Pirštų žaidimai vaikams: nuo smulkiosios motorikos iki visapusio vystymosi
„Vaikų gebėjimų ir gabumų pradžia yra jų pirštukų galuose.“ - V. Sukhomlinskio teiginys puikiai pabrėžia, kaip svarbu lavinti vaikų pirštų motoriką. Vaiko protas yra jo pirštų galiukuose. Rankų pirštų judesiai yra glaudžiai susiję su kalbos funkcija, nes aktyvių taškų, turinčių ryšių su smegenimis, dirginimas padeda suaktyvinti smegenų veiklą, ugdo dėmesį, valią, atmintį. Smulkiosios motorikos išlavėjimo lygis nėra paveldimas ir jos tobulinimui reikalinga kryptinga lavinamoji veikla. Jos lavėjimą skatina įvairi mažylių veikla gamtoje ir patalpoje.
Vienintelis natūralus būdas, padedantis vaikams pažinti pasaulį ir tuo pačiu metu lavinantis motoriką - tai žaidimas. Iš žaidimų galima daug ko išmokti ir jie turėtų padėti atitraukti jūsų vaiko dėmesį nuo elektroninių prietaisų. Linksmi, įtraukiantys ir tuo pačiu metu lavinantys žaidimai vaikams gali pagyvinti kasdienybę.
Smulkiosios motorikos lavinimo svarba
Labai svarbu lavinti vaiko smulkiąją motoriką. Vaiko pirštukai yra tiesiogiai susiję su kalbos centrais, todėl jų lavinimas yra labai svarbus ir tiesiogiai susijęs su sklandžiu vaiko kalbos vystymusi. Kai kalbama apie vaiko motoriką, dažniausiai pagalvojama, kad tai judesiai, kai vaikas vaikšto ar bėga, tačiau vaiko motorinis vystymasis skirstomas į dvi kategorijas: smulkiąją ir bendrąją. Smulkiosios motorikos įgūdžiai apima smulkius rankų, pirštų, pėdų, lūpų ir liežuvio judesius. Bendrieji motoriniai įgūdžiai apima raumenų motorinį vystymąsi, kuris leidžia vaikui vaikščioti, sėdėti, judinti galvą ir panašiai.
Kuo patrauklūs pirštų žaidimai? Pirmiausia tuo, kad jie padeda ugdyti vaiko kalbą ir meninę saviraišką. Pirštų miklumas tiesiogiai susijęs su sklandžia vaiko kalba. Kairiojoje kaktos srityje yra tam tikra Broca sritis, kuri yra tiesiogiai susijusi su smulkiąja motorika. Kuo aktyviau juda pirštai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis, todėl tuo daugiau stimulų yra pradėti kalbėti. Eiliuotos pirštų istorijos lavina atmintį, skatina kalbos ritmo pojūtį, o trumpos scenelės - verčia suklusti ir įsijausti į veiksmą. Visa tai nejučiomis plečia žodyną, gerina tartį. Tai svarbu, nes nuo gerai išlavėjusios gimtosios kalbos priklauso vaiko intelekto, socialinė ir emocinė raida, pasirengimas ir sėkmė mokykloje.
Pirštų žaidimai ir pratimai
Nuo pat mažens labai svarbu lavinti vaiko rankų pirštukus, plaštaką, riešą. Japonai pirštukus kūdikiams masažuoja jau nuo 2-3 mėn. Pradedame nuo pačio mažiausio pirštuko, švelniai ir lėtai jį užlenkiame ir atlenkiame. Tada pamasažuojame, paspaudinėjame jo pagalvėlę. Toliau - kitas pirštelis.
Jau šiek tiek paaugusio vaiko visus veiksmus turėtų lydėti lėta, aiški suaugusiojo kalba („aš lenkiu, spaudžiu, trinu“ ir pan.). Po kelių pakartojimų vyresnis vaikas pats skatinamas atkartoti, ką darome („lenkiu, spaudžiu, trinu“).
Vėliau vaiko pirštų judesius galime lavinti atlikdami pirštukų žaidimus. Pratimai: Triname delnus vieną į kitą, tarp jų voliojame pieštukus, kankorėžį ar graikinį riešutą - ,,savimasažas”. Suglaudžiame delnus, suneriame pirštukus ir spaudžiame juos. Pasisveikina nykštys su nykščiu, smaližius su smaližiumi ir t.t. Arba nykštys sveikinasi su visais kitais pirštais. Vienas iš jų visiems gerai žinomas - tai „virė virė košę“. Šio žaidimo metu atliekant pirštukų judesius, kaip verdame košę, lavėja ne tik pirštų judesiai, bet ir vaiko kalbos supratimas. Pirštukų judesius galima įterpti dainuojant bet kurią dainelę.
Pirštų žaidimai vaikams. Vilma Venckutonytė iš GyvenkLengvai.lt
5 būdai, kaip lavinti smulkiąją motoriką
Be pirštų mankštų, smulkioji motorika lavinama ir per kitas kasdienes veiklas:
- Karoliukų, makaronų, sagų vėrimas. Šios veiklos metu lavėja ne tik vaiko smulkioji motorika, bet ir akies bei rankos koordinacija. Šiai veiklai galite naudoti pagaliuką ar siūlą, ant jo galima verti karoliukus, makaronus ar sagas. Geriausia, kad pastarieji būtų dideli, masyvus, o pagaliukas ar siūlas kuo tvirtesnis.
