Kūdikių pridusimas gimdymo metu ir smegenų traukuliai: priežastys, simptomai ir pasekmės

Daliai naujagimių, ypač neišnešiotų, tenka susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant inkstų ir kepenų pažeidimus. Kai kalbama apie naujagimio sveikatą, ypač sudėtingais atvejais, tėvus dažnai kamuoja nerimas ir baimė dėl galimų ilgalaikių pasekmių. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas kūdikių smegenų pažeidimas dėl hipoksijos, jo priežastys, galimos pasekmės ir priežiūros aspektai. Be to, nagrinėsime smegenų traukulius ir įvairias epilepsijos formas, kurios gali pasireikšti vaikams, ir jų ryšį su gimdymo metu patirtais sunkumais.

Kūdikių pridusimas (Hipoksija) gimdymo metu: priežastys ir pasekmės

Kalbantis su motinomis, jos dažnai sako, kad jų vaikelis gimė sunkiai, pamėlynavęs, „pridusęs“. Mediko ausiai tai skamba labai miglotai. Ką tai reiškia? „Pridusimas“ - tai deguonies trūkumas.

Kas yra hipoksija?

Hipoksija - tai deguonies trūkumas, kai į vaiko kraują patenka mažai deguonies arba jo visai nepatenka. Esant deguonies stokai, formuojasi smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veiklos pažeidimai. Hipoksija gali prasidėti iki gimimo, gimdant ar po gimimo. Tyrimai rodo, kad nemažai kūdikių, kurie gimė pridusę, jautė deguonies badą jau motinos įsčiose. Be to, tokie vaikeliai gimsta daug sunkiau nei sveiki.

Pagrindinės priežastys

Pagrindinės vaisiaus ir naujagimio netrauminio kaukolės vidaus pažeidimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, infekcijas, trauminius įvykius ar kraujotakos sutrikimus. Galimi mechanizmai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra placentos nepakankamumas, kuris gali sukelti vaisiaus hipoksiją, motinos infekcijos, tokios kaip citomegalo virusas ar toksoplazmozė, ir įvairios kraujagyslių anomalijos.

Dėl deguonies bado, mažojo žmogelio kraujotaka persitvarko taip, kad nuo deguonies bado būtų apsaugoti svarbiausi organai - galvos smegenys ir širdis. Beveik visai netenka maitinimo oda, inkstai, žarnynas. Mažylio kraujotaka persitvarko taip, kad krauju būtų aprūpinti gyvybiškai svarbūs organai: daugiau kraujo priteka į smegenis, širdį ir antinksčius, mažiau - į inkstus, žarnyną, odą, kaulų bei raumenų sistemą. Kai deguonies stoka užsitęsia, retėja širdies veikla, mažėja arterinis kraujo spaudimas, blogėja smegenų kraujotaka.

Žali vaisiaus vandenys - pavojaus ženklas

Apie 12 proc. naujagimių gimsta iš žalių vaisiaus vandenų. Paprastai vaisius vystosi skaidriuose vandenyse, tačiau, kai dėl kažkokių priežasčių jau motinos įsčiose vaikeliui pradeda trūkti deguonies, pažaliuoja vaisiaus vandenys. Žarnyne tuo metu jau būna susiformavę pirmosios mažylio išmatos - mekonijus, kuris dėl nusilupusio žarnyno epitelio yra žalios spalvos. Kai žarnyne sumažėja kraujotaka, atsiranda spazminiai žarnyno susitraukimai ir dar motinos įsčiose mažylis pradeda tuštintis. Šios išmatos ir nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Medikams tai ženklas, jog mažyliui jau trūksta deguonies ir jam geriausia būtų gimti kuo greičiau, kad deguonies badas nepaliestų širdelės ir galvos smegenų.

