Gyvūnų Globos Tarnyba „Pifas“: Nuo Įkūrimo iki Ateities Iššūkių Lietuvoje

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ buvo įkurta 2006 m., siekiant rūpintis beglobiais gyvūnais ir apskritai gyvūnų teisėmis. Veiklą pradėti paskatino tai, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo nevyriausybinių organizacijų, globos įstaigų, tik gyvūnų karantinavimo punktai, kur gyvūnai būdavo pagaunami ir užmigdomi. „Pifo“ įkūrėja B. pati tuo metu dirbo Jungtinėje Karalystėje su gyvūnų gerove, tai paskatino išmoktos pamokos, pavyzdžiai aplinkui.

„Pifo“ veiklos prioritetas yra gyvūnų augintinių gerovė. Savo veikla organizacija siekia skatinti pagarbą gyvūnams, pakelti jų vertę ir stabdyti žiaurų elgesį su jais Lietuvoje. Organizacijos nariai pabrėžia atsakomybę - užtikrinti, kad rėmėjų skirta parama būtų panaudota efektyviausia kryptimi gyvūnų gerovei. Nepaisant tariamai neįveikiamų iššūkių, su kuriais susiduriama, organizacija priverčia save juos įveikti, visada prisimindama savo veiklos priežastį.

„Pifo“ prieglaudos vaizdas arba gyvūno gelbėjimo akcija

Pagrindiniai Tikslai ir Vertybės

„Pifas“ įsipareigoja nenaikinti sveikų gyvūnų. Psichologiškai sveikas, nesergantis nepagydoma liga gyvūnas laikomas organizacijos globoje tol, kol suras naujus namus. Ir nesvarbu, ar tai užtruks kelis mėnesius, ar metus. Tai atspindi gilią organizacijos atsidavimą misijai ir pagarbą gyvūno gyvybei.

Iššūkiai ir Visuomenės Požiūris

Per tiek veiklos metų „Pifui“ teko susidurti su nepagrįstais kaltinimais, konfliktais su konfiskuotų gyvūnų savininkais. Natūralu, kad žmonės, iš kurių yra paimama kažkas, nėra patenkinti, pyksta, ypatingai, kai paimama dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Pradedant tokį darbą, supranti, kad tau reikės dirbti su žmonėmis, matyti liūdnas situacijas. Tai yra kompleksas dalykų. Yra ir situacijų, ir vaizdų, kurie įstringa ilgam. Bendravimas su žmonėmis irgi yra tos veiklos dalis.

B. vadovauja ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai, kuri be įvairios pagalbos gyvūnams taip pat vykdo ir daug edukacinių projektų. Kolegų tarpe kalbamasi, kad visuomenės supratimas, reakcija į matomus skriaudžiamus gyvūnus keičiasi. Tačiau matoma problema, kad visuomenė yra labiau pakeitusi požiūrį nei kartais valstybinių kontroliuojančių institucijų pareigūnai, kurie turi užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą. „Mes sakom, kad šiuo metu yra toks paradoksas: visuomenės sąmoningumas yra išaugęs daug daugiau negu institucijų, kurios turi įgyvendinti teisės aktų reikalavimus,“ - teigia organizacijos vadovė.

Nepaisant to, jog Lietuvos įstatymai yra pakankamai geri, juos turi taikyti žmogus - pareigūnas, dirbantis atsakingoje valstybinėje institucijoje. Todėl „Pifui“ atrodo, kad tokiai institucijai, kaip, pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrai reikia mokymų tiems pareigūnams, kurie dirba toje srityje, arba reikia naujų pareigūnų, kurie ateitų su kitokiomis vertybėmis, kitokiu moraliniu požiūriu. Dažnai būna, jog tikrindamas inspektorius nemato nieko blogo vienoje ar kitoje situacijoje, nes tai yra jo asmeninės nuostatos ir, pavyzdžiui, šuns laikymas prie grandinės netinkamomis sąlygomis - jam atrodo normalu.

„Pifo“ Veikla Kėdainiuose ir Benamių Gyvūnų Namų Projektas

„Pifas“ jau ne vienerius metus gražiai, tendencingai ir nuosekliai dirba Kėdainių mieste ir rajone, bendrauja su savivaldybe, vyksta į rajonus padėti žmonėms. Kėdainių gyvūnų mylėtojai gali lengviau atsikvėpti - benamių gyvūnų gerovės klausimai čia sprendžiami septynmyliais žingsniais. Neseniai duris atvėrė Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ klinika, o prieš keletą dienų buvo nupirktas ir sklypas, kuriame buvo planuojama statyti gyvūnų prieglauda.

