Penktojo mėnesio kūdikis: raida, ugdymas ir bendravimas

Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Penkių mėnesių kūdikis - jau nebe mažas naujagimis, o aktyvus, smalsus ir vis daugiau su aplinka bendraujantis žmogutis. Šis amžiaus tarpsnis kupinas svarbių pasiekimų judesių, kalbos, pažinimo ir socialinėje srityse. Ką paprastai jau moka penkių mėnesių mažylis ir kaip galime skatinti jo tolesnę raidą?

Judesiukai: pasaulis atsiveria judant

Kūdikio raumenys stiprėja, judesiai tampa koordinuotesni ir tikslingesni. Penktajame mėnesyje mažylis išmoksta siekti rankomis rūpimus daiktus ar žaisliukus. Naudodamasis savo naujai įgytais gebėjimais, kūdikis gali pradėti siekti savo pėdučių, o jas pagavęs - imti čiupinėti, žaisti jomis. Kuo svarbūs visi šie judesių raidos laimėjimai? Jie suteikia naujų galimybių mažyliui pažinti pasaulį: kai jis išmoksta pats pasiimti žaisliuką ar pakėlęs liemenį apžiūrėti, kas jį supa - tai jam teikia vis daugiau informacijos apie tai, kas vyksta aplinkui. Kiekvienas naujas raidos etapas yra svarbus kitų etapų formavimuisi, pavyzdžiui, mokymuisi atsisėsti, šliaužti, vėliau - ropoti prie rūpimų daiktų.

Ką geba penkių mėnesių kūdikis judesių srityje:

• Gulėdamas ant pilvo: Remiasi delnais ar dilbiais, aukštai kelia galvą ir pečius, laisvai sukioja galvą į šalis, žvalgosi. Gali ištiesti rankas į šonus („lėktuvėlis“), suptis. Atsispyręs kojomis gali šiek tiek pasislinkti ar suktis.
• Vartymasis: Paprastai jau moka apsiversti nuo pilvo ant nugaros, gali pradėti mokytis ar jau mokėti verstis ir nuo nugaros ant pilvo. Būtina stebėti, jog kūdikis verstųsi bei suktųsi aplink savo ašį per abi puses. Šiame periode kūdikis gali bandyti verstis nuo pilvo ant nugaros.
• Sėdėjimas: Prilaikomas už rankų ar liemens sėdi gana tvirtai, tiesia nugara, gerai laiko galvą. Pasodintas dar gali siūbuoti, bet galvą laiko tvirtai. Kai kurie gali trumpai pasėdėti patys, pasiremdami rankomis į priekį. Sėdėdamas siekia ir paima daiktus viena ar abiem rankomis. Jeigu 5,5 mėn. mažylis jau išsikelia ant tiesių rankų galima jį sodinti per šoną. Svarbu prisiminti, kad sodinti (tiek ant žemės, tiek ir į kėdutę) reikėtų tik sėdėti pasirengusį kūdikį, t.y. sulaukusį bent 5,5 - 6 mėn.
• Stovėjimas: Lengvai prilaikomas už pažastų stojasi, tvirtai remiasi pėdomis (kartais dar pirštų galais), spyruokliuoja, kilnoja kojas, trypia.
• Kiti judesiai: Prisitraukia koją prie burnos ir gali čiulpti pirštą. Moka perimti daiktą iš vienos rankos į kitą. Laiko buteliuką (jei maitinamas iš jo).

Kalba: pirmieji bandymai „šnekėtis“

Nors žodžių dar nėra, kūdikis vis aktyviau „kalba“ savais būdais. Nuo 20 savaitės (5 mėnesių) mažylis prie balsių („a“, „e“, „o“) pradeda pridėti kai kuriuos priebalsius (‚m“, „d“, „b“, „n“, „v“, „t“), o būdamas 6 mėnesių taria kelis skirtingus garsus ir jų derinius. Taria įvairias balses (a, o, u, i) ir dvibalsius (ai, ei), pradeda jungti juos su priebalsiais (d, b, l, m), kartoja skiemenis (ma-ma, te-te - dar be konkrečios reikšmės). Čiauška norėdamas atkreipti dėmesį, „kalbasi“ pats su savimi žaisdamas. Aktyviai reaguoja į suaugusiojo kalbą - stebi veidą, lūpas, atsako savais garsais, bando mėgdžioti intonacijas. Vis tiksliau reaguoja į kalbos garsą - atsisuka į kalbantįjį. Gali pradėti atpažinti ir reaguoti į savo vardą.