Apgar skalė ir naujagimių gaivinimas

Paprastai naujagimis po gimimo praėjus vienai ir penkioms minutėms įvertinamas, kaip mokinukas mokykloje pagal Apgar skalę. 8-10 balų gavęs naujagimis laikomas sėkmingai įveikęs gimimo kelionę ir tolesnė jo raida turėtų būti sklandi. Tačiau deja pasitaiko, jog ir taip puikiai įvertintam naujagimiui vėliau pradeda ryškėti cerebrinio paralyžiaus simptomatika. Ir, atvirkščiai, 2-4 balais ir panašiai įvertintas naujagimis toliau auga ir vystosi visiškai normaliai.

Vienas iš 5 kriterijų, pagal kuriuos vertinamas naujagimis yra odos spalva. Jei naujagimis visas rausvas - gauna už odos spalvytę 2 balus, o jei kūnelis rausvas, bet galūnės melsvos - 1 balą. Kurį laiką mažylis gali būti visas mėlynas arba baltas, tada duodama 0 balų (kiti 4 vertinimo kriterijai - širdies darbas, kvėpavimas, refleksai ir raumenų tonusas). Tačiau ne tik spalva parodo, kad naujagimis patyrė deguonies badą. Dažniausia dėl deguonies bado smegenyse ir audiniuose naujagimis negali po gimimo normaliai kvėpuoti ar per lėtai plaka jo širdelė. Tik užgimus vaikučiui, iš dar pulsuojančios virkštelės paimama kraujo ištirti šarmų-rūgščių balansą. Tai padeda įvertinti deguonies bado sunkumo laipsnį. Po gimimo dėl deguonies bado išryškėjusi smegenų edema (smegenų pabrinkimas) - taip pat labai grėsmingas požymis.

Kai tuoj po gimimo medikas mato, jog naujagimiui trūksta deguonies (jis melsvas, prastai kvėpuoja ir pan.), jam kuo skubiau turi būti pradėtas tiekti deguonis - naujagimis turi būti pradėtas gaivinti. Yra trys svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujantis nusprendžiama, ar reikia naujagimį gaivinti ir kokius bei kada gaivinimo žingsnius atlikti - tai kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis ir odos spalva (raumenų tonusas ir refleksų gyvumas tik atspindi naujagimio neurologinę būklę). Tuoj po gimimo visi naujagimiai būna melsvi, nes vyksta staigus kraujotakos persitvarkymas (kraujas pradeda tekėti pro plaučius, kas nevyko motinos įsčiose). Tai normalu, tačiau žiūrima į žmogutį kaip į visumą, akimirką stebimos jo pastangos įkvėpti ir gyventi. Jei tos pastangos ir mažylio būklė netenkina mediko, pradedami pirmieji gaivinimo žingsniai: išvalomi kvėpavimo takai, atsiurbiant vaisiaus vandenis ir gleives iš nosiaryklės, stimuliuojamas kvėpavimas, pliaukštelint per padukus, tiekiamas deguonis iš specialių deguonies sistemų. Jei po pirmų gaivinimo žingsnių naujagimiui jau galima suteikti 8 balus, vadinasi, „pridusimas“ truko labai trumpai ir rimtesnių pasekmių neturėtų būti. Tačiau jei po pirmos minutės naujagimis vertinamas 7 ir mažiau balų, tai neonatologas imasi kitų gaivinimo žingsnių.

Apgar skalės vertinamų naujagimio gyvybingumo požymiai turi savo seką. Pirmiausiai dėl deguonies bado melsvėja odelė, vėliau dėl susidarančių tam tikrų medžiagų kinta naujagimio tonusas ir aktyvumas. Dėl tonuso mažėjimo sunkėja kvėpavimas ir nyksta refleksai. Širdutės veikla pradeda lėtėti vėliausiai ir tai prognostiniu požiūriu pavojingas požymis. Tėvai vaikelių, kurie tuoj po gimimo buvo gaivinti ir vertinti mažais Apgar skalės balais, medikų klausinėja, o kas toliau? Dažniausiai išgirsta atsakymą, jog tik gerokai vėliau paaiškės, kiek deguonies badas pakenkė jų mažyliui. Kaupiantis vis daugiau duomenų apie „pridusimus“, t.y. mažus Apgar balus, paaiškėjo, kad jie visiškai neatspindi tolesnių vaiko raidos galimybių.