Vizualizacija: Kėdainių gyvūnų prieglaudos projektas

Padedant visuomenei, „Pifui“ pavyko nupirkti žemės sklypą, kuriame buvo numatyti statyti Kėdainių benamių šunų ir kačių namai. Šie nauji namai turėjo užtikrinti namų netekusių ar pasiklydusių gyvūnų gerovę ir laikiną globą, tapti prieglobsčiu sužeistiems ir senyvo amžiaus gyvūnams. Kėdainiuose netyla istorijos apie smurto prieš augintinius atvejus, į gatvę išmetamus jauniklius ar lėtinėmis ligomis sergančius keturkojus. Šiems nuo žmogaus žiaurumo ir neatsakingumo nukentėjusiems augintiniams vienintelis išsigelbėjimas yra specializuotos patalpos, kuriose juos būtų galima gydyti, slaugyti ir priglausti.

„Pifo“ atstovė Greta Linkė teigė: „Esame dėkingi benamių gyvūnų problemai neabejingiems žmonėms, kurie skirdami finansinę paramą sudarė galimybę nupirkti sklypą strategiškai puikioje vietoje Kėdainiuose. Sklypo įsigijimas - tai tik pirmasis šio projekto etapas. Dabar atėjo metas Kėdainių miestui pastatyti Benamių šunų ir kačių namus ir mes tikimės, kad miestiečių bendruomenė dar kartą susiburs kilniam tikslui padėdama įgyvendinti šį projektą“.

Nupirkus sklypą, buvo pradėti tvarkymo darbai. Kol vyks projektavimas, sklypas buvo aptvertas, padarytos aikštelės šunims, pastatyti voljerai, nameliai laikinai priglaustiems gyvūnams.

Programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ Kėdainiuose

„Pifas“ Kėdainiuose jau kelis metus iš eilės vykdo programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP), kurios metu gaudomos benamės sulaukėjusios katės, jos kastruojamos, skiepijamos nuo pasiutligės ir grąžinamos atgal į tą pačią teritoriją, kur ir gyveno. Tai humaniška programa, kurią vykdant užkertamas kelias benamių kačių dauginimuisi. Kadangi savivaldybė yra suinteresuota išspręsti šią problemą, ji skiria dalį lėšų šios programos įgyvendinimui. Su savivaldybe pasirašyta sutartis šiai programai. Savivaldybės skirtos lėšos šios programos įgyvendinimui 2018 metais buvo 2 000 Eur.

Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl pagautos katės nelieka prieglaudoje. Atsakymas paprastas - laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai: čia jos geriausiai jaučiasi, čia yra jų medžioklės plotai. Sterilizuotos katės ir toliau gina savo teritoriją, neįsileidžia į ją naujų gyventojų. Tačiau svarbiausia - čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių sudėtingai pagydomas ligas) populiaciją. Būtent todėl kai kuriuose kiemuose pastatyti specialūs nameliai, kuriuose katės gali pasislėpti esant nepalankioms oro sąlygoms.

Pagalba „Pifui“ ir Atsakinga Augintinių Priežiūra

Gyvūnų globos namai negauna nei valstybės, nei „Europos Sąjungos“ finansavimo, todėl jiems ypač svarbi žmonių pagalba visais įmanomais būdais. Žmonės pasirenka tai, ką jie mato, kas jiems patinka, ką jie nori palaikyti ir skatinti, kad ta veikla tęstųsi bei būtų finansinės galimybės toliau ją vykdyti.

Yra keli būdai, kaip galima padėti:

  • Finansinė parama: Tai vienas iš pagrindinių būdų palaikyti organizacijos veiklą.
  • Gyvūnų globa: Jeigu žmogus gali ir turi vietos namuose, gyvūnams gali suteikti laikiną globą. Tokia globa nuolat reikalinga.
  • Priemonių sąrašas: Organizacija nuolat skelbia reikalingų priemonių sąrašą.
  • Savanorystė: Dalyvavimas įvairiuose smulkesniuose projektuose, tokiuose kaip „Savanoris vienai dienai“, ar ilgalaikiuose projektuose, pavyzdžiui, per Europos Solidarumo Korpuso (ESK) programą. „Pifas“ yra pirmoji gyvūnų globos organizacija, akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.), bendradarbiaujant su „Socialiniu veiksmu“.
  • Švietimas: Dalyvavimas renginiuose, siekiant šviesti visuomenę apie gyvūnų priežiūrą ir gerovę, skatinti savanorystę ir dalintis patirtimi.

