Vaiko gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau, ką daryti, jeigu pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius aptemdo nerimas dėl galvytės nelaikymo? Kai kūdikis sunkiai kelia galvą arba nuolat suka galvą į vieną pusę, tėvams kyla pagrįstų klausimų apie tai, ar tai normalu ir kokios gali būti pasekmės. Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali, tačiau yra tam tikros normos, į kurias būtina atsižvelgti.
Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link. Tėvai - geriausi vaiko vystymosi vertintojai. Jie savo kūdikėlį stebi ištisą parą, todėl geriausiai gali pastebėti, kada, ką ir kaip išmoksta daryti jų vaikas. Gydytojas kūdikį apžiūri per labai trumpą laiką, todėl jam būtina tėvelių pagalba, jų pastabos ir įtarimai.
Štai kaip paprastai vystosi kūdikio galvos kontrolės įgūdžiai:
Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę.

Kūdikio galvos judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiais yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis.
Galvos sukimas tik į VIENĄ pusę - ar normalu, ar išaugs, ką DARYTI? Jau nuo naujagimystės periodo yra stebima, ar mažylio judesiai yra SIMETRIŠKI, nes tai yra normalios raidos parametras. Tai nėra norma. Kartais nuo tam tikros ilgalaikės padėties gimdoje, dėl mažo judėjimo joje, paties gimdymo proceso, neurologinių priežasčių gali būti matoma asimetrija, t.y. kai kūdikis nuo pat gimimo jau turi "mielesnę" pusę. Dažniausiai tai matyti judant kaklui bei galvai (ĮGIMTA kreivakaklystė).
Kitas atvejis (ĮGYTA), kai naujagimio galvos judesiai buvo simetriški, bet pamažu jis pasirinko vieną pusę ir joje ilgiau užsibūna, greitai pasuka, tyrinėja, o į kitą pusę aktyviai atliekamas nepilnas/trumpalaikis judesys, dažniausiai provokuojant kalbinant, žaidinant, o ne pačiam mažyliui inicijuojant. Taip pat, kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso ar padidėjusio raumenų tonuso, ypač pečių ir nugaros.
Mums buvo padidėjęs raumenų tonusas, suko galvą į vieną pusę. Mes šiuo metu lankom mankštas dėl kakliuko, tonusas nepadidėjęs, kreivakaklystės nėra, tačiau yra galvos nugulėjimas. Nuo gimimo jau pastebėjau, kad turi mėgstamą pusę, kur galvutė nugulėta.
Nuo rachito ar kitų ligų galvos forma gali keistis. Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė - ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia. Kita deformacija - kefalohematoma, tai yra kraujo sankaupa virš kaukolės kaulų galvos minkštuosiuose audiniuose, dažniausiai būnanti pakaušio arba momens srityse. Tai viena iš gimdymo metu patiriamų traumų, kuri pasireiškia 1-2% naujagimių dėl intensyvios gimdymo veiklos pažeistų smulkių galvos minkštųjų audinių kraujagyslių.
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga.
Kartais kūdikių pernelyg stipus galvos lošimas gali būti padidėjusio tiesiamųjų raumenų tonuso ar padidėjusio galvos spaudimo požymis. Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai.
Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu.
Nesvarbu, ar tai įgimta, ar įgyta asimetrija/kreivakaklystė, reikėtų ieškoti priežasties ir spręsti, kad neprisidarytumėte lygioje vietoje bėdelų. Jei kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).
Kefalohematomai kalcifikavus ir sukietėjus ji gali išlikti ilgesnį laiką ir sukelti diskomfortą tėvams matant deformaciją. Dėl kefalohematomos gali kilti tokių komplikacijų, kaip anemija, hematomos infekcija, pykinimas dėl hiperbilirubinemijos.
Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.
Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą.
Manau nueikit pas kineze pasitart ar pediatrės prašykit siuntimo. Ir būtinai nueiti pas kinezoterapeutę dėl mankštų. Kuo anksčiau pradėsite tuo klausimu rūpintis, tuo greičiau tvarkysitės problemą, nes sudėtinga juos priversti žiūrėti į abi puses, jei nenori. Anksti pastebėjus ir pradėjus pratimus, daug didesnė tikimybė greičiau pasiekti efektą.
Vaikų neurochirurgo apžiūros reiktų, jeigu kefalohematoma išlieka ilgiau nei 2-3 mėnesius arba stebint komplikacijas. Esant skundams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu.
Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte, kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui.
Kūdikio kaklo raumenys tvirtės palaipsniui, tačiau ir tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad padėtų jam greičiau pasiekti šį raidos etapą.
Keli PATARIMAI:
Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina. Kūdikiai, kurie daug laiko (kelias valandas per dieną ar ilgiau) praleidžia suvaržyti sūpynėse, gultukuose, kėdutėse ir pan., gali vėliau pradėti laikyti galvą.

Anksčiau šalia kūdikio ūgio ir svorio svarbus parametras būdavo „galvos apimtis“. Dabar tokios priežiūros nebeliko. Toliau, iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėn. (pirmais 3 mėn. neretai po 2 cm, o 4-6 mėn. po 1 cm). Vyresnio nei 6 mėn. 1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46-47 cm. 7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc. suaugusiojo galvos apimties.
Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.
Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas.
Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios. Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.