Kaip skatinti kalbos raidą:

• Pradėkite pokalbį kreipdamiesi į kūdikį vardu ar kitu meiliu žodžiu. Daugelis 4 mėnesių amžiaus kūdikių jau reaguoja į savo vardą, jei jis dažnai kartojamas, todėl toks kreipinys gali būti puiki bendravimo pradžia. Tinka ir kiti malonūs kūdikiui skirti apibūdinimai, pavyzdžiui, „dukryte“, „mažuti“ ir panašiai.
• Kalbėdami palaikykite akių kontaktą. Kaip bendraudami su žmonėmis stengiatės jiems žiūrėti į akis, taip darykite ir bendraudami su savo kūdikiu: stenkitės kalbėtis, žiūrėdami mažyliui į akis, šypsokitės, išlaikykite jo susidomėjimą. Jei matote, kad kūdikio žvilgsis nukrypsta į šalį - vėl pakvieskite jį vardu ar kitu maloniu kreipiniu.
• Mėgdžiokite kūdikį.
• Pabandykite suprasti, kaip gali jaustis jūsų mažylis, ir atspindėti jo emocinę būseną. Pavyzdžiui: „Matau, kad labai supykai už tai, kad maunu tau kepurę“, „Koks tu linksmas, kaip tau smagu, kad tėtis tave pakelia ant rankų“. Galite įvardinti emocinės būsenos priežastis, pavyzdžiui: „Labai nuliūdai, nes ilgai prie tavęs neatėjau“, taip pat galite kalbėti ir apie savo bei kitų supančių žmonių emocines būsenas: „Tavo sesutė šįvakar labai pavargo, todėl tiek daug pyksta“.
• Stenkitės bendrauti dialogo forma, tai yra, jei kūdikis ką nors „pasako“ - išklausykite jį, tada kalbėkite jūs, po to vėl padarykite pauzę, kad mažylis turėtų erdvės „kalbėti“.

Nors kūdikis dar nekalba, jis yra labai imlus kalbai. Kalbėtis su kūdikiu jo kalba yra smagu ir patogu, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Pavyzdžiui, jei jau suprantate keletą jo tariamų žodžių - kartokite ne tik juos, bet ir normalius žodžius. Jei kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą.“

Mąstymas ir pažinimas: tyrinėjame aplinką

Penkių mėnesių kūdikis aktyviai tyrinėja jį supančią aplinką ir mokosi. Budrumo laikas ilgėja, be pertraukos gali išbūti aktyvus 1-2 valandas. Budrus būdamas daug juda, dairosi. Sąmoningai siekia daiktų abiem ar viena ranka. Paimtą daiktą tyrinėja: liečia, suka, krato, stuksena, būtinai ragauja. Žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal. Pastebėta, kad jau 5 savaičių mažylis taria garsus, kai mato veidus ar girdi balsus. Nuo 4 mėnesio kūdikis pereina į naują mąstymo etapą, kuriam daug reikšmės turi nauji įgūdžiai - tai yra gebėjimas paimti norimą daiktą. 4-8 mėnesių kūdikiai vis dažniau atranda aplinkos daiktus, kuriuos jau gali paimti ir pajudinti, o išgirdus barškėjimą ar cypimą siekia tą veiksmą pakartoti. Tai antrinė cirkuliarinė reakcija, tai yra susijusi su aplinkos daiktais. Palaipsniui kūdikiai atranda žaidimą, kuris kartais gali išvesti iš kantrybės tėvus: numesti žaisliuką iš lovelės ir prašyti, kad suaugusieji paduotų. Gavę žaislą vėl jį išmeta. Tačiau iš tiesų tokio amžiaus kūdikiai dar nėra pajėgūs „išmąstyti“, kaip galima „panervinti“ mamą ir tėtį ar kitus suaugusiuosius: šis nesibaigiantis žaidimas kyla todėl, kad vaikui labai įdomu stebėti, kaip rankoje turimas daiktas jį paleidus „dingsta“, tai yra, jo nebesimato. Todėl pasistenkite būti kantrūs ir nepykti ant savo žaidžiančio, „išdykaujančio“ mažylio: iš šalies jo elgesys atrodo visiškai beprasmis, tačiau iš tiesų tokiu būdu kūdikis mokosi suprasti daiktų tvermės dėsnį - kad net nematant daikto nereiškia, kad daiktas išnyko. Šiuo amžiaus tarpsniu kūdikiai stengiasi kuo ilgiau, kol nepavargsta, pratęsti savo patiriamus malonius įspūdžius. Kartais suaugusiesiems tai gali labai atsibosti (kaip tas pats minėtas žaisliuko padavimas jį numetus).