Gimdymo traumos ir jų poveikis naujagimiui

Gimdymo traumos - tai neonataliniai gimimo sužalojimai, kuriuos kūdikis patiria gimdamas, kol slenka gimdymo kanalu. Naujagimis gali patirti fizinius sužalojimus. Tai niekada nebus gimdyvės kaltė. Žemiau mes aptarsime dažniausiai ir rečiau pasitaikančias gimdymo traumas, kurios dažniausiai nebūna susijusios su motinos veiksmais gimdymo metu.

Dažnos gimdymo traumos

• Mėlynės: Naujagimis gali gimti su mėlynėmis galvytėje ar veide. Paprastai tokie sužalojimai būna nestiprūs ir užgyja per kelias dienas.
• Caput Succedaneum: Tai naujagimio galvos minkštųjų audinių patinimas. Jis trunka kelias dienas ir nekelia jokio pavojaus.
• Subkonjuktyvinis kraujavimas: Tai įprasta gimdymo trauma, kuri ištinka akis. Jūsų naujagimio akyse gali pasirodyti kraujo žymių. Taip nutinka sutrūkinėjus kraujagyslėms. Tačiau ši trauma nedaro jokios įtakos regėjimui ir praeina per 7 - 10 dienų.
• Kaulų lūžiai: Gimdymo metu gali kilti sunkumų, kai įstringa kūdikio petukas ar kai jis gimsta sėdmenine pirmeiga. Tokiais atvejais kūdikiui gali lūžti raktikaulis.
• Veido paralyžius: Jei gimdymo metu kūdikio veidui tenka daug spaudimo, tai gali sukelti veido paralyžių. Jis gali kilti ir tuomet, jei gimdymui palengvinti naudojamos chirurginės žnyplės. Paralyžius išryškėja kūdikiui verkiant, kai nejuda jo veido raumenys, arba jam miegant, kai viena akis lieka atmerkta.
• Peties paralyžius: Peties paralyžius yra grupės nervų pažeidimas rankoje. Tai dažniausiai nutinka tuomet, kai gimdymo metu įstringa kūdikio petukas. Ištikus peties paralyžiui, naujagimis kelias dienas negali judinti ar pasukti rankos.

Retos gimdymo traumos

• Smegenų pažeidimai: Smegenys gimdymo metu pažeidžiamos retai. Smegenų pažeidimai įvyksta tuomet, kai užsitęsus gimdymui, kūdikiui pradeda trūkti deguonies.
• Kraujavimas smegenyse: Kraujavimas smegenyse taip pat yra reta trauma, bet ji paplitusi tarp pirma laiko gimusių kūdikių. Neišnešioto kūdikio smegenyse pakitus deguonies lygiui ir kraujotakai, plyšta smegenų kraujagyslės, sukeliančios kraujavimą.

Gimdymo traumų priežastys

• Užsitęsęs gimdymas: Gimdymui užsitęsus, susilpnėja sąrėmiai, kurie nebepadeda vaisiui judėti gimdymo kanalu. Jei sąrėmiai silpni, gydytojai gali priimti sprendimą panaudoti instrumentines priemones.
• Instrumentai kaip akušerinės replės ir vakuuminis ekstraktorius: Gimdymo metu panaudojus reples ar vakuumą, naujagimis dažniau gimsta turėdamas mėlynių ir kitų žymių. Vakuuminis ekstraktorius ant naujagimio odos gali palikti įplyšimų, o akušerinės replės - mėlynių galvoje ir veide.
• Cefalopelvinė disproporcija: Jei siaurą dubenį turinčios moterys gimdo natūraliu būdu, jų kūdikiams kyla gimdymo traumų grėsmė.
• Pirmalaikis gimdymas: Kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės, gimdymo traumų tikimybė yra didesnė. Jų kūneliai yra pažeidžiamesni, todėl išauga ir neonatalinių gimdymo traumų tikimybė.
• Spaudimas gimdymo metu: Gimdymo traumas gali sukelti intensyvus gimdyvės dubens kaulų spaudimas į vaisiaus kaukolę.
• Didelis kūdikio svoris: Gimdymo traumos dažniau ištinka tuos kūdikius, kurie gimdymo metu sveria daugiau kaip 4 kg. Gimdymo traumos tikimybė padidėja dar labiau, jei toks kūdikis gimdomas sėdmenine pirmeiga.

