Gimdos dugno pasirengimas gimdymui
Nėštumo pabaigoje moters organizmas pradeda ruoštis vienam svarbiausių įvykių - gimdymui. Vienas iš svarbiausių šio pasirengimo aspektų yra gimdos dugno paruošimas. Tai ne tik fiziologinis procesas, bet ir laikas, kai moteris, kartu su profesionalų pagalba, gali užtikrinti sklandų gimdymo eigą ir naujagimio sveikatą.
Artėjančio gimdymo požymiai
Artėjant gimdymui, moters kūnas siunčia daugybę ženklų, rodančių, kad procesas artėja. Apie 2 savaites iki numatytos datos gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn. Tai atsitinka, kai vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos ir prisilenkia. Dėl šio pasislenka kūno svorio centras, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia, sukurdami taip vadinamą „išdidžią eiseną“.
Taip pat prasideda parengiamieji sąrėmiai. Šie sąrėmiai yra nereguliarūs, bet jie atlieka svarbią funkciją - formuoja apatinį gimdos segmentą, brandina ir ruošia gimdos kaklelį gimdymui. Moteris gali pastebėti pakitimus gimdos kaklelio konsistencijoje: jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį ima atsidaryti. Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, iš gimdos kaklelio kanalo išstumiamas gleivių kamštis.
Šie požymiai rodo, kad organizmas aktyviai ruošiasi gimdymui, todėl svarbu būti ramiai ir pasitikėti savo kūnu bei medikų patarimais.
Gimdymo varomosios jėgos
Gimdymas yra sudėtingas procesas, kurį varo dvi pagrindinės jėgos: sąrėmiai ir stangos.
Sąrėmiai
Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys ir nevalingi gimdos raumenų susitraukimai. Gimdymo pradžioje sąrėmiai kartojasi kas 10-15 minučių ir trunka 15-20 sekundžių. Vėliau jie dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje gali kartotis kas 2-3 minutes ir trukti 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūną bei apatinį segmentą. Kiekvieno sąrėmio metu gimdos raumenų tonusas stiprėja, pasiekia viršūnę (acme) ir vėl silpnėja. Apatiniame gimdos segmente raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja. Ši riba tarp gimdos kūno ir suplonėjusio apatinio segmento vadinama kontrakciniu žiedu.
Sąrėmių metu vaisius gauna mažiau deguonies, todėl svarbu, kad jie būtų nei per silpni, nei per stiprūs. Per silpni sąrėmiai gali būti stimuliuojami oksitocinu, o per stiprūs - slopinami tokolitikais.
Stangos
Stangos yra refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų ir diafragmos susitraukimai. Jos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė gali šiek tiek valdyti stangas - stiprinti jas (gerai atsispiriant kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumiant“ orą žemyn) arba sumažinti (giliai kvėpuojant pro burną).
Gimdymo laikotarpiai
Gimdymas skirstomas į tris pagrindinius laikotarpius:
Atsidarymo laikotarpis
Šis laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais ir baigiasi visiškai atsivėrusiu gimdos kakleliu (10-12 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka ilgiau pirmakartėms (10-12 val.), trumpiau - kartotinai gimdančioms (6-8 val.). Ši fazė skirstoma į dvi dalis: latentinę (nuo reguliarių sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo) ir aktyvią (nuo 4 cm iki visiškos atsidarymo).
Per šį laikotarpį svarbi gimdyvės priežiūra: stebima jos būklė, matuojamas kraujospūdis, temperatūra, registruojamas vaisiaus širdies susitraukimų dažnis ir gimdos susitraukimų periodiškumas. Taip pat naudojami skausmą malšinantys metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai, vonia, masažas, o esant reikalui - ir medikamentai ar epidurinė nejautra.
Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis
Šis laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms jis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms - iki 1 val., tačiau dažniausiai apie 20 min. Gimdyvės padėtis gali būti pasirenkama laisvai (ant nugaros, šono ir kt.). Šiuo metu svarbu nuolat stebėti vaisiaus širdies ritmą ir gimdymo veiklą. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi gimdymą užbaigti greičiau (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija). Akušerė teikia rankinę pagalbą gimstant naujagimio galvutei ir kūno dalims, atlieka tarpvietės apsaugą.
Po gimdymo moters lyties organai ir tarpvietė nuplaunami. Naujagimis dedamas motinai prie krūties, siekiant skatinti greitesnį gimdos susitraukimą ir suteikti naujagimiui pirmąjį maistą bei apsaugą. Naujagimis apžiūrimas, pamatuojamas ir pasveriamas.
Placentinis laikotarpis
Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos (ir jos darinių) gimimo, paprastai iki 15 minučių. Šis laikotarpis yra pavojingas dėl galimo pogimdyminio kraujavimo, kurį gali sukelti gimdos atonija, placentos likučiai ar gimdos takų plyšimai. Siekiant sumažinti šią riziką, rekomenduojama aktyvi placentinio laikotarpio taktika: gimdyvės veną suleidžiamas oksitocinas, atliekamas ankstyvas virkštelės perkirpimas ir gimdos masažas.
Po placentos gimimo motina ir naujagimis dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje.
Gimdymo padėtys
Jau senovėje pastebėta, kad keičiantis gimdymo metu padėtį ir judant, galima skatinti gimdymo veiklą, sumažinti nepatogumą ir pagreitinti procesą. Įvairios padėtys, tokios kaip Valcherio padėtis (kai gimdyvė sėdi ant lovos krašto, kojos nuleistos), tupimoji ar gulimoji padėtis, turi savų privalumų. Dabar priimtiniausia laikoma gulima arba pusiau sėdima padėtis. Gimdymo metu gimdyvės gali naudotis įvairiomis priemonėmis: kamuoliais, pagalvėmis, vonia su vandeniu, kopetėlėmis, kurios padeda keisti padėtis ir sumažinti sąrėmių skausmą.
Dubens dugno raumenų svarba
Dubens dugno raumenys atlieka itin svarbias funkcijas organizme: užtikrina šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolę, turi įtakos seksualinei funkcijai ir prisideda prie liemens korseto kontrolės. Stiprinant šiuos raumenis, gerėja kraujotaka, medžiagų apykaita ir laikysena. Nėštumo metu ir po gimdymo dubens dugno raumenų stiprinimas yra būtinas, siekiant palengvinti gimdymą, sumažinti plyšimų tikimybę ir užkirsti kelią organų nusileidimui. Yra daugybė pratimų, tokių kaip Kėgelio pratimai, kuriuos galima atlikti įvairiose padėtyse. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamiausių pratimų ir jų atlikimo.
Kaip testuoti pilvo raumenų diastazę (atsiskyrimą) po gimdymo ir nėštumo pradžioje
Gimdos dugno aukštis matuojamas nuo maždaug 20-24 nėštumo savaitės. Šis matavimas padeda gydytojui stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Paprastai gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių, tačiau normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Jei matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos, gydytojas paskirs papildomų tyrimų, tokių kaip ultragarsinis tyrimas, kad tiksliai įvertintų vaisiaus būklę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