- Piešimas. Ankstyvasis piešimas tai puikus būdas lavinti sukamuosius rankų judesius, riešą, įtvirtinti vaiko žinojimą, kad jis daro kažką svarbaus. O jeigu piešinukais pasidžiaugsite ar pakabinsite juos ant sienos, mažasis dailininkas supras, kad jo pasiekimai yra svarbūs. Į kumštuką paėmęs rašymo priemonę, mažasis kuria pirmuosius piešinius. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip vaikai, atitinkamame amžiuje, laiko rašymo priemonę. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo rašymo ypatumus. Ypač atkreipkite dėmesį į 6 metų vaiko riešo kaulų tvirtėjimą, nes tai susiję su rašymu. Tam, kad meninė veikla vaikui būtų kuo malonesnė, dažais tapšnokite, štampuokite, terliokite, nesiekdami sukurti konkretų vaizdą, tačiau pasidžiaukite spalvų ir jausmų įvairove. Piešimo metu ne tik lavės vaiko smulkioji motorika, bet ir vaiko vaizduotė, kūrybiškumas ir dėmesio koncentracija, spalvų pažinimas.
- Kamštelių dėliojimas. Kamštelių tikriausiai yra kiekvieno namuose, nuo įvairiausių gėrimų ar vaikiškų tyrelių, tačiau ne visi pagalvoja, kad tai gali tapti puikiu žaidimu vaikui. Vienas iš būdų - kamštelius rūšiuoti pagal spalvas juos sudedant į atitinkamas spalvų dėžutes. Taip pat galime nupiešti ant kartono norimą objektą ar daiktą (pvz., uogą, kirminą) iš apskritimų, juos nuspalvinti norima spalva ir ieškoti tokios spalvos kamštelio.
- Konstruktoriai/kaladėlės. Šių žaidimų turi būti kiekvieno namuose. Žaidžiant su kaladėlėmis ar konstruktoriais lavėja vaiko pirštų judesiai, taip pat vaiko kūrybiškumas bei dėmesio koncentracija. Konstravimo žaidimai yra nuostabi veikla šeimos laikui kartu, kai tėveliai stato, o vaikas gali sugriauti arba įsijungti į konstravimą.
- Smulkiosios motorikos lavinimui tinka bet kuri kasdieninė veikla, kurios metu judinami vaiko smulkieji raumenys (pirštai, akys, liežuvis ir kt.). Tai gali būti sagučių užsegimas, skalbinių segtukų segimas, lietimas įvairių tekstūrų paviršių, žaidimai su modelinu, lipdukų klijavimas. Tam, kad šios veiklos įgautų dar didesnę prasmę - garsiai įvardinkite spalvas, formas ir patį veiksmą, kurį atliekate.
Stambiosios motorikos lavinimas ir jos sąsaja su kalba
Siekiant, kad vaiko kalba vystytųsi sklandžiai, labai svarbūs ne tik smulkiosios, tačiau ir stambiosios motorikos gebėjimai. Bendras vaiko motorikos vystymasis ankstyvojoje vaikystėje yra labai svarbus kalbos formavimuisi. Bendrosios motorikos pagrindu formuojasi smulkioji motorika. Kai vaikas geba atlikti stambiuosius judesius, tuomet pereinama prie smulkiosios motorikos judesių atlikimo. Stambiosios motorikos lavinimas prasideda nuo kūdikystės, kai atliekant mankšteles vaiko rankytės ir kojytės judinamos ir vėliau vaikas tai gali padaryti pats.
Kai vaikas geba ropoti, prasideda aktyvesnis stambiosios motorikos lavėjimo laikas, naudojamos visos raumenų grupės ir veiklą galima sunkinti, skatinant atlikti tam tikras užduotėles:
- Lindimas į tunelius (tinka stalai, kėdės ir pan.). Namuose galima pastatyti tunelių miestą, tam pravers įvairios kėdės, stalai uždengti su pledais, per šiuos tunelius paskatinti vaiką lįsti ropojant.
- Bėgimas aplink kliūtis. Sukurkite vaikams aplinką, kurioje jie pasijaustų lyg kliūčių ruože. Namuose galima išdėlioti įvairius žaislus, pagalvės ant žemės ir vaikai bėgdami/šliauždami turėtų įveikti šį kliūčių ruožą. Veiklos metu nuolat kalbame su vaiku, pasakojame, kokias kliūtis sutinkame savo kelyje.
- Šokinėjimas. Ruoštis šiai veiklai nereikia labai daug. Galima namuose sudėti įvairias formas ant žemės (lankai, pledai, pagalvės ir pan.). Veiklos metu vaikus paskatiname šokinėti lyg varles nuo vieno daikto ant kito.
- Daikto siekimas (balionėliai ir pan.). Šios veiklos metu siekiame aukštai pakabinto daikto, pavyzdžiui, baliono, medžio lapo ar kažko, kas vaiką domina. Gaudydami įvardiname, ko siekiame (pavyzdžiui, siekiame raudono baliono).
