Kiekvienais metais, spalio 4-oji, Pasaulinė gyvūnijos, arba gyvūnų globėjo šventojo Pranciškaus Asyžiečio, diena yra svarbi viso pasaulio gyvūnų mylėtojams. Šią dieną minėti kasmet kviečia ir Lietuvos kinologų draugija. Šiemet gyvūnų globos šventė vyko devintą kartą! Apie Pasaulinę gyvūnų globos dienos šventę, kurią kasmet organizuoja Lietuvos kinologų draugija, pasakyti galima daug ką.
Šventė čia tęsis nuo 13.00 iki 16.00 valandos. Būsime drauge.

„Organizuodami gyvūnų mylėtojų šventes ar kitus renginius, stengiamės atkreipti dėmesį į „Penkias gyvūnų laisves“, nes jos yra laimingo augintinio gyvenimo pagrindas“, - pabrėžia Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Dovilė Masalskaitė. Pirmiausia apie gyvūnų gerovę imta diskutuoti XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje. Gerokai vėliau „Penkias gyvūnų laisves“ sukūrė Airijos profesorius F. W. Roger Brambell (paskelbtos 1965 m.). Visuomenė neabejinga gyvūnams, tačiau dar daug ką turime nuveikti. Taip, gyvūnų gerovę saugo įstatymai ir europiniai normatyvai (ES taiko vienus aukščiausių pasaulyje gyvūnų gerovės standartus).
Šventė buvo tradicinė, švietėjiška ir pramoginė.

Šiandien mūsų gyvūnai augintiniai kalbasi su mumis. Jaučia mus. Yra mums labai artimi.
Šventė buvo palaiminta - prieš renginį gyvūnų mylėtojai su savo augintiniais rinkosi į Žvėryno bažnyčią. Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis, atsidavęs šunų mylėtojas, auginantis vokiečių aviganį, gyvūnų mylėtojams sakė: „Spalio ketvirtą švenčiam šventojo Pranciškaus dieną. Pranciškus kalbėjosi su paukščiais, žuvimis, kitais gyvūnais, nes niekas kitas su jais nesikalbėjo ir neužtarė gyvūnų.“ Kunigas pašventino šunis, katytes ir net vieno berniuko akvariume atsineštą žuvytę.

„Praleisti saulėtą dieną su savo augintiniais ir ne bet kur, bet gražiame parke, jau vien tai yra šventė. Šventės programą dėliojome taip, kad būtų kuo daugiau bendrystės, bendrų veiklų žmonėms ir jų augintiniams“, - renginio scenarijų apibendrino LKD projektų vadovė Dovilė Masalskaitė.
Renginio metu vyko daugybė įdomių veiklų ir pristatymų:
Vilnietės šunų trenerės Ingos Badaraitės nuomone, susijęs tiesiogiai. Negana to, tai svarbu ne tik šuns, bet ir žmogaus gerovei. O ar žinote, kad šunį galima išmokyti šokti?

Šiemet šventė dar buvo ir labai patriotiška - pristatytos lietuviškos veislės (ne vien lietuvių skalikai, bet ir arkliai žemaitukai, vištinės žąsys, avys ir kt.). „Mes - biologinės įvairovės dalis“, - skelbė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto šūkis.
Šio instituto atstovė Rūta Šveistienė supažindino renginio lankytojus su lietuviškomis naminių gyvūnų veislėmis, pasakojo apie kilmės duomenų bazę, išduodamus kilmės dokumentus. Pasidžiaugė didėjančia žemaitukų (arkliai - Red.) ir kitų lietuviškų veislių populiacija. Idėja supažindinti su lietuviškomis gyvūnų veislėmis, tikime, ir ateityje bus plėtojama - šias veisles puoselėjantys žmonės ir jų augintiniai to verti.

Atidarydamas renginį, ilgametis šventės globėjas Europos Parlamento Gyvūnų gerovės intergrupės narys Petras Auštrevičius akcentavo, kad dėmesio gyvūnų gerovei niekada nebuvo ir nebus per daug. Net 10 metų užtruko naujo Gyvūnų gerovės reglamento parengimas ir svarstymas, buvo surinkta apie pusantro milijono parašų dėl neatsakingo gyvūnų veisimo. Naminių gyvūnų augintinių privaloma registracija dar ne visose šalyse yra privaloma, dar turi būti griežtinami standartai veisėjams - laukia daug darbų. Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė taip pat pabrėžė atsakomybės svarbą, linkėjo kurti gyvūnus mylinčią šalį.
Gyvūnų globos diena buvo graži proga pasveikinti LKD dresuotoją Ievą Kuzminienę ir „Šunų universitetą“, parengus Lietuvoje pirmąjį šunį vedlį.

Ir netgi tarptautiniu galima pavadinti šį renginį, nes kartu su Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnais renginyje dalyvavo Talino municipaliteto policijos pareigūnai. „Tarptautinis renginys, - juokavo Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė Dovilė Šulcienė, pristatydama kolegas iš Talino, atvykusius pagal mainų programą. Kalbinti pareigūnai pasidžiaugė, kad Taline jie irgi turi analogišką puikią erdvę - Dainų slėnį, ten taip pat vyksta ne tik Dainų šventės, bet ir tarptautinės šunų parodos. Vingio parke jie sakė besijaučiantys kaip namie, jiems smagu buvo matyti puikiai išauklėtus šunis ir laimingus žmones. Galbūt bus plėtojama ir tarptautiškumo idėja.

Jeigu prakalbome apie tarptautiškumą, būtina paminėti ir pagrindinį šventės rėmėją - Ukrainos įmonę „Kormotech“. Jai esame dėkingi už prizus, idėjas ir gražią bendrystę, kuri nesibaigė švente Vingio parke.