Kaip skatinti pažinimo raidą žaidžiant:

• Laikas ant grindų: Kuo daugiau laiko ant lavinamojo kilimėlio - tai skatina vartytis, ruoštis ropojimui, stiprina raumenis.
• Žaiskite paprastus žaidimus: „Ku-kū“, žaisliuko slėpimas po skarele, veido išraiškų mėgdžiojimas.
• Suteikite įvairių pojūčių: Duokite pačiupinėti skirtingų tekstūrų saugių daiktų (minkštą kamuoliuką, medinę kaladėlę, šiugždantį popierių, šaltą metalinį šaukštą). Leiskite saugiai tyrinėti aplinką.
• Tyrinėjant daiktų savybes, sudarysite galimybę lavinti mažylio rankų miklumą. Nepamirškite nuolat garsiai apibūdinti, ką mažylis liečia arba mato, kokios spalvos, tekstūros, formos yra daiktas. Taip greičiau išmoks naujų žodžių, mokės juos apibūdinti.
• Skirtingos daiktų savybės: Tyrinėjant daikto svorį, pasiimkite vienodai atrodančias mažas talpas, į jas sudėkite skirtingą kiekį akmenukų, kad būtų lengvai jaučiamas svorio skirtumas. Paduodant po vieną „trynį“ garsiai vardinau koks jis yra, sunkus ar lengvas. Leidau mažyliui pastebėti, pagriebti, pajusti daiktų skirtumą. Matydamas prieš save vienodos išvaizdos daiktus, bet turinčius skirtingą svorį, mažylis gali aiškiai justi būtent svorio skirtumą.
• Panaudokite ir skirtingo dydžio daiktus, svarbu tik, kad jie atrodytų vienodai, tačiau būtų skirtingo dydžio. Galima panaudoti putplasčio arba veltinio kamuoliukus, šauktus, žaisliukus, buteliukus, dėžutes ar kt. Prieš naudojant įsitikinkite, ar daiktas yra saugus mažyliui. Vėlgi, matydamas išvaizda vienodus, tačiau masteliu besiskiriančius objektus, mažylis gali susipažinti su sąvokomis „didelis“ ir „mažas“.
• Įvairūs pojūčiai: Šiame amžiuje ypatingai svarbūs yra prisilietimai. Vietoje medžiagėlių atraižų galime panaudoti įvairios tekstūros kamuoliukus ar tiesiog skareles, palaidines. Leidžiant vaikui tyrinėti, vardinkite, kokia tai medžiaga, kokias turi savybes. Vietoje medžiagėlių atraižų galime panaudoti įvairios tekstūros kamuoliukus ar tiesiog skareles, palaidines. Alisai leidžiu juos laisvai tyrinėti, kartais vienu iš jų priliečiu prie skirtingu kūno dalių, pamasažuoju ir vardinu kokius pojūčius jis sukelia.
• Temperatūrą galime pažinti naudodami du vienodus balionus, tereikia vieną iš jų šiek tiek pripildyti šiltu, o kitą šaltu vandeniu. Pakartotinai naudojant, vieną iš balionų galite palikti trumpam šaldiklyje. Pradžioje duokite vieną balioną, pasakykite koks jis yra, galite juo prisiliesti net prie skirtingų kūno dalių, vėliau tą patį pakartokite su kitu. Palikite juos abu mažyliui patyrinėti, stebėkite ir bendraukite su vaiku, vardinkite ką jis liečia, mato, kaip jaučiasi.
• Garsai: Sulaukę penkių mėnesių kūdikiai pradeda geriau suvokti ir girdimus garsus. Dar nesuprasdami žodžių, jie gali pasukti galvą išgirdę savo vardą arba sureaguoti į netikėtai pradėjusį sklisti garsą kitame kambario kampe. Pabandykite kartu su mažyliu pasiklausyti įvairių stilių muzikos, stebėkite mimikas, kylančias emocijas. Besiklausant pristatykite kokia tai muzika, apibūdinkite jos nuotaiką, įvardinkite emociją, kurią pastebėsite kūdikio veide. Mažyliams ypač naudinga girdėti mamos dainavimą, niūniavimą. Mokslininkai net yra įrodę, kad toks bendravimo būdas sustiprina tarpusavio ryšį ir turi ilgalaikės naudos tolesniam vaiko vystymuisi.
• Didžiausias penkto mėnesio favoritas buvo skambaliukas pakabintas virš galvos. Kad ir kiek įvairių įmantrių žaisliukų beturėtume, visgi laimi paprastumas. Mažylis greitai suprato, kokia būna pasekmė ištiesus rankytes ir bakstelėjus arba trenkus į skambaliuką. Reakcijos buvo nepakartojamos, skambesys sukėlė daug teigiamų emocijų, o jis vis bandė toliau įvairia jėga ir greičiu sukelti skambesį. Toks būdas padeda mažyliams suprasti priežasties ir pasekmės principą, kokį poveikį jie daro aplinkai savo judesiais. Vietoje skambaliuko galima naudoti ir paprastą varpelį.
• Veidrodis: Veidrodžio įrengimas mažylio žaidimų erdvėje buvo labai geras sprendimas. Pastatėme jį ir pritvirtinome prie pat kilimėlio, ant kurio mažylis daugiausiai žaidžia. Jau pirmomis dienomis pastebėjau, kaip atidžiai apžiūrėjo kiekvieną detalę, stebėjo savo judesius, ypatingai tyrinėjo savo veido išraiškas. Veidrodis mažyliui suteikia vaizdinį grįžtamąjį ryšį apie jo judesius, taip skatindamas daugiau judėti, padeda ilgiau sukoncentruoti dėmesį. Net nuo pirmų dienų veidrodis skatina mažylį daugiau laiko praleisti ant pilvuko ir kelti galvytę, norint gerai ištyrinėti aplinką.