- Dainelės su judesiais, šokiais. Dainelės puikiai lavina vaiko kalbą, jų metu galime įtraukti ir įvairius judesius. Vienas iš jų - tai mankštos, kurių metu dainuojame ir atliekame dainelėje minimus veiksmus.
Pirštų žaidimai vaikams. Vilma Venckutonytė iš GyvenkLengvai.lt
Taigi lavinant stambiąją motoriką labai svarbu nuolat kalbėti su vaiku, pasakoti, kokie veiksmai yra atliekami, taip lavės vaiko kalba, jos supratimas, artikuliacija ir plėsis vaiko žodynas. O visos šios veiklos įkvėps naujiems ugdomiesiems žaidimams lietingais rudens vakarais namuose.
Žaidimų idėjos visai šeimai
Nepamirškite, kad žaidimas sukuria paslaptingą, žaismingą nuotaiką, jaukumą, meilės ir artumo jausmą, atneša daug juoko ir gerų emocijų.
- Grybų rinkimas. Kartu su savo mažyliu nupieškite ant popieriaus lapo grybų, padėkite juos iškirpti ir išdėliokite ant grindų. Pasiimkite krepšelius ir „eikite grybauti“. Palenktyniaukite su vaiku, kuris daugiau grybų surinks per vieną minutę. Žaisdami šį žaidimą galite pasunkinti užduotį: naudoti mažesnes grybų iškarpas, kurioms surinkti nuo žemės prireiks daugiau pastangų ir kruopštumo. Be to, žaisdami šį žaidimą galite mažyliui papasakoti ir nupiešti, kaip atrodo nuodingi ir valgomi grybai.
- Bėgantis padavėjas. Šiam žaidimui prireiks vienkartinių lėkščių, puodelių, įrankių ar žaislinių maisto detalių. Ant vienkartinės lėkštės padėkite puodelį, įrankius, „maisto“. Žaidimo užduotis - kuo greičiau nunešti pilną lėkštę (nieko neišbarstant pakeliui) per kambarį ir patiekti ant stalo, prie kurio laukia restorano lankytojas. Šį žaidimą žaisti smagu visa šeima - galite net surengti padavėjų lenktynes ir apsikeisdami pabūti restorano personalu ir lankytojais.
- Slalomas. Kambaryje įrenkite slalomo trasą su kliūtimis, kurias gali atstoti paprasčiausi plastikiniai buteliai ar puodeliai. Pamėginkite ją įveikti kuo greičiau neapversdami kliūčių.
- Mini krepšinis. Surengti mėtymo į krepšį varžybas galima bet kur ir bet kada. Tam tinkamos priemonės - bet koks krepšį atstojantis daiktas (dubuo, dėžė, kibiras) ir minkštas kamuoliukas, ar maišelis pripiltas pupų, ryžių. Atsistokite per metrą nuo taikinio ir pamėginkite įmesti kuo daugiau taškų.
- Žaidimas su puodeliais. Pirštų miklumo ir vikrumo reikalaujantis žaidimas. Vaikams labai patiks. Varžosi du žaidėjai. Pritvirtinkite kaliausių lėkštes lipnia juosta prie stalo ar grindų. Puodelį ,,skrybėlę‘‘ padėkite už kaliausės, kad įsitemptų virvutė. Nuskambėjus startui, vyniokite siūlą ant pagaliuko, kad puodelis ,,skrybėlė‘‘ slinktų artyn kaliausės.
- Žaidimas su rykliu. Puikus stalo žaidimas mažiems vaikams. Ši motyvuojanti veikla skirta spalvų, geometrinių figūrų bei simbolių įsisavinimui arba įtvirtinimui. Mažiesiems ne tik bus įdomu šerti ryklį, paduodant žuvį jam tiesiai į nasrus, bet ir naudinga. Žuvys turi turėti žaidimo metu ištrauktų kortelių figūrą ir spalvą!
- Žaidimas su šaškėmis. Šis stalo žaidimas vaikams paprastas ir efektyvus būdas lavinti akių-rankų koordinaciją, reakcijos greitį, vikrumą. O pagrindinė medžiaga jam sukurti yra dėžutės kartonas. Kiekvienas žaidėjas turės po 5 šaškes. Laikykite šaškę pirštais ir pasikliaukite guminės virvutės elastine jėga, kad išmestumėte šaškę per skylę į priešininko lauką.
- Žaidimas su katapulta. Šį žaidimą lengva pasidaryti, bei smagu žaisti, jis lavina smulkiosios motorikos, skaičiavimo ir skaičių atpažinimo įgūdžius. Smagiai praleiskite laiką naudodamiesi pasidarytą katapultą ir paleisdami kamuoliukus į orą. Sužinokite, kaip toli gali nuskristi kamuoliukas, arba paleiskite šūvį į taikinį.
- Žaidimas su kamuoliuku. Smagus žaidimas vaikams, lavinantis pastabumą, koordinaciją ir reakciją. Pirmyn atgal lekiantis kamuoliukas ir sėkmingo smūgio azartas - skatina pajudėti ir linksmai praleisti laiką. Jums nereikės stalo, žaiskite su pakabintu kamuoliuku ant siūlo. Įmeskite kamuoliuką į puodelį.
