Antakalnio gimdymo namai: modernizacija, patirtys ir istorija

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos klinika yra renovuotas ir pilnai modernizuotas gimdymo stacionaras, kuriame patyręs personalas teikia aukštos kvalifikacijos II B lygio paslaugas. Per daugelį metų ši įstaiga tapo namais tūkstančiams naujagimių, o jos istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus medicinos raida. Ligoninė nuosekliai vykdo SAM reikalavimus ir teikia juos atitinkančias paslaugas. Daugybė moterų savo patirtį šioje įstaigoje apibūdina kaip teigiamą, pabrėždamos personalo profesionalumą ir atsidavimą.

Vilniaus Antakalnio klinikinės ligoninės fasadas

Modernizacija ir paslaugų kokybės augimas

Per pastaruosius metus Antakalnio gimdymo namai patyrė reikšmingų pokyčių. Lyginant ligoninę prieš 8 metus ir dabar, skirtumas yra kaip diena ir naktis. Šiandien įrengti atskiri gimdymo kambariai, kuriuose moterys gimdo po vieną, užtikrinant privatumą ir komfortą. Kiekviename gimdymo kambaryje yra dušas arba vonia, padedanti palengvinti gimdymo procesą. Gimdyvei pageidaujant, gimdyme gali dalyvauti ir vyras, suteikdamas emocinę paramą. Po gimdymo moterys guli po vieną arba dviese palatose.

Didelis dėmesys skiriamas ir pooperacinei priežiūrai. Greta operacinės 2018 metais įkurta erdvi pooperacinė palata, kurioje po operacijos pirmas valandas prižiūrima gimdyvė. Taip pat suteikiama galimybė motinai būti kartu su naujagimiu ir mėgautis pirmuoju žindymu prižiūrint akušerei. Šios priemonės padeda stiprinti motinos ir kūdikio ryšį nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų.

Statistika ir gerosios žindymo praktikos

Ligoninė nuolat siekia geresnių rezultatų ir skatina naujagimiams palankios ligoninės vardo puoselėjimą. Palaipsniui sumažėjo cezario pjūvio operacijų dažnis: nuo 28.9 proc. 2013 m. iki 20.9 proc. 2018 metais. Tai rodo natūralaus gimdymo skatinimo tendenciją. Mūsų „kelias“, siekiant naujagimiams palankios ligoninės vardo, vyksta nuolat, palaipsniui. Pastaraisiais metais iš mūsų ligoninės į namus išvyksta žymiai daugiau natūraliai maitinamų, žindomų naujagimių, - esame pasiekę ligoninių, turinčių gerą žindymo praktiką lygį.

2015-2018 metais atlikta analizė apie VMKL gimusių naujagimių maitinimą. Vėliau buvo apklaustos 1400 išvykusių moterų, iš kurių 1260 (90 proc.) teigė, kad iš VMKL gimdymo stacionaro išvyko tik žindydamos, natūraliai maitindamos savo naujagimį. Šie skaičiai iliustruoja sėkmingą žindymo skatinimo politiką:

Rodiklis Procentas
Išvyko tik žindydamos 90 proc.
Visiškai žindė iki 3 mėn. 90 proc.
Visiškai žindė iki 6 mėn. 82 proc.
Visiškai žindė iki 1 metų 54 proc.
Moters ir kūdikio ryšys žindant

Asmeninės patirtys ir atsiliepimai

Daugelis moterų dalijasi išskirtinai teigiamomis patirtimis. „Labai patiko akušerės ir daktarės darbas. Nuostabus personalas visus tris kartus“, - teigia viena mama, gimdžiusi šioje įstaigoje visus tris vaikus, trečiąjį po 8 metų pertraukos. Aplinka apibūdinama kaip teigiama, pozityvi, norinti ir skubanti pagelbėt, jautriai ir profesionaliai priimanti gimusį mažylį. Aptariamas gimdymo planas, taikomos ir propaguojamos inovatyvios priemonės, patariama ir žindymo klausimais. „Nuostabūs žmonės!!!!“ - skamba apibendrinimas.

Kitos gimdyvės pabrėžia personalo malonumą ir profesionalumą: „Visi buvo labai malonūs, o tai, manau, labai svarbu gimdymo metu, kai su tavimi elgiasi gerai, nešaukia. Gydytojų profesionalumas - aukščiausio laipsnio!“ Ypač vertinamas psichologinis palaikymas: „Palaikė psichologiškai visi, po gimdymo nelikau viena, personalas padėjo visais klausimais - nuo maitinimo iki maudymo. Patiko, kad visada tave prižiūri, paguldo stebėjimui, jeigu reikia.“ Gimdykloje personalas vadinamas puikiu, o pati gimdykla - puikiai įrengta.