Socialinė ir emocinė raida: ryšys su pasauliu

Stiprėja kūdikio socialinis ryšys ir emocijų raiška. Penkių mėnesių kūdikis gerai atskiria tėvus ir artimus žmones nuo nepažįstamų. Gali rodyti nedrąsumą ar net pyktį, baimę pamatęs svetimą žmogų. Sąmoningai šypsosi žmonėms, juos „kalbina“. Gali parodyti ne tik džiaugsmą, bet ir baimę, pasišlykštėjimą, pyktį. Tiesia rankas, mosuoja, krykštauja pamatęs artimą žmogų, stengiasi prie jo priartėti. Paimtas ant rankų tvirtai įsikimba. Dažnai nustoja verkti, kai į jį kreipiamasi, kai yra paimamas ant rankų.

Ryšys su kūdikiu, žinoma, toks pat stiprus, kaip ir mažyliui gimus, tačiau jis keičiasi. Bejėgis, prastai aplinką suvokiantis ir visiškai nuo suaugusiųjų priklausomas naujagimis po truputį tampa puikiu draugu! Kiekvienas mažylis mokosi ir auga savu tempu, tad visad raginu stebėti būtent savo mažylį, atliepti jo poreikius ir mėgautis pažinimo kelione kartu su juo.

Lavinamosios priemonės ir fizinė veikla

Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.

Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę.

Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.

Penkių mėnesių mažylis kasdien vis sąmoningesnis, kiekvieną būdravimo akimirką tyrinėja pasaulį ir nuolat keičiasi. Kasdien pastebiu, kad kūdikis vis labiau domisi aplinka, išbando savo kūno galimybes ir reiškia įvairias, vis naujas emocijas. O mes, net neturėdami specialių priemonių ir naudodami namų aplinkoje esančius daiktus, galime lengvai atliepti mažylio poreikius ir padėti pažinti jį supantį pasaulį.

Penkių mėnesių kūdikio svoris būna apytiksliai du kartus didesnis nei vos gimusio. Maždaug nuo 5-ojo mėnesio kūdikis, žinoma, tebeauga sparčiai, tačiau jis priauga sąlyginai mažiau svorio. Tikslus svorio prieaugis yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktorių. Kūdikis gali priaugti mažiau svorio, kuomet ima dygti dantys, nes tuomet jo apetitas dažniausiai suprastėja.

tags: #penktas #menuo #kudikis

• Idėjos aktyviems vaikų žaidimams
• Ką reiškia sapnuoti abortą?
• Skolų išieškojimas: žingsnis po žingsnio instrukcija
• Sužinokite daugiau apie Pagėgių meno ir sporto mokyklos direktorę Eveliną Norkienę
• Informacija apie „Auksinio raktelio“ veiklą