- Kitos žaidimų idėjos:
- Virvė rate: Ima ilgą virvę ir suriša jos galus. Visi sustoja ratu ir abiem rankom laikosi už virvės.
- Baltas juodas: Šiam žaidimui reikia pagaminti lentelę, kurios vieną pusę nudažo baltais, kitą - juodais dažais. Abiejuose žaidimo galuose ant žemės brėžia po vieną „dvarą".
- Tilto statymas: Du žaidėju stojasi vienas priešais kitą ir padaro „tiltą", paduodami vienas kitam rankas ir jas iškeldami kaip gali aukščiau. Likusieji stojasi vienas už kito ir, priėję prie tilto, klausia: „Žmogeliai, ką čia veikiat?"
- Sviedinio gaudymas: Žaidėjai sustoja ratu toli vieni nuo kitų ir pradeda mėtyt sviedinį, sakydami vardą to, kuris turi gaudyti.
- Rožė ir rūta: Kuo daugiau žaidėjų, tuo žaidimas būna gyvesnis. Du žaidėjai, tvirtesniu už kitus, sustoja vienas priešais kitą, susiima už rankų ir pakelia jas aukštyn, lyg vartus padaro.
- Žvejai ir žuvys: Žaidėjai pasirenka didoką keturkampę vietą, t. y. „kūdrą“ vienoj jos kertėj ant žemės nubrėžia lanką, „žvejų namą". Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Buria, kuri dalis bus „žuvys", kuri „žvejai". Žuvys „plauko" (bėgioja) po kūdrą.
- Pirklys ir žvėrys: Išrenka „pirklį" ir „pardavėją", likusieji-„žvėrys". Pardavėjas suvaro bandą į tam tikrą vietą ir kiekvienam parenka kokio nors žvėries vardą: meškos, kiškio, vilko, kurmio ir t.t.
Žaisdami su vaikais galime padėti jiems išmokti pačių įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, jei jūsų mažyliui patinka mašinytės, žaisdami su LEGO DUPLO „Mano pirmieji automobiliai ir sunkvežimiai“ rinkiniu, galite sukurti įvairių eismo gatvėje situacijų ir supažindinti vaiką su svarbiausiomis eismo taisyklėmis. Jei kartais sukate galvą kuo užimti vaikus - pasiūlykite jiems žaidimus pasidaryti patiems. ,,KasTen‘‘ dėžutės rinkiniai sukurti kurti. Viduje rasite visas priemones ir instrukcijas užduotims atlikti.
Pirštų žaidimai - eilėraštukai ir istorijos
Pirštų žaidimai vaikams tai trumpi eilėraštukai, dainelės arba istorijos, kuriuos sakydami kartu su vaiku įjungiame pirštukų judesius, pritaikome linksmą melodiją ar tiesiog „repuojame“. Pirštų istorijos, kurias kasdien suaugusieji pasakoja savo vaikams, daro didžiulę įtaką jų vaikų kalbos raidai, ugdo komunikavimo kompetenciją. Ikimokyklinio amžiaus vaikams dar gana sunku judinti pirštus iš eilės. Nuo penkerių metų ima ryškėti vaiko gebėjimas mąstyti vaizdais. Jis pradeda suvokti daug dalykų, kurių šią akimirką nėra, todėl gali žaisti ir tariamoje erdvėje. Štai tada jau galima pasiūlyti ir ilgesnių pirštų istorijų. Pirštų žaidimai ne tik suteikia vaikučiui pramogą ir daug teigiamų emocijų, bet ir lavina smulkiąją motoriką - smulkiųjų raumenų, esančių rankoje ir pirštuose, judesių koordinaciją, didina galvos smegenų žievės darbingumą. Specialistai įrodė, jog nuolat mankštinantys rankeles vaikai geriau koordinuoja pirštų judesius, greičiau išmoksta taisyklingai laikyti pieštuką, tušinuką.
Štai keletas pirštų žaidimų pavyzdžių:
- Pirmas pirštas sako labas
Pirmas pirštas sako labas,
Jis mums viską rodyt gali,
Antras pirštas išsitiesia,
Jis visų didžiausias,
Trečias pirštas pats jautrausias,
Nekalbiausias ir tyliausias,
O ketvirtas nors mažiausias,
Bet garsiausias triukšmingiausias!
Penktas mažas ir pilvotas,
Nykščiu pavadintas.
Tad skaičiuokime iš naujo,
Kol vardus jų prisiminsim.
Vienas - smilius išsitiesia,
Du - didysis prisijungia,
Trys - bevardis tyliai stojas,
Keturi - mažylis šoka.
O penki juk pats svarbiausias!
Kai parodyt norim liuks
Nykštį iškeliam viršun. - Pirštukai miega
Šitas pirštukas nori miegelio.
Šitas - atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias.
Šis pirštukas miega, knarkia.
Ššš... Nes gali pažadint broliukus. - Į mišką išėjo šitas pirštukas
1. Į mišką išėjo šitas pirštukas
Šitas pirštukas surado grybuką
Šitas pirštukas virė ir kepė
Šitas - duonelę sviestu tepė
Na o šitas - suvalgė grybuką
Štai kodėl jis toks didelis Nykštukas! - Storas pirštas mūs Nykštys
2. Storas pirštas mūs Nykštys
Skinti slyvų eina jis
Brolis Smilius jam pro langą
Kelią rodo, ištiesęs ranką.