Smegenų traukuliai ir epilepsijos sindromai vaikams

Epilepsijos esmė

Epilepsija - liga, dažniausiai siejama su kūno traukuliais. Paprastai paaiškinus, mūsų smegenyse yra milijonai nervų ląstelių, neuronų. Šie neuronai sąveikauja vieni su kitais bei perduoda nervinį signalą tarpusavyje per elektrinius impulsus. Epilepsijos priepuolis pasireiškia tuomet, kai didelis nervinių ląstelių skaičius siunčia nervinius signalus tuo pat metu. Pagal simptomus, kurie vyrauja priepuolio metu, epilepsija gali būti skirstoma į daugybę rūšių, pavyzdžiui, miokloniniai traukuliai, absansai, kloniniai traukuliai, toniniai traukuliai. Liga gali būti rūšiuojama ir pagal kitus faktorius. Tačiau įdomu yra ir tai, kad traukulių priepuolį nors kartą gyvenime susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gali turėti bet kuris žmogus. Elektroencefalografija - vienas iš puikiausiai epilepsijos diagnostikai pasitarnaujančių metodų.

Idiopatinė židininė epilepsija (Rolando epilepsija)

Idiopatinė židininė epilepsija (IŽE), kitaip Rolando epilepsija, yra viena dažniausių vaikų epilepsijos formų. Ji vadinama gerybine, nes brendimo laikotarpiu ligos simptomai pranyksta. Tačiau sergantiems vaikams būdingi kognityvinių funkcijų, kalbos ir elgesio sutrikimai, galvos skausmai, baimės, agresijos priepuoliai, miego sutrikimai. Efektyviam gydymui svarbu išsiaiškinti ligą provokuojančias priežastis. Kadangi vaikams, sergantiems IŽE, priepuoliai dažniausiai pasireiškia miegant, manoma, kad miego sutrikimai gali turėti įtakos epilepsinių priepuolių raiškai ir jų provokacijai.

Tyrime dalyvavo 14 pacientų, iš jų 9 berniukai (10 m ± 2,0) ir 5 mergaitės (11 m. ± 1,6), sergantys idiopatine židinine epilepsija. Šių vaikų miego sutrikimai įvertinti pagal parengtą klausimyną. Pacientams registruotos kompiuterinės būdravimo ir miego elektroencefalogramos pagal 10-20 elektrodų išdėstymo sistemą, laikantis protokolo. Tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji vaikai miegodami dažniausiai griežė dantimis, knarkė, kalbėjo, prakaitavo, jiems trūkčiojo galūnės. Išanalizavus jų elektroencefalogramas, penktadaliui epilepsiniai pakitimai registruoti tik miego metu.

Kiti vaikų epilepsijos sindromai

Kaip ir pati epilepsija, taip ir epilepsijos sindromas gali būti kelių rūšių. Pavyzdžiui, gali nebūti jokių traukulių arba šis sindromas gali praeiti vaikui sulaukus tam tikro amžiaus. Yra penkios pagrindinės vaikų epilepsinio sindromo rūšys:

Kūdikių spazmai (KSM)

Kūdikių spazmai (KSM) yra reta, bet rimta epilepsijos forma, paprastai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams. Jai būdingi staigūs, trumpi raumenų susitraukimai, dažnai sukeliantys savitą priepuolių modelį. Kūdikių spazmų atpažinimas ir supratimas yra labai svarbus, nes ankstyva diagnozė ir gydymas gali reikšmingai paveikti vaiko vystymąsi ir gyvenimo kokybę.

