Juozo Krikštaponio asmenybė ir istorinė atmintis: faktai bei diskusijos

Juozas Krikštaponis (1912 m. kovo 1 d. - 1945 m. sausio 12 d.) - prieštaringa asmenybė Lietuvos istorijoje, kurios veikla kelia aistringas diskusijas. Vieni jį laiko didvyriu ir laisvės kovotoju, kiti - kaltina nusikaltimais žmoniškumui. Gimęs Taujėnų valsčiuje, J. Krikštaponis mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, Raguvos progimnazijoje, vėliau - Marijampolės gimnazijoje. Paskatintas motinos brolio - prezidento Antano Smetonos, jis pasirinko karininko kelią ir 1934 m. baigė Kauno karo mokyklą.

Biografijos faktai ir tarnyba

Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių ir trumpai tarnavo 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d. jis tapo gen. št. majoro Antano Impulevičiaus 2-ojo Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį 2-asis lietuvių policijos batalionas buvo išsiųstas į Baltarusiją. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną, tačiau nuo 1943 m. tapo Lietuvos laisvės armijos nariu ir aktyviai priešinosi okupaciniams režimams.

1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų Vyčio apygardą, J. Krikštaponis buvo paskirtas jos vadu. Jis žuvo 1945 m. sausio 12 d. tarp Taujėnų ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame Lėno miško mūšyje, kovodamas su NKVD kariuomene. Po mirties valstybė jam suteikė kario savanorio statusą ir pulkininko laipsnį.

Ginčai dėl paminklo Ukmergėje

Ukmergėje, Vytauto gatvėje prie Vlado Šlaito viešosios bibliotekos, stovintis paminklinis akmuo su partizano Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio bareljefu tapo radikalių organizacijų taikiniu. Nors paminklas buvo atidengtas pagerbiant jį kaip didvyrį, dalis istorikų ir organizacijų teigia, kad jis prisidėjo prie nacistinės Vokietijos organizuoto civilių asmenų, daugiausia žydų tautybės, žudymo Baltarusijoje.

Argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos

Šiuo metu visuomeninė iniciatyva „Apginti istorinę atmintį“ akcentuoja, kad kaltinimai J. Krikštaponiui dažnai grindžiami prieštaringais liudijimais. Buvusio 2-osios kuopos kario Martyno Kačiulio parodymai per dešimtmečius keitėsi, o tai kelia abejonių dėl jų patikimumo. Pareiškimo autoriai pabrėžia, kad asmens nekaltumo prezumpcija yra esminė teisinės valstybės garantija.

Remiantis sesers Veronikos Krikštaponytės - Juodienės liudijimu ir kaimynų prisiminimais, vokiečių okupacijos metais J. Krikštaponis didžiąją laiko dalį slapstėsi tėviškėje arba net buvo kalinamas gestapo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į vokiečių okupacinę valdžią. 2015 m. Generalinė prokuratūra taip pat nurodė, kad turimų kaltinimų nepakanka galutinėms išvadoms priimti, todėl reikalavimai pašalinti paminklą be teismo sprendimo vertinami kaip skuboti.

tags: #robertas #krikstaponis #gimimo #diena

• Kaip apmokamas gyvenimas globos namuose: kaina, kompensacijos, procedūros.
• Išsamus Moony sauskelnių naujagimiams pasirinkimas
• Namų priešmokyklinio ugdymo galimybės
• Išsamiau apie demencijos priežiūros ir bendruomenės kūrimo iniciatyvas
• Lietuvos asmenybių ir įvykių apžvalga