O Didysis - pats taikliausias
Slyvą jis numuš lengviausiai.
Bevardis slyvas valgo,
Nes jis labai išalko.
O Mažylis - šeimininkas mūs
Žemėn tuoj sodina kauliukus. - Kopūsto raugimas
3. Kopūstėlį mes kapojam
Morką skutam ir tarkuojam
Druskos pilam kuo skubiausiai
Ir kopūstą mes prispausim. - Penki darbininkai
4. Štai penki pirštai, penki darbininkai
Nykštys žemę suarė, išpureno
Smilius grūdus pasėjo į žemę.
Sudygo, užaugo, siūbuoja javai
Tai bus geri grūdeliai - grūdai.
Didysis pirštas ėjo derliaus nuimti.
Paėmė pjautuvą, nupjovė kvietelius
Ir surišo juos į pėdelius.
Pirštas Bevardis kūlė kvietelius
Ir į malūną vežė grūdelius.
Malė, malė juos girnelėm,
Ir miltais pavirto grūdeliai.
O Mažylis tešlą minkė, bandeles kepė,
Kvietė kaimynus ir šitaip sakė:
"Valgykit į sveikatą!" - Kriaušių purtymas
5. Kriaušių purtyt ėjo Nykštukas
Jas surinko brolis Smiliukas .
Didysis jas virtuvėn neša
Bevardis supila į puodą gražų
O mažylis, tas padauža
Jas visas visas sugraužia. - Pirštinės
6. Štai čia yra penki broliukai.
Jie namuose - be marškinukų,
Bet kai į gatvę nori eiti,
Visus juos apvelkam paltukais. - Darbininkai broliukai
7. Na, imkitės darbo broleliai!
Parodykit - kas ką galit!
Tu, Nykšty, malkų prineši.
Tu, Smiliau, užkursi pečių.
Tu - atneši vandenėlio
Tu - paruoši pusrytėlius.
O tu - dainuoki kuo linksmiau,
Kad broliams dirbti būt smagiau! - Žiemos troba
8. Žiemos yra troba keista
Labai gražiai ji papuošta.
Krištoliniai du stulpai -
Laiko stogą jie tvirtai.
Langai iš ledo padaryti,
Langinėm sniego uždaryti.
Stogas ledo baltas ir slidus,
Juodas varnas vaikščioja ten išdidus. - Šarkelė - varnelė
9. Štai šarkelė - varnelė
Išskrido pro langelį,
Ir savo vaikus
Kviečia dirbt į laukus.
Šitas vaikas girnas kalė
Šitas vaikas grūdus malė
Šitas -tešlą užminkė mielinę
Šitas - prikepė daugybę blynų.
Tik penktasis - tas lėtasis
Į sodelį sau išėjo
Ir žolytėje gulėjo. - Audra ir vaivorykštė
10. Slepias namuose vaikai.
O perkūnas grum - grum - grum!
Žaibas plieskia jau dangum!
Pažiūrėk greičiau pro langą -
Jau vaivorykštės ten lankas!
Štai išlindo ir saulelė,
Bėkim žaist į mišką žalią! - Velykų zuikutis
11. Penki žmogeliukai į mišką išėjo
Velykų zuikutį pagaut jie norėjo.
Pirmasis - lyg statinė - storas
Vis murmėjo po truputį:
-Kur pagausim mes zuikutį?
Sušuko antrasis:
-Matau, matau, aš jį surasiu!
O trečiasis - rudaplaukis ilgšis - klykė
Ir sakė :"Nematau aš jūsų zuikio!"
Ketvirtas tarė: "Kvaila zuikio
Mums ilgiau ieškot,
Jau noriu aš namo klampoti"
Na o mažylis atkaklusis
(jau šito niekas iš jo nesitikėjo)
Pagavo zuikį ir parnešė jį į namus,
Linksmų Velykų mums visiems jis palinkėjo! - Dešimt paukščių
12. Dešimt paukščių tupi
Suskaičiuot mums rūpi:
Šitas paukštis - žvirbliukas
Šitas paukštis - nykštukas
Šilas paukštis - strazdelis
Šis - perkūno oželis
Šitas paukštis - gegutė
Šitas paukštis - kukutis
Šitas paukštis - dagilis
Šitas paukštis - kikilis
Šitas paukštis - kielė
O šis - volungėlė
Na o čia erelis piktas ir plėšrus.
Greit paukšteliai į namus! - Skrido du paukštukai
13. Čik-či-rik čiriukai
Skrido du paukštukai
Skrido viens pro kitą,
Kasė nugarytes,
Sparneliais mojavo
"Labas" uždainavo.
Labas, labas, labas jums!
Uodegėles suko,
Ant stogo nutūpę.
Čyru- vyru- vyturys
Girdi juos kaminkrėtys.
Pro kaminą išlindo jis
Ir pasakė paukščiams štiš! - Kas tupi šiam lizdelyj?
14. Kas tupi šiam lizdelyj?
Čia miega du paukšteliai,
Suglaudę sparnelius abu
Lizde jiems šilta ir smagu.