Gimdymo ir pogimdymines priežiūros niuansai

Nepaisant bendrai teigiamų atsiliepimų, pasitaiko ir įvairių patirčių. Kai kurios seselės apibūdinamos kaip labai draugiškos ir padedančios, tačiau „kelios buvo labai nemalonios ir „seno sukirpimo““. Viena mama pasakoja apie situaciją, kai „be mūsų leidimo kūdikiui pakišo čiulptuką ir buteliuką su mišinuku. Kai vaikas dėl to nustojo žindyt, visai nepadėjo ir sakė, kad „pilvą pučia““. Tai rodo, kad žindymo palaikymo kokybė gali skirtis. Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių: „Sesutės suteikė visą reikiamą pagalbą ir parodė, kaip maitinti kūdikį po Cezario operacijos.“ Apskritai, pogimdyviniuose skyriuose, „viskas priklauso nuo seselių. Vienos labai superinės, draugiškos, paslaugios, viską patars, paklausinės ir pan.“

Maisto klausimas, kaip ir daugelyje ligoninių, yra jautri tema - kai kurios mamos jį apibūdino kaip tragišką. Taip pat kai kam nepatiko vadybiniai aspektai, pavyzdžiui, tai, kad dėl privačios palatos po gimdymo reikia kreiptis ne registratūroje, o į akušeres. Nepaisant to, vaikelio priežiūra vertinama teigiamai: „Patį vaikelį gerai žiūrėjo, apie jo sveikatos buklę gavau išsamius atsakymus.“

Moters su naujagimiu rankose, šypsena

Antakalnio klinikų praeitis ir prisiminimai

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, dar žinomos kaip Antakalnio klinikos, istorija apima daugiau nei pusę amžiaus. Prisiminimai apie šią vietą persipina su asmeninėmis istorijomis ir miesto plėtra. „Šaltą ir saulėtą vasario rytą, prieš gerą pusšimtį metų, klinikinės ligoninės Antakalnyje akušerijos skyriuje pasaulį išvydo bemaž 4 kg. svorio ir 54 cm. ilgio - dar ne ūgio, nes atsistoti nemokėjau - asmuo“, - prisimena Vytis savo gimimą.

Daugybę įdomių istorijų ir įspūdžių galima būtų papasakoti apie Klinikose patirtus nutikimus. Sergejus pamena „gražų įėjimą, gėles, gazonus. Specifinį kvapą, svarstykles ir ūgio matavimo lentą, skiepus į petį.“ Robertas dar vaikystėje buvo sužavėtas, kad „Vaikų poliklinikos baseinas pasiekiamas požeminiu tuneliu iš vaikų poliklinikos“. Indrė mini, kad „kažkada ten buvo ne tik gimdymo namai, bet kitas įėjimas vaikų poliklinika. Su baisiausia dantų gręžimo mašina. Kažin ar ne koja minama.“

Kiti prisiminimai atskleidžia ir kitas klinikų puses: „I vidinį ligoninės kiemą, paaugliai būdami, eidavom lavonų žiūrėti, ten toks namukas buvo“, - pasakoja Ramona. Natalija, gulėdama ligoninėje, matė pro langą savo namą ir „oi kaip norėjosi iš ten bėgt…“ Lucija teigia: „Mano abu vaikai čia gimė, prisimenu kaip pirmo pėstute ten pėdinau su šokolado plytele, nes per nėščiųjų kursus liepė turėt, o antrą pati namo pėsčia parsinešiau, nesulaukiau kol vyras atvažiuos. Patys geriausi ir šilčiausi prisiminimai apie medikus ir sesutes.“

Gimimo istorijos ir aplinkos evoliucija

Jurga taip pat prisimena savo ir savo vaikų gimimo istorijas: „Pati čia gimiau ir tris vaikus pagimdžiau: tarybiniais laikais atėjo praktikantai pažiūrėti, kaip sunkiai žengiu į šį pasaulį, tai mama sakė koja įspirsianti tam, kuris prisiartins. Savo pirmąjį gimdydama blusų namo parsivežiau, o paskutinę tai kažkokioje visko prikimštoje palatoje į pasaulį paleidome, vyras įsipainiojęs į laidelius ir kažkokių dėžių prie sienos priremtas stovėjo, nes remontas gimdykloj buvo. Įdomios tos Antakalnio gimdymo namų istorijos.“

Antanas prisimena, kaip jo seneliai medikai dirbo ten, o jam pačiam teko būti ligoninėje vaikystėje: „Atsimenu stiprų dažų kvapą koridoriuose ir tas žalia/raudona lemputes virš kabinetų durų. Ir grindų a la marmurinį raštą. Tais blizgančiais paviršiais gerai slydo žaislinės mašinytės.“ Daiva apibūdina ligoninę kaip monumentalią, statytą pokariu: „Nė 100 metų neturi. O kokia ji monumentali, kiek joje neracionalių erdvių, kurias reikia šildyti. Man gražu. Kaip dvaras šis ligoninių kompleksas. Susišaukia su stočių, pašto, kultūros namų, kino teatrų pastatų architektūra.“ Rūta dalijasi senesniais prisiminimais apie sterilizaciją: „Špricus ir adatas virindavo metalinėje dėžutėje, kad sterilizuotųsi.“

Senesnė ligoninės aplinka taip pat sukelia prisiminimų. Vytis mini nuotrauką iš 1972-ųjų, kurioje matyti prie tvoros prigludęs trobesys ir sena sodybos tvora. Audronė patvirtina: „Buvo medinis namukas, o kas jame, nepamenu. Maždaug toj vietoj, kur šv. Roko ligoninė dabar.“ Radvilė prisimena, kad „ten buvo sodyba ir išstovėjo gal iki kokių 1984-85 metų. Ją nugriovė, kai pastatė tuometinę naują Vaikų polikliniką (dabar šv. Roko slaugos ligoninė).“ Rimantas papildo: „Gyveno ten tam senam name 2 ar 3 šeimos. Mes žaisdavome futbolą šalia.“ Šios istorijos atskleidžia klinikų pastatų ir aplinkos pokyčius, kuriant šiuolaikinę medicinos įstaigą.

Sena Antakalnio klinikų nuotrauka

tags: #antakalnio #gimdymo #namai #kiek #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems