoje“. Asociacija „Sėkmės link“ jau antri metai iš eilės bendradarbiauja su partneriais iš Italijos Pegaso telematikos universiteto, kurių pranešimai papildyti mokslinėmis bei praktinėmis įžvalgomis apie saugų interneto vartojimą ir kokius įgūdžius turime padėti išsiugdyti vaikams, kad interneto platybėse mokėtų pasirūpinti savo bei kitų saugumu.

Yra keturi tipai: autoritetingas, autoritarinis, leidžiantis (nuolaidus) ir apleidžiantis.
Kiekvienas vaikų amžiaus tarpsnis yra labai svarbus ir turi lemiančios reikšmės skirtingų gyvenimiškų įgūdžių formavimuisi. Vaikystėje kiekvienas amžiaus tarpsnis yra labai svarbus ir turi lemiančios reikšmės skirtingų gyvenimiškų įgūdžių formavimuisi. Kuo anksčiau tėvai išsiugdys pozityvios tėvystės įgūdžius, tuo anksčiau vaikams bus sukurtos harmoningos ugdymosi sąlygos. Paauglystė itin jautrus raidos periodas, susijęs su dideliais pokyčiais bei emocinėmis įtampomis. Formuojasi vaiko asmenybė, savivertė bei vertybės. Šiame raidos etape itin jautriai reaguojama į kritiką ar atstūmimą, todėl labai svarbus abipusis pasitikėjimas - kai tiek tėvai pasitiki vaiku, tiek vaikas pasitiki tėvais.
Tėvystė - džiaugsminga, smagi, prasminga, atradimų ir iššūkių kupina šeimos gyvenimo patirtis, kelionė, kuri kviečia nuolat mokytis, pažinti savo ir kitų šeimos narių poreikius, juos suprasti ir tinkamai atliepti. Žmonės negimsta turėdami tėvystės gebėjimų, jie šių gebėjimų išmoksta įvairiais būdais: iš savo gyvenimo patirties, savo tėvų, senelių, globėjų, kitų žmonių, knygų, televizijos, interneto. Gausybė informacijos ir patarimų neretai įneša daug painiavos, pasimetimo, dažnai kyla klausimai kaip iš tiesų elgtis, kaip reaguoti, kokie mes tėvai, ką daryti vienokioje ar kitoje situacijoje, kodėl nesusitvarkau ir begalė kitų. Kyla sunkumų? Pozityvi tėvystė tai požiūris į vaikų auklėjimą, auklėjimo būdas, kuris paremtas pagarba žmogui. Tai elgesio orientyrų nustatymas, siekiant poveikio vaikų elgesiui, taikant pagarbius, demokratiškus auklėjimo būdus, kurie grįsti vaiko teisių užtikrinimu, bei prevencija nuo bet kokio pobūdžio smurto. Tai aiški, tačiau lanksti susitarimų, taisyklių, ribų sistema šeimoje. Užsiėmimai ypač tikslingi tėvams, kurie augina vaikus, turinčius elgesio sutrikimų, tėvams, kurie atpažįsta jog jų ir jų vaikų tarpusavio sąveikoje stinga darnos, jaučia bejėgiškumą. Užsiėmimuose tėvai skatinami reflektuoti, aptarti analizuoti patiriamus vaikų auklėjimo sunkumus, atpažinti netinkamo, neefektyvaus auklėjimo būdus ir juos keisti alternatyviais. Grupiniai užsiėmimai susideda iš 6, 2 valandų trukmės sesijų (1 sesija - 2 valandos), kartą per savaitę. Pozityvios tėvystės individualūs užsiėmimai 6 sesijos po 1 val. Pozityvios tėvystės grupiniai užsiėmimai 6 sesijos po 2 val. Kaip auklėti vaiką be bausmių, bet išlaikyti aiškias ribas? Kaip reaguoti į stiprias emocijas, kai patys jaučiamės pavargę? Daugelis tėvų ieško būdų, kaip kurti ryšį su vaikais, išlaikyti drausmę ir kartu auginti savarankišką, pasitikintį savimi žmogų. Pozityvi tėvystė, psichologės nuomone, ne taisyklių rinkinys, o gyvenimo filosofija, kuri visų pirma remiasi savistaba. Tai ne pasiektas tobulumas, tai procesas. Visi vaikai elgiasi netinkamai, visi tėvai daro klaidų, tad tobulėjame stengdamiesi. Nerimas, nepasitikėjimas savimi, asmeninėmis patirtimis galima pasidalinti tėvų savitarpio pagalbos grupėse. Tai saugi erdvė, kurioje gali pasijausti išklausytas ir išklausyti kitus. Grupėse sudaroma galimybė pasidalinti patirtimis bei išklausyti kitus, tai padeda pasijausti ramiau bei rasti naujų principų tėvystėje, taip pat labiau pažinti tam tikrus vaiko raidos etapams būdingus sunkumus.
Globėjai naudoja trumpą, kryptingą žaidimą ir PRIDE įgūdžius-pagyrimą, atspindėjimą, mėgdžiojimą, apibūdinimą ir džiaugsmą-kad stiprintų kalbą ir bendradarbiavimą. Taisyklių yra nedaug, jos formuluojamos teigiamai ir susiejamos su paprastomis priežastimis. Drausminimas orientuotas į natūralias pasekmes, ramią korekciją ir orumą. Remdamiesi penkiais pagrindiniais principais (ryšys, vadovavimas, nuoseklumas, pagarba ir teigiamas pastiprinimas), globėjai gali taikyti konkrečias sąveikos technikas, vadinamas PRIDE įgūdžiais, kad skatintų kalbą, socialinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Globėjai reaguoja į žaidimo signalus, imituodami veiksmus ir garsus, kad skatintų bendrą dėmesį ir abipusiškumą. Atspindėjimas plečia žodyną ir eilės laikymąsi pakartojant ir papildant žodžius. Aprašymas įvardija vykstantį elgesį, kad būtų išlaikytas dėmesys. Pagyrimo laikas yra svarbus: nedelsiant ir konkrečiai pagiriant sustiprinami pageidaujami veiksmai.