Vienas paukštis atsibudo štai:
Kalena snapeliu, nupurto sparnelius
Ir link saulutės kyla jis lėtai.
Kitas paukštis atsibudo štai:
Kalena snapeliu, nupurto sparnelius
Ir link saulutės kyla jis lėtai.
Saulutė glosto paukštelius,
O jie išskleidę sparnelius,
Saulutei gieda giesmeles.
Bet leidžiasi saulutė
Jau laikas eit miegučio,
Ir mažame lizdely
Užmiega du maži paukšteliai,
Išskleidę sparnelius abu,
Lizde jiems šilta ir smagu. - Skrenda paukščiai
15. Skrenda vienas paukštis į rytus, kitas -pietus.
Prasilenkė, prisiminė, kad nepasisveikino,sugrįžo, pasitrynė nugarytėmis, pasisveikino.
Labas, mažyli, labas, bevardi, labas, didžiukai,
Labas, smiliukai!
O nykštukui - ne labas?
Labas, nykštukai! - Nykštuko ir broliukų susitikimas
16. Eina keturi broliukai, susitinka jie Nykštuką.
-Sveikas, Nykštuk!
-Sveikas, Jonuk-Smiliuk!
-Sveikas Mykoliuk-viduriuk!
Sveikas, Bevardi- Našlaitėli
Ir Mažyli - Trupinėli! - Paršiukas
17. Mazgelis vietoj uodegėlės
O vietoj nosies - pinigėlis
Pinigas su dviem skylutėm,
O mazgelis - kaip sukutis. - Šeimininkės darbai
18. Mūsų šeimininkė tvarkėsi namus
Ir visiems paskirstė darbus-darbelius.
Dubenėlį laižo liežuviu šuniukas,
Trupinėlius renka po stalu peliukas.
Katinas prie durų galanda nagučius,
O vištelė šluoja visus kampučius. - Katinėlis
19. Mažas pūkuotas padarėlis
Laka pienuką iš dubenėlio.
Laižo putelę grietinėlės
Ir judina-krutina uodegėlę.
Pažiūrėk iš lizdo štai
Žiuri du maži strazdai.
Vienas jums parodys snapą
Kitas - uodegėlę šlapią. - Košė - Malošė
21. Koše-maloše, tu labai skani,
Reik įpilt pienelio, jeigu tik turi.
Cukraus ir druskos įbersim,
Cinamono užbarstysim
Ir mažus vaikus ta košele maitinsim. - Pirštų šokis
22. Viens, du, trys, keturi,
O penktos poros nebeturi.
Mėgsta pirštai šokt labai,
Bet ratelis sukasi kreivai.
Nebegalim šitaip šokti mes
Reikia savo porą susirast.
Labas vienas, labas du,
Trečią porą surandu.
Labas keturi, penki
Susitikom jau visi! - Pirštinė
23. Pirštinėlę movė mūs Vytukas.
-Kurgi dingo man pirštukas?
-Kurgi dingo tas Nykštys?
Į namelį nepataikė jis!
Pirštinę tuoj nusimausiu,
Atsirado. Tai gražiausia. - Trys žmogiukai ant suoliuko
24. Trys labai mieli žmogiukai sau sėdėjo ant suoliuko.
Duoną, sviestu tepė
O po to jie buvo šitaip išsitepę,
Kad nuprausti jiems reikėjo
Net trijų laistytuvėlių! - Penki maži nykštukai
25. Penki maži nykštukai per laukus keliavo
Penki maži nykštukai daineles dainavo.
Dešimt mažų nykštukų per laukus keliavo
Dešimt mažų nykštukų daineles dainavo. - Susitikę pirštukai
26. Lipo,lipo,lipo,lipo
Ir viens kitą susitiko!
Džiaugėsi apsikabinę
Jie labai labai labai.
Vos išskirti juos galėjom-
Štai kokie geri draugai! - Du nykštukai
27. Kartą buvo du nykštukai, du draugai
Jie į kalną aukštą užsimanė lipt labai.
Užsilipę atsisėdo, uždainavo
Ir ilgai kepurėmis kinkavo.
Bet kartą, kai saulutė ėmė pliekst karštai,
Į kalno gelmę įlindo du draugai.
Ir nuo tada jie guli ten ir snaudžia:
Chrr-chrr...Tyliai, tyliai, netriukšmaukit!
Girdit? Chrr-chrr..Tyliai, tyliai, netriukšmaukit!
-Ei. sveiki, vaikai! Štai ir mes. Jūsų pasiilgome labai. - Nykštukai, kur buvai?
28. -Nykštukai, nykštukai,
Kur buvai tu su savo broliukais?
-Su tuo broliuku į mišką ėjau.
-Su tuo broliuku sriubą viriau.
-Su tuo broliuku blynus kepiau.
-Su tuo broliuku dainas dainavau! - Šarkelė
30. Ka -ka -ka šarkele,
Kur buvai tu?
-Pas tėvelį.
Košelę viriau,
Uodega maišiau,
O piršteliu ragavau. - Dvi sesutės - dvi rankelės
31. Dvi sesutės dvi rankelės
Kerta, stato, rausia,
Rauna piktžoles lysvelėj
Ir viena kitą prausia.