Kūdikių spazmai yra traukulių sutrikimo rūšis, paprastai pasireiškianti 3-12 mėnesių amžiaus kūdikiams. Šiai būklei būdingi spazmų sankaupos, kurios gali pasireikšti staigiais rankų, kojų ir liemens trūkčiojančiais judesiais. Šie spazmai gali pasireikšti serijomis, dažnai sukeldami būdingą „salaam“ pozą, kai kūdikis pasilenkia į priekį per juosmenį. Nors tiksli kūdikių spazmų priežastis dažnai nežinoma, tam tikri infekciniai agentai ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jų vystymosi. Infekcijos, tokios kaip meningitas ar encefalitas, gali sukelti smegenų uždegimą, galintį sukelti spazmus. Kai kuriais kūdikių spazmų atvejais reikšmingą vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai. Tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip tuberozinės sklerozės kompleksas (TSC) ir Dauno sindromas, yra susiję su didesniu KSM dažniu.

Kūdikių spazmų diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant spazmų pradžią ir dažnį, raidos etapus ir visas gretutines ligas. Kūdikių spazmų gydymas paprastai apima vaistus, tokius kaip AKTH ir vigabatrinas, taip pat galimas chirurgines intervencijas. Be vaistų, gali būti naudingas ir nefarmakologinis gydymas. Gydymo metodai gali skirtis priklausomai nuo individualių vaiko poreikių. Kūdikių, sergančių spazmais, prognozė labai įvairi. Kai kurie vaikai gali visiškai pasveikti, o kitiems gali pasireikšti vystymosi sutrikimai arba užsitęsę traukulių sutrikimai. Kūdikių spazmai yra sudėtinga būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir įsikišti. Tėvams ir globėjams labai svarbu suprasti priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.

Galimos ilgalaikės pasekmės ir prognozės

Cerebrinis paralyžius (CP) ir smegenų pažeidimai

Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijosi cerebrinio paralyžiaus. Paskutiniai moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 proc. išnešiotų ir 25 proc. neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50 proc. išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, ir net 80-90 proc. cerebrinio paralyžiaus išsivystymo priežasčių lieka nežinomos.

Gimimo procese aktyviai dalyvauja ir pats naujagimis. Tyrimai parodė, jog gimdymas labai pasunkėja, kai gimsta jau įsčiose pažeistas deguonies bado vaikelis. Dažniausiai dėl pažeistos vaisiaus smegenų veiklos, jis netaisyklingai stato galvutę į gimdymo takus. Taisyklingai - reiškia jis turi prilenkti galvelę prie krūtinės taip, jog gimdymo kanalu slinktų mažiausiu jos matmeniu, turi daryti taisyklingus pasisukimus ir pan. Taigi, smegenų pažeidimas įvyksta gerokai anksčiau. Dažnai net neįmanoma nustatyti kada, o rezultate turime komplikuotą gimdymą, stebime hipoksijos arba paprastai tariant „pridusimo“ požymius, dažnai tenka tokį naujagimį gaivinti. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, įskaitant letargiją, maitinimosi problemas, raumenų tonuso pokyčius, neurologinius sutrikimus, tokius kaip traukuliai, ir netgi komą. Laiku ir taisyklingai suteikta pagalba visais atvejais gerina naujagimio tolesnio gyvenimo kokybę, tačiau negali išgydyti nuo to, kas įvyko nėštumo metu.

Tėvų patirtys ir nerimas

Tėvų patirtys yra labai įvairios ir dažnai kupinos nerimo. Daugelis pasakoja apie sunkią hipoksiją gimdymo metu: "Mes gimdymo metu gavom sunkia hipoksija, jis gimė nekvėpavo ji gaivino. O po valandos prasidėjo traukuliai." Kiti kūdikiai hipoksiją patiria nėštumo metu, o smegenų pažeidimai ir traukuliai prasideda jau pirmą parą po gimimo. Daugelį tėvų kamuoja nežinomybė: "Nezinau kaip ištverti,daktarai negali pasakyt kaip bus. O gali but daug baisiu pasekmių. Labai noreciau kad ir pas mus viskas susitvarkytų. Baisu kad tik mano mažylis gyventų pilnaverti gyvenima."