Organizacijos atstovai visada skatina patį paprasčiausią būdą padėti gyvūnų globos organizacijoms - pasirūpinti tinkamai tais gyvūnais, kuriuos patys žmonės augina. Ženklinimas, kastracija, tinkama augintinio priežiūra ir apsilankymai pas veterinarijos gydytoją - visi pagrindiniai dalykai, kuriuos „Pifas“ skatina. Juk gatvėse atsiranda vis daugiau paliktų naminių augintinių, o gyvūnų globos namai yra perpildyti. Taip atsitinka tik dėl žmonių neatsakingumo.

Kaip socialinėje reklamoje, kurią palaikė ir kurioje nusifilmavo modelis Simonas Pham, cituojama Aleksandra: „Negalima išmesti augintinių tiesiog į gatves, o norintiems turėti augintinių verta apsilankyti globos namuose, ten galima išsirinkti ne prastesnį augintinį nei pas veisėjus, o šis dar liks jums dėkingas visą gyvenimą ir teiks daug džiaugsmo bei meilės“. Pati Aleksandra Vasilenko, socialinio vaizdo įrašo iniciatorė, priduria: „Pati nedirbau gyvūnų globos namuose, bet esu priglaudusi dvi žmonių išmestas kates į lauką. Pagalvojau, kuo dar galiu padėti? Juk kiekvienas mūsų galime padėti beglobiams gyvūnams savaip, vieni - finansiškai, antri darbu globos namuose, treti rengdami projektus."

Kėdainių Prieglaudos Ateitis ir Organizacijos Filosofija

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė „Pifo“ vadovė Brigita Kymantaitė, numatoma, kad Benamių šunų ir kačių namuose turėtų tilpti apie 50 šunelių. Tikslų skaičių pasakyti sunku, kol nėra paties projekto. Bus svarstoma, ar ir katėms ten bus vietos, ar joms reikės kažkur kitur globos namus įrengti. „Kai bus projektas, tada matysime, kaip bus galima tame plote išsidėstyti, kad tiems gyvūnams būtų gerai, netruktų vietos“, - kalbėjo B. Kymantaitė.

Nors dalį pinigų sklypo pirkimui suaukojo neabejingi žmonės, kitą sumos dalį organizacija pasiskolino. „Pifas“ tikisi skolą grąžinti iš žmonių paaukotų 2 proc. GPM. Kai prasidės prieglaudos statyba, taip pat reikės pinigėlių ir bus prašoma žmonių pagalbos. Parengus projektą matysis, kiek ir ko reikia. Kadangi išlaidos bus didelės, greičiausiai žmonių skiriamos paramos neužteks - tuomet bus dairomasi po įvairius fondus, tarptautines organizacijas.

Tačiau „Pifo“ atstovai svarsto ir apie prieglaudos koncepcijos peržiūrą. Kaip komentuoja B. Kymantaitė: „kadangi lėšas prieglaudos įkūrimui sunkiai sekėsi rinkti, šiuo metu esame įdėję skelbimą sklypą pabandyti parduoti, kol vykdome prevencinių veiklų/akcijų organizavimą. Pradėjome svarstyti, kad gal tokia veikla (prevencinės programos) daug greičiau pasieksime, kad prieglaudos, kaip pastato, nebereikėtų. Čia kaip ir su vaikų namais - tikslas, kuo mažiau be globos likusių vaikų, o ne kuo daugiau prieglaudų.“

Jei organizacija nuspręs likti prie prieglaudos įsteigimo idėjos ir matys, kad gali rasti tam pakankamai lėšų, tuomet sklypas nebus parduodamas ir bus dirbama su pasekmėmis. Tačiau pabrėžiama, kad ne tik pats prieglaudos įrengimas, bet ir išlaikymas reikalauja daug lėšų, dėl ko gali nebūti galimybės intensyviai užsiimti prevencine veikla. „Noriu pabrėžti, kad sklypas yra organizacijos nuosavybė ir jį pardavus visos lėšos lieka organizacijoje, kurios bus toliau naudojamos gyvūnų gerovės veiklai užtikrinti“, - sakė B. Kymantaitė. Ji pripažįsta, kad diena, kai prieglaudų nebereikės, vargu ar ateis, kaip ir su vaikų globos namais. Tą parodo ir Skandinavijos šalių praktika, kuriose sąmoningumo lygis yra aukštas, bet jos vis tiek turi prieglaudas.

Adresas

VšĮ Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ pagrindinis veiklos adresas yra Kėdainiuose.

  • Kėdainiai, Uosių g.

tags: #pifas #globos #tarnyba #isiteigta



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems