Pogimdyminės gimdos problemos: nuo fiziologinės involiucijos iki pasmukimo ir gydymo

Gimdos involiucija yra labai svarbus fiziologinis procesas, vykstantis po gimdymo, kai gimda grįžta į prieš nėštumą buvusį dydį ir būklę. Šis procesas yra svarbus ne tik fiziniam motinos atsigavimui, bet ir bendrai jos sveikatai bei gerovei. Gimdos involiucija - tai procesas, kurio metu gimda susitraukia ir grįžta į normalų dydį po gimdymo. Nėštumo metu gimda labai išsiplečia, kad tilptų augantis vaisius, o involiucija yra būtina norint atkurti gimdos būklę iki nėštumo. Šis procesas paprastai prasideda iškart po gimdymo ir gali užtrukti kelias savaites.

Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Deja, ne visada pogimdyminis periodas praeina sklandžiai. Kai kurioms moterims tenka susidurti su dubens organų nusileidimu ar net iškritimu, vadinamu prolapsu, kuris gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti gyvenimo kokybę.

Normalūs pogimdyminiai pokyčiai ir gimdos involiucija

Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos? Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė med. dr. Diana Bužinskienė paaiškina, kad vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.

Gimdos pakitimai

Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.

Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.

Makšties išskyros (lochijos)

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.

Kiaušidžių veikla

Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.

Makštis ir išoriniai lytiniai organai

Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.

Kiti organizmo pokyčiai

Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.

Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.

Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų - plaukų slinkimas. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.

Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.

Pasmukusi gimda ir dubens organų prolapsas

Sutrikus laikomajai sistemai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jos mažajame dubenyje esantys organai: tiesioji žarna, šlapimo pūslė bei šlaplė, gali slinktis žemyn. Makšties siena, gimda nusileidžia, priartėja prie lytinio plyšio ir pro jį išlenda (prolapsas). Kai dubens organai pasislenka žemyn dar labiau, pro lytinį plyšį palaipsniui išvirsta visa makštis. Dubens organų prolapsas nustatomas 12-30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių moterų bei 2 proc. negimdžiusių moterų.

Terminologija ir klasifikacija

Kai slenka gimdos kaklelis, gimdos kūnas ar likusi po gimdos pašalinimo makšties bigė, diagnozuojamas gimdos kaklelio, kūno ar makšties nusileidimas arba iškritimas (descensus seu prolapsus cervicis uteri, uteri, vaginae). Kai slenka priekinė makšties siena ir šlapimo pūslė ar šlapimo pūslė bei šlaplė, diagnozuojama cistocelė ar cistouretrocelė. Kai kartu su tiesiąja žarna slenka užpakalinė makšties siena, nustatoma rektocelė. Enterocelė formuojasi pilvaplėvei su žarnų kilpomis slenkant tarp makšties ir tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės. Gimdos iškritimas klasifikuojamas laipsniais. Patologijos sunkumą dažniausiai pasiseka nustatyti, pacientei stipriai stanginantis.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Dubens organų prolapsą gali sukelti įvairūs veiksniai. Tarp pagrindinių rizikos veiksnių išskiriami šie:

Ligos simptomai ir požymiai

Dubens organų nusileidimas gali būti ir besimptomis, tačiau dažnai pasireiškia įvairiais nemaloniais pojūčiais, kurie paūmėja moteriai būnant vertikalioje padėtyje, ilgai stovint, kostint ar stanginantis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

• „darinio“ išlindimas pro lytinį plyšį;
• tempimo pojūtis;
• šlapimo nelaikymas;
• negalėjimas pasišlapinti arba sunkus šlapinimasis;
• sunkus tuštinimasis;
• skausmas kryžkaulio srityje, praeinantis pagulėjus;
• skausmingi ar nemalonūs lytiniai santykiai;
• kraujavimas dėl išopėjusios makšties gleivinės.

Dauguma moterų, susiduriančių su šia problema, pasakoja apie panašius išgyvenimus. Pavyzdžiui, viena moteris atvirauja: „kai stovi duše, atsitupi ir makštyje matai kaklelį... ačiū dievui, kad dar visai neiškritus gimda...“ Kita dalinasi: „sutraukus raumenis jis lyg sulenda atgal.. baisu man ir tuštintis, nes prisikaičiau, kad net iškristi gali gimda... niekas neskauda, šlapimo pūslės nespaudžia, netempia, bet vaizdas tas mane baugina.“ Šios istorijos atspindi, kaip stipriai pasmukusi gimda gali paveikti moters psichologinę būklę ir kasdienį gyvenimą, net jei fizinio skausmo iš pradžių nejaučiama.