Minko tešlą dvi rankelės-
Kairioji ir dešinioji
Maudos jūroj ir upely
Ir valtį jos irkluo. - Žvirblis
32. Tupi žvirblis paunksmėj,
Pasišiaušę jo plunksnos.
Serga - negali, dūsauja - vaitoja.
Atskrido uodas,
Jam galva kaip puodas.
Atskrido zylė - ta pati mažylė.
Atskrido varna su ryšulių terba.
Atskrido šarka - jos uodega marga.
Atbėgo kiškis - jam uodegos biškis.
Atbėgo stirna - jos uodega pirma.
Atbėgo lapė - jos uodega šlapia.
Atbėgo šernas - ūrėdėlis bernas.
Atbėgo vilkas - anas visas pilkas.
Atbėgo meška - net jai skūra braška.
Visi pasisveikino, žvirblį apkabino.
Žiūri - žvirblis pasveiko.
Plast - plast- plast ir nuskrido. - Gyvūnų vardai
33. Varna - Veronė
Šarka - Petronė
Vilkas - Motiejus
Kiškis - Baltramiejus
O lapė - Kotryna
Su savo šeimyna
Pašmurkšt
Į karklyną! - Spyna
34. Kabo tarpdury spyna
Kaip ją atrakinti, ką?
Pasiūbavom, paklebenom
Pasukiojom, pastuksenom
Šmakšt! Ir atrakinom. - Voras
35. Buvo kartą mažas voras.
Mato gėlę palei tvorą.
Nuo šakelės prie žolelės
Rišo siūlą prie siūlelio.
Rišo voras kilpą plačią,
Voro tinklas greitai plečias.
Nors ir plonas jo tinkliukas
Laiko drugį lyg kabliukas.
Bet nutrūko plonos vadžios,
Juokiasi drugelis mažas! - Meška vežė šėką
36. Kėku- kėku- kėku
Meška vežė šėką
Per medinį tiltą
Per kubilus miltų.
Tiltas sukrutėjo,
Miltai išbyrėjo! - Apelsinas
37. Dalinam apelsiną mes visi,
Bet kaipgi padalinti jį?
Ši dalelė - vėžiui.
Ši dalelė - driežui.
Ši dalelė - ežiukui.
Ši dalelė - barsukui.
Kurmiui -ši dalelė,
Na o vilkui - tik žievelė
Vilkas piktas jau labai.
Bėkite greičiau, vaikai! - Lietus
40. Penki linksmi lašeliai
Jau krenta į žemelę.
Paprašysim lašelius,
Kad pasakytų vardelius,
Tuk - Tuk -Tuk -Tuk (nykštys)
Tam - Tam - Tam - Tam (smilius)
Tim - tim - tim - tim (didysis)
Tik - tik - tik - tik (bevardis)
Tip - tip - tip - tip (mažylis) - Statom namą
41. Mes namą pastatyt norėjom,
Todėl į mišką mes išėjom.
Gerus medžius nusižiūrėjom
Ir kirsti, kirsti juos pradėjom.
Kertam, kertam viens - viens
Kertam, kertam du - du
Kertam, kertam trys - trys
Kertam, kertam keturi.
O po to kapojam šakeles - sausuoles:
Viens - viens, du - du, trys - trys, keturi -keturi, penki - penki.
Dabar rąstą reik supjaut.
Džyru - džyru - džyru - džiaut.
Viens - du - trys, viens - du - trys,
Tai rąsteliai bus geri.
O dabar rąstus sudėsim šitaip:
Viens ant kito, viens ant kito.
Tvirtas bus namelis šis,
Štai ir stogą turi jis.
Tik langelio nėra šiam name.
Štai ir langą atidarėme. - Batsiuvys
42. Batsiuviu, batsiuviu.
Kur tu gyveni.
Vaikų batukus
Kur pakali - kali?
Kur stukseni tu savo plaktuku:
Palėpėj po stogu
Ar rūsy po namu? - Pjūklas
43. Dzyru - dzyru mūs pjūklelis
Dūzgia dūzgia kaip bitelė.
Tiktai - brakšt - į šakelę.
Tikrai - trakšt - sau dantelį. - Garvežys
44. Čiuku - čiuku aš pūškuoju
Aš pūškuoju ir šnypščiu,
Aš ratus suku sukioju,
Stovėt vietoj negaliu.
Sėsk važiuosime kartu.
Čiuku - čiuku - čiuku - čiuk.
Sušvilpė štai garvežys
Daug vagonų tempia jis.
Čiuku - čiuku, dun - dun - dun
Aš tolyn, tolyn dardu. - Kalviai
46. Ei jūs, kalviai, šaunieji kalveliai
Štai stiprus kalvelis, turi jis darbelio.
Jis dumples pučia ir žaizdrą kuria.
Daužo metalą jis dideliu kūju.
Į vandenį jį kiša,
Garas šnypščia, šnypščia
Šitaip kalvelis užgrūdina metalą. - Varnos
47. Po žalia egle linksmai
Varnos šoko neseniai
Kar - kar - kar
Mėgsta jos taip šūkalioti,
Trukdo net vaikams miegoti.
Kar - kar - kar.
Jos nutyla tik nakčia
Ir užmiega visos čia.
