Martynas Mažvydas: lietuvių raštijos pradininkas
Martynas Mažvydas (apie 1510-1563 m.) yra XVI a. žinomiausias ir iki šiandien ryškiausiai atsimenamas lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“, išleistos 1547 m., autorius. Jis priklauso pirmajai Lietuvos evangelikų kartai, kurios viena pagrindinių kultūrinių misijų buvo lietuviškos raštijos kūrimas ir pirmųjų spausdintų knygų lietuvių kalba rengimas. Ši karta buvo įsitikinusi, kad tikėjimas neįmanomas be skaitymo ir tikėjimo tiesų pažinimo.
Biografija ir studijos
Spėjama, kad M. Mažvydas gimė Vakarų Žemaitijoje, dabartiniame Šilutės rajone, netoli Žemaičių Naumiesčio, Vaitiekaus Mažvydo šeimoje. Apie pirmosios lietuviškos knygos autoriaus pradinį išsilavinimą duomenų stokojama. Žinoma, kad iki 1546 m. jis gyveno Vilniuje, kur dirbo kartu su kitais pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjais, tokiais kaip Abraomas Kulvietis, Jurgis Zablockis ir Stanislovas Rapolionis. Mažvydas buvo įsitraukęs į reformacijos judėjimą, todėl Lietuvoje dėl to buvo persekiojamas katalikų bažnyčios vyresnybės.
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kvietimu ir lėšomis 1546-1548 m. M. Mažvydas studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. 1548 m. jis įgijo menų bakalauro diplomą ir buvo įšventintas kunigu. 1549 m. buvo paskirtas Ragainės lietuviškos parapijos klebonu, o 1554 m. tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Šias pareigas jis ėjo iki pat savo mirties 1563 m. gegužės 31 d.
Svarbiausi kūriniai
Mažvydas parengė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles, kurios buvo išleistos Karaliaučiuje. Didžiausią jų dalį sudaro vertimai iš lotynų, lenkų ir vokiečių kalbų.
| Kūrinio pavadinimas | Išleidimo metai |
|---|---|
| Catechismusa prasty szadei (Katekizmas) | 1547 |
| Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino | 1549 |
| Forma chrikštima (Krikšto apeigos) | 1559 |
| Giesmės chrikščioniškas (I dalis) | 1566 |
| Giesmės chrikščioniškas (II dalis) | 1570 |
| Parafrazis (Maldos „Tėve mūsų“ aiškinimas) | 1589 |
„Katekizmas“ - pirmoji lietuviška knyga
1547 m. studijuodamas Karaliaučiuje, M. Mažvydas parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą - „Catechismusa prasty szadei“. Ši nedidelio formato 79 puslapių knygelė tapo nacionalinės kultūros simboliu. Knygą sudaro lotyniška pratarmė, eiliuota lietuviška pratarmė, elementorius, katekizmas ir giesmynas. Eiliuota lietuviška prakalba „Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump“ laikoma pirmuoju lietuvišku eilėraščiu, kuriame akrostichu įrašytas Martyno Mažvydo vardas ir pavardė.
Atminimo įamžinimas
Martyno Mažvydo atminimas yra gausiai įamžintas visoje Lietuvoje. 1988 m. Lietuvos nacionalinei bibliotekai Vilniuje buvo suteiktas Martyno Mažvydo vardas. Įvairiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Klaipėda ir Birštonas, pastatyti jam skirti paminklai, biustai ar paminkliniai akmenys, menantys raštijos pradininko indėlį į Lietuvos kultūrą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