Ligos diagnostika

Su gimdos involiucija susijusių problemų diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant informaciją apie nėštumą, gimdymą ir visus pogimdyminius simptomus. Objektyvus tyrimas atliekamas ginekologo kėdėje, kur pirmiausia apžiūrima tarpvietės, lyties organų oda ir gleivinė (pigmentacija, iššutimai, išopėjimai). Pacientei stipriai stanginantis, nustatoma žemiausiai esančio makšties ar gimdos kaklelio taško padėtis (negalima makšties plėsti nei pirštais, nei instrumentais). Vėliau makštis ir gimdos kaklelis išplečiami skėtikliais ir apžiūrimi. Pagal POP-Q sistemą įvertinami taškai ir atstumai. Svarbu apžiūrėti ir dubens diafragmos raumenis, gimdą, kiaušintakius, kiaušides, ištirti varputės, tiesiosios žarnos refleksus, atliktini mėginiai, kurie padėtų nustatyti šlapimo nelaikymą. Jei įtariama šlapimo takų infekcija, paimama šlapimo pasėliui iš vidurinės šlapimo porcijos.

Ligos gydymas

Ligos gydymas apima įvairias priemones, priklausomai nuo prolapso sunkumo ir moters būklės. Ankstyva diagnozė ir gydymo planų laikymasis daro didelę įtaką bendrai prognozei.

1. Gyvensenos keitimas: Kūno masės mažinimas, metimas rūkyti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.
2. Bendrosios priemonės: Dubens organų iškritimą skatinančių būklių, pvz., LOPL, astmos, vidurių užkietėjimo, menopauzės simptomų, atrofinio vaginito, gydymas.
3. Fizioterapija ir pratimai: Pasitarus su fizioterapeutu, parenkami pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis. Ypač rekomenduojama mankšta, pavyzdžiui, Kegelio pratimai. Viena moteris pasakoja: „man irgi sakė daryt mankšta pastoviai, Kegelio pratimus ir puse matu apie jokias operacijas ar pan net negalvot.“

Kitos moters patirtis rodo, kad fizioterapija gali būti pradžia, tačiau ne visada pakanka: „liepė daryt Kegelio pratimus susitvarkė lyg, bet po poros sav as neatsargiai šoktelėjau iš lovos ir vė pasmuko.... toks jausmas lyg kažkas viduj ten...“

4. Žiediniai pesarai: Skiriami, jei pacientė atsisako chirurginio gydymo, bet turi nusiskundimų arba yra laiko iki numatyto chirurginio gydymo. Žiediniai pesarai keičiami kas 4-6 mėnesius. Jei žiedinis pesaras nepadeda, naudojamas užtvarinis pesaras (angl. shelf pessaries).
5. Chirurginis gydymas: Operacijos atliekamos, jei moterys joms ryžtasi arba:
   • simptomai sunkūs ir/ar;
   • yra šlapimo nelaikymas, ir/ar;
   • dažnos šlapimo takų infekcijos.

   Įsidėmėtina, kad dažnai operacija nepašalina dubens organų slinkimo žemyn priežasties, nes sutvarkyti anatominiai pokyčiai gali atsinaujinti arba, pataisius vieną defektą, naujoje vietoje gali atsirasti kitas. Todėl dažnai gydytojai rekomenduoja pirmiausia išbandyti konservatyvius metodus, ypač jaunoms moterims. „buvau ligoninėje, sakė turėtų susitvarkyt viskas, kad gimdančio amžiaus moterim jie operacijų nedaro, nebent daugiau vaikų neturėsi.“

Galimos komplikacijos ir patarimai

Pogimdyminės komplikacijos, susijusios su involiucija ir dubens organais

Kai kuriais atvejais infekcijos gali sutrikdyti gimdos involiucijos procesą. Tokios būklės kaip endometritas, gimdos gleivinės infekcija, gali sukelti komplikacijų, kurios turi įtakos normaliam gijimo procesui. Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Moters gyvenimo būdas ir mitybos pasirinkimai gali labai paveikti jos atsigavimą po gimdymo. Netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir didelis streso lygis gali prisidėti prie uždelstos involiucijos.

Trumpalaikės komplikacijos gali būti stiprūs mėšlungiai ir gausus kraujavimas, o ilgalaikės komplikacijos gali būti lėtinis dubens skausmas arba reprodukcinės sveikatos problemos.

Svarbūs patarimai po gimdymo

• Lytiniai santykiai: Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
• Skausminga makštis: Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
• Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo. Vis dėlto, esant šlapimo nelaikymo simptomams, svarbu kreiptis į medikus, nes tai gali būti ir dubens organų prolapso požymis.
• Hemorojus ir vidurių užkietėjimas: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija. Vidurių užkietėjimas yra labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.

tags: #pasmukusi #gimda #po #gimdymo

• Moderniosios Lietuvos gimtinė
• Sužinokite, kaip pasirinkti pavardę sulaukus pilnametystės
• Fiziologinės geltos gydymas naujagimiams
• Teigiamas nėštumo testas be nėštumo: ką tai reiškia?
• Kaip naudoti vaikišką elektrinį ekskavatorių