Kar - kar - kar. - Delno kraštu ritmiškai mušame tarp pirštų
49. Sukaliau, padariau ratą ratą
Atsisėdau ir važiuoju -dratu - dratu. - Istorija "Penki pirštukai ir Vilkas"
Gyveno kartą penki pirštukai: Nykštys, Smaližius, Didysis, Bevardis ir Mažylis“. Gražiai gyveno broliukai, visur kartu ėjo, kartu žaidė, kartu pramogavo. Tačiau vieną dieną, Mažylis norėjo žaisti vieną žaidimą, Didysis svajojo eiti pasivaikščioti, o Nykštys buvo linkęs dieną praleisti ilsėdamasis, ir niekaip pirštukai negalėjo susitarti - nei vienas nebuvo linkęs nusileisti. Ginčijosi pirštukai, ginčijosi, kol galų gale taip susipyko, kad nebenorėjo nei kartu žaisti, nei šnekėtis, nei matyti vieni kitų. Ir net gyventi kartu nebenorėjo - nusprendė atsiskirti, kad kiekvienas galėtų veikti tą, ką nori. Mažylis nusprendė nueiti pasivaikščioti į mišką - galvojo uogyčių pasirinkti. Ėjo ėjo sau mišku patenkintas, kol sutiko Vilką. Vilkas apsidžiaugė, pamatęs mažą pirštuką, apsilaižė ir sako: „Ūūūū, pirštuk, pirštuk, kaip gerai, kad tave sutikau! Esu labai alkanas, ir dabar tave Amm (čia reikia parodyti, kad norim nukąsti pirštuką) ir suvalgysiu!“. Pirštukas labai labai išsigando, pradėjo verkti ir sakyti Vilkui: „Vilke, tu gi pasižiūrėk, koks aš mažytis! Juk tu nieko net nepajusi, mane prarijęs! Vilkas pagalvojo, kad tai labai gera mintis, ir nutipeno abu kartu ieškoti kitų brolių. Ėjo ėjo, žiūri - prie ežerėlio sėdi ir žuveles gaudo Bevardis pirštelis. Vilkas apsidžiaugė, seilę varvina ir sako: „Oi, kaip gerai, dabar aš jus abu Amm ir prarysiu!“. Tačiau piršteliai vėl puolė prašyti Vilką: „Na pakentėk dar truputį - juk tik ant vieno danties tau mūsų užteks! Vilkas nors ir labai norėjo iš karto suėsti broliukus, bet pagalvojo, kad tikrai gali dar palaukti, kad vakarienė sotesnė būtų. Todėl leidosi į kelią kitų brolių ieškoti. Ėjo ėjo visi trys ir priėjo pievelę. O ten Didysis pirštelis su drugeliais ir boružėlėm laksto. Oi, kaip Vilkui norėjosi iš karto visus tris broliukus praryti! Vėl visi ėmė žygiuoti, ir tol ėjo, kol priėjo upelį. Žiūri, o ten Smaližius kad maudosi, kad teliuškuojasi patenkintas! Vilkas dar labiau apsidžiaugė, išsižiojo ir jau norėjo stverti visus keturis broliukus, bet vėl pirštukai pradėjo Vilko prašyti: „Vilke, tau tiek nebedaug liko laukti - eime, surasim mūsų paskutinį brolį!”. Vėl visi ėjo ėjo, kol priėjo sodą. O ten, po obelim, Nykštys sau besnaudžiąs. Apsidžiaugė broliai vėl visi kartu susitikę. Vilkas irgi apsidžiaugė: „Ot, skaniai pavakarieniausiu!”. Tačiau pirštukai greitai susikabino rankytėmis ir sušuko: „Ech, Vilke, Vilke! Kol mes buvo atskirai, mes buvom tik atskiri pirštukai, tuo tarpu visi kartu mes - Ranka!
Kaip išsirinkti stalo žaidimus vaikams?
Nuo pat mažens vaikams greitai pasidaro nuobodu, todėl išlaikyti jų susidomėjimą gali būti sunkus darbas. Nepaisant to, kiek metų jūsų vaikui, čia galėsite rasti tokius žaidimus, kurie patiks kiekvienam mažiausiajam. Renkantis stalo žaidimus vaikams, vaikų psichologai rekomenduoja atsižvelgti į kelis aspektus:
- Amžius. Praktiškai ant visų stalo žaidimų pakuotės arba jų instrukcijose, yra nurodyta rekomenduojama amžiaus grupė.
- Įvairovė. Strateginio ir loginio pobūdžio žaidimai laikomi intelektualiais. Tokiu atveju, laimi žaidėjas, kuris sugeba tiksliau apskaičiuoti tolesnius ėjimus ir pranoksta varžovą. Azartinio tipo stalo žaidimuose rezultatas daugiausia priklauso nuo sėkmės. Žaidimuose, kuriuose išbandomos fizinės galimybės, laimi dėmesingiausias, judriausias ir greičiausiai reaguojantis žaidėjas („Jenga“, „Stalo futbolas“).
- Tikslas. Stalo žaidimai gali būti skirti vienkartiniam naudojimui, dviem varžovams, šeimos linksmybėms ir draugiškoms kompanijoms.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