Tėvai atidžiai stebi savo vaikų raidą. "Suprantu jūsų nerimą.mes pirmus 7mėn pas neurologą eidavome su baime ir didžiuliu nerimu.gydytojai negalėjo nieko tiksliai pasakyti.kol buvom ligoninėj kalbėjo apie protinį atsilikimą,cerebrinį paralyžių kaip apie galimus variantus. Pirmus metus sekėm raidą, pergyvenom dėl menkiausio raidos etapo vėlavimo."

Dažnai kyla klausimų apie Apgar balus: "Apgar balus - o čia kelintą minutę? Tiksliau, kuriuos balus nurodo gimdymo namų išraše? Mums rašo 7-8, čia kaži iškart gimus, ar vėlesni? Apgar vertinama 1min po gimimo ir praejus 5min po gimimo." Kai kuriais atvejais gimdymas būna komplikuotas, naudojamos medicininės priemonės: "Mano mažylės virkštelės Ph buvo 7,16.. Gimė panaudojus vakuumą ir reples.. Gavo 7/9 pagal Apgar. labai pergyvenu, ar tik viskas gerai jai.." Kiti tėvai susiduria su virkštelės apsisukimu ir kitomis komplikacijomis: "mazoji ne tik paskubejo i pasauli...o vat su sunum buvo taip:gime su hipoksija vakuumo pagalba.priduses gaivino nes virkstelė apie kalkliuka buvo apsisukus.po vakumo dvi didelės kefalohematomos."

Nepaisant sunkių aplinkybių, tėvų vilties kupinas požiūris išlieka stiprus: "Džiaugiuosi, kad Jūsų bernužėlis sveikas ir drūtas!" Kyla klausimų ir dėl tolesnių tyrimų: "Na, sakė, kad visi tyrimai, kokius darė ligoninėj, geri, tas ramina. Tik aišku galvytės echoskopijų nieks nedarė. Čia matyt jau neurologas siųs, jei kažkokių įtarimų jam bus? O gal patiems prašytis jos dėl šventos ramybės? Ar darė Jūsų sūneliui? Stengiuosi išlikt rami, žinau, kad viskas bus gerai, privalo būt gerai! Bet viskas dar taip šviežia, hormonai siaučia.. ačiū už palaikymą!"

Gydymas ir palaikymas

Ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, pavyzdžiui, karbamazepino, gabapentino, valproinės rūgšties, lamotrigino grupės preparatai. Kai kada - ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, mat sergantysis epilepsija ir jų šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime. Svarbu ir fiziniai pratimai, pavyzdžiui, kineziterapija. Kitose šalyse rengiami specialistai, padedantys vaikams ir tėvams įveikti šią ligą, kuriamos pagalbos grupės. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad epilepsiją palaiko ir priepuolius skatina tokie išorės faktoriai, kaip alkoholis, stresas, rūkymas, traumos. Daugelis specialistų linkę likti optimistais ir teigia, jog vaikų nervų sistema yra labai lanksti ir atspari ilgalaikiams pokyčiams dėl epilepsijos priepuolių.

Kitos galimos naujagimių sveikatos problemos

Inkstų pažeidimai

Inkstai žmogaus organizme atlieka keletą svarbių funkcijų:

1. Išskiriamoji funkcija: Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija.
2. Reguliacinė funkcija: Inkstai organizme palaiko skysčių ir mikroelementų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
3. Endokrininė funkcija: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Inkstuose gaminamas ir fermentas reninas - jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Inkstų uždegimas (Pielonefritas)

Inkstų uždegimas, arba kitaip - pielonefritas - tai inkstų taurelių, geldelių ir intersticinio audinio uždegimas. Jis gali pažeisti tik kažkurį vieną arba ir abu inkstus. Dėl anatomijos inkstų uždegimu dažniau suserga moterys, o ne vyrai. Ligos pradžia dažniausiai būna staigi. Priežastys: bakterijos, virusai, grybeliai (retesniais atvejais). Jeigu nustatyta, kad inkstų uždegimą sukėlė bakterijos, skiriama antibiotikų. Tinka ir geriamieji, ir į veną leidžiami antibiotikai. Greitesniam ir efektyvesniam gydymui būtina gerti kuo daugiau skysčių - bent 2,5-3 litrus per dieną. Taigi, inkstų uždegimo ignoruoti ir gydytis vien naminėmis priemonėmis, pavyzdžiui, spanguolių sultimis, nereikėtų.

