Plikasėkliai (Gymnospermae) - tai eukariotų domeno, augalų karalystei priklausantys organizmai, sudarantys svarbią sėklinių induočių grupę. Šiai augalų grupei, kurioje yra apie 1000 rūšių, priskiriami medžiai ir krūmai, pavyzdžiui, pušys, eglės, kadagiai bei maumedžiai. Pagrindinis požymis, skiriantis plikasėklius nuo sporinių augalų - dauginimasis sėklomis, kurios susidaro ant motininio augalo esančiuose sėklapradžiuose. Kadangi šie sėklapradžiai nėra niekuo apgaubti, augalai ir vadinami plikasėkliais.

Plikasėklių vandens indai yra menkiau išsivystę negu lapuočių medžių, todėl vanduo jų stiebais kyla lėčiau. Dėl šios priežasties plikasėkliams reikėjo prisitaikyti taupiai naudoti vandenį. Daugelio šių augalų lapai virtę spygliais, kurių paviršiaus plotas nedidelis, odelė stora, o žiotelės įdubusios.
Skirtingos rūšys vandens poreikį ir paėmimą sprendžia skirtingai:

Plikasėkliai augalai vaisiaus neturi, o jų sėklos išsidėsčiusios poromis ant kankorėžių žvynelių. Kankorėžį sudaro ašis ir ją dengiantys žvyneliai. Svarbu suprasti, kaip vyksta šis procesas:
Apvaisinimo metu dulkinėse susidaro vyriškos gametos, o sėklapradžiuose - moteriškos. Iš zigotos išsivysto gemalas, o iš viso sėklapradžio - sėkla. Galiausiai kankorėžiai sumedėja ir paruduoja.
| Augalų grupė | Dauginimosi organai | Dauginimosi būdas |
|---|---|---|
| Sporiniai induočiai | Sporos | Būtina drėgmė |
| Plikasėkliai | Sėklos (kankorėžiai) | Vėjas (apdulkinimas) |
Šis evoliucinis perėjimas prie dauginimosi sėklomis leido plikasėkliams geriau prisitaikyti prie įvairių sausumos sąlygų, tapus mažiau priklausomiems nuo vandens tiesioginio poveikio apvaisinimo metu, lyginant su sporiniais augalais.
tags: #plikasiekliu #apvaisinimui #vandens #reiksme