Henrik Pontoppidan "Peras, laimės kūdikis": Danijos visuomenės ir asmenybės paieškos veidrodis
Įžanga: Nobelio premija ir realistinis romanas
Tokiai klasikai priskiriamas ir Henriko Pontoppidano „Peras, laimės kūdikis“ - 600 puslapių plyta, kurios tikrai nebūčiau ryžęsis imtis, jei nebūčiau prisiminęs, kad tai danų Nobelio premijos lauretas, su kuriais turiu norą bent apgraibomis būti pažįstamas.
Kiek atmenu, visad turėjau storos knygos sindromą, nes ten dažniausiai gali rasti daug gamtovaizdžių, kambarių apstatymo, vidinių minčių monologų aprašymų, kurie visiškai man nepatinka ir labiau suerzina nei sužavi. Tačiau šis kūrinys vertas dėmesio dėl savo gelmės ir istorinės reikšmės.
Autoriaus, pasidalijusio Nobelio premiją su kitu tautiečiu Karlu Gjellerupu, pasakojimas pasižymi nešališku, bet labai plačiu ir skrupulingu socialinės aplinkos aprašymu.
Didelis, įspūdingas, nors ir labai tipiškas XIX a. pabaigos realistinio stiliaus romanas puikiai perteikia tuometinės Danijos gyventojų socialines problemas.
Danijos visuomenės portretas ir istorinis kontekstas
Žinoma, šiuolaikiškumo nebelikę, bet tai, kas Danijoje virė prieš šimtą metų, atskleidžiama tikrai be pagrąžinimų ir nutylėjimų.
Tiems, kas domisi istorija, ypač Skandinavijos istorija, šis storas veikalas bus nepakeičiamas (o lietuvių kalba - turbūt vienintelis) ir išsamus informacijos apie įvairias gyvenimo sritis šaltinis.
Anot kritikų, H. Pontoppidano romanas vertingas ne tiek dėl pasakojimo meniškumo ar rafinuotumo (kurių čia netgi nėra), kiek dėl nepaprastai tikslaus Danijos visuomenės ir jos problemų vaizdavimo.
Pagrindinis veikėjas Peras Sidenijus: maištas ir inovacijos
Pagrindinis knygos veikėjas, Peras (Peteris) Sidenijus veržiasi iš puritoniškos šeimos į didmiestį: jaunas kraujas trokšta užkariauti pasaulį, tapti garsiu ir turtingu, pažaboti gamtos jėgas.
Peteris Andreasas yra tokio valingo vyro portretas: nuo paauglystės maištauja prieš šeimą, kurioje kelių kartų palikuonys buvo ir yra numatyti tapti pastoriais, stebi perdėtą religingumą, prisitaikėliškumą ir negali to pakęsti.
Pabėgęs į sostinę ir tapęs inžinieriumi, rašo knygas, siūlo įrengti Jutlandijoje laisvąjį uostą ir susižada su turtingo žydo dukra.
Tam Peras parengia techninį kanalų projektą, kuris galėtų pakeisti visas Danijos jūrinę industriją.
Ekonominės detalės ir socialinių sluoksnių atspindys
Beje, dar niekur kitur neteko taip išsamiai skaityti apie inžinieriaus darbo detales, patentų sistemą ir finansų valdymą, nes šalies ekonomikai čia skiriama lygiai tiek pat dėmesio, kiek ir veikėjų tarpusavio santykių bei jausmų subtilybėms.
Didelę dalį knygos sudaro įvairių visuomenės sluoksnių atstovų, su kuriais Perui tenka bendrauti ir iš kurių jis mokosi, gyvenimo ir mąstysenos aprašymai.
Autobiografiniai romano motyvai (Pero vaikystė provincijoje tėvo pastoriaus šeimoje, technikos mokslų studijos Kopenhagoje ir jų metimas nepabaigus, vedybos ir skyrybos) suteikia pasakojimui dokumentinio realizmo.
Darbas, pašaukimas ir „laimės kūdikio“ prasmė
Tačiau šiam „tikram vyrui“ darbas ir idėjos daug svarbesnės nei šeimyninis gyvenimas: jis nuolat keliauja, reklamuodamas savo projektą, ieško atsakymų į jam vienam suprantamus ir rūpimus klausimus, susijusius su tikėjimu, pašaukimu, savo vieta pasaulyje ir savo išskirtinumu.
Keistai fatališka atmosfera nuo pat pirmųjų puslapių lydi Pero gyvenimo istoriją, ir koks netikėtas akibrokštas buvo suvokus, kad net knygos pavadinimas simboliškas, bet teisingas.
Peras taps laimingas: patirs tokią laimę, kurios daugelis iš mūsų nesuvokia per visą savo gyvenimą - t.y….
Krikščionybės kritika ir filosofinės įžvalgos
Pridursiu, kad stipri ir rimta, pagrįsta ir realistiška yra krikščionybės kritika: „Kai žmogui buvimas šioje žemėje tėra generalinė tikrojo spektaklio repeticija - iš kur imsis gyvenimo džiaugsmas?“ (p. 296).
Dar reiktų pacituoti: „Volterui priskirtas pasakymas: „Jei Dievo nebūtų, jį reiktų sugalvoti“. Man tas sakinys teisingiau atrodytų aukštyn kojom: „Jei Dievas iš tikrųjų yra, jį reikia kuo greičiau užmiršti“ - ne iš baimės, kad būsime nubausti už savo blogus darbus, bet tam, kad žmogus puoselėtų gėrį ir darytų gera tik dėl paties gerumo. Šventvagiška?
tags: #pontoppidan #peras #laimes #kudikis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