Inkstų policistozė

Inkstų policistozė, arba policistinė inkstų liga, yra paveldima genetinė būklė, kuriai būdingas daugybinių cistų (skysčiu užpildytų maišelių) susidarymas inkstuose. Šios cistos laikui bėgant gali didėti, pažeisti inkstų audinį ir sutrikdyti jų funkciją, kartais sukeldamos lėtinį inkstų nepakankamumą. Yra dvi pagrindinės inkstų policistozės formos: autosominė dominantinė policistinė inkstų liga (ADPIL), kuri yra dažnesnė ir paprastai pasireiškia suaugus, bei autosominė recesyvinė policistinė inkstų liga (ARPIL), kuri yra retesnė ir dažniausiai diagnozuojama vaikystėje ar net prenataliniu laikotarpiu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ADPIL yra viena dažniausių paveldimų inkstų ligų, paveikianti apie 1 iš 400-1000 žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, remiantis apytiksliais duomenimis, ADPIL diagnozuojama keliems tūkstančiams žmonių, o ARPIL yra itin reta. Negydoma ar nekontroliuojama liga gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip arterinė hipertenzija, inkstų nepakankamumas ar kepenų cistos. Priežastys: ADPIL sukeliama mutacijų PIL1 (85 % atvejų) arba PIL2 (15 % atvejų) genuose. ARPIL sukeliama PIHL1 geno mutacijų, kurios paveikia inkstų ir kepenų audinius. ADPIL paveldima autosominiu dominantiniu būdu, t. y. pakanka vieno mutavusio geno, paveldėto iš vieno iš tėvų, kad liga išsivystytų.

Simptomai: Inkstų policistozės simptomai priklauso nuo ligos tipo, cistų dydžio ir komplikacijų. ADPIL simptomai dažnai atsiranda suaugus, o ARPIL - kūdikystėje.

Diagnostika: Inkstų policistozės diagnostika remiasi šeimos anamneze, klinikine apžiūra, vaizdiniais tyrimais ir genetiniais testais. Ultragarsas yra pagrindinis metodas, aptinkantis cistas inkstuose. Genetiniai testai naudojami patvirtinti PIL1, PIL2 ar PIHL1 mutacijas, ypač jei šeimos anamnezė neaiški ar diagnozė abejotina.

Gydymas: Inkstų policistozės gydymo tikslas - sulėtinti cistų augimą, kontroliuoti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kadangi liga neišgydoma, gydymas yra simptominis ir palaikomasis. Tolvaptanas yra vasopresino receptorių antagonistas, sulėtinantis cistų augimą ADPIL sergantiems pacientams su sparčiai progresuojančia liga.

Prevencija: Norint išsaugoti sveikus inkstus, reikėtų: reguliariai mankštintis, kontroliuoti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje, stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį, sveikai maitintis ir palaikyti normalų kūno svorį, saikingai vartoti druską, vartoti pakankamai skysčių, vengti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio rėžimą, saikingai vartoti vaistus, kurių neskyrė gydytojas.

Kepenų pažeidimai ir naujagimių gelta

Naujagimių gelta nustatoma apytiksliai 70% mažylių. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai.

Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.

Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę.

Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau (iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.

tags: #kudikio #pridusomas #gimdant #ir #smegenu #traikuliai

• Kaip apversti vaisių
• Kaip išsirinkti sportinį vežimėlį su permetama rankena?
• Kaip prasideda gyvybė: išsamus apvaisinimo paaiškinimas
• patarimai keliaujantiems su vaikais egzotiškai
• Lietuvybės oazė Amerikoje