Parvovirusas vaikams: simptomai, gydymas ir efektyvi prevencija

Lietuvoje šiuo metu pastebimas ne tik peršalimo ligų susirgimų šuolis, bet ir sparčiai plintanti parvovirusinė infekcija. Pavasaris siejamas ne tik su vis sparčiau šiltesniais orais ir bundančia gamta, bet ir su sparčiai plintančiomis ligomis. Bakterijos ir virusai pasinaudoja laikotarpiu, kai po žiemos žmogaus organizmas yra labiau nusilpęs ir jį atakuoja. Taip išauga skirtingų peršalimo ligų susirgimų skaičius, plinta ir skirtingos virusinės infekcijos.

Parvo virusas, dar žinomas kaip parvovirusas B19 arba infekcinė eritema, yra plačiai paplitusi virusinė infekcija, kuri gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Bėrimais pasireiškiantis parvo virusas, dar žinomas kaip infekcinė eritema arba tiesiog raudonų žandų liga, ypatingai dažnai diagnozuojama vaikams. Parvovirusas, tiksliau - jo atmaina B19, medicinoje dar yra žinomas tokiais pavadinimais kaip parvovirusinė infekcija arba infekcinė eritema. Parvo virusas priklauso virusų, galinčių sukelti infekciją, šeimai. Dauguma šio viruso atmainų veikia gyvūnus, pavyzdžiui, kates ir šunis. Jais žmonės užsikrėsti negali, o gyvūnai gali būti skiepijami nuo šios ligos. Tačiau parvoviruso B19 atmaina užkrečia tik žmones.

Nors daugiausia infekcinės eritemos atvejų fiksuojama žiemą ir pavasarį, tačiau virusas aktyviausias orams šylant, tad tuo metu gali kilti ligos protrūkių.

Kaip plinta parvovirusas?

Parvovirusas plinta per kvėpavimo takus. Parvo virusas plinta didelėse susibūrimų vietose ir yra perduodamas nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius, taip pat per kraują arba kraujo produktus, nėštumo metu. Virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus, kai sergantis asmuo kosti, čiaudi ar kalba.

Susergama praėjus 5-15 dienų nuo užsikrėtimo. Asmuo yra labiausiai užkrečiamas ankstyvoje infekcijos stadijoje, kai pasireiškia karščiavimas arba į peršalimą panašūs simptomai. Tačiau šis virusas klastingu laikomas dėl to, kad užkrėsti kitus galima likus ~10 dienų dar iki pasirodant bėrimams. Taigi, mažiausiai savaitę nuo ligos pradžios jokių simptomų ligonis gali nejusti, o vėliau atsiranda bėrimas ant skruostų, besitęsiantis iki kelių dienų. Jiems pasirodžius, parvo virusas jau nėra perduodamas. Svarbu atsiminti ir tai, kad kartą gyvenime juo persirgus, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui. Svarbu paminėti, kad apie 20-25% užsikrėtusiųjų parvo virusu gali nejausti jokių simptomų, tačiau vis tiek gali platinti virusą.

Parvoviruso simptomai vaikams

Vaikams parvovirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia kaip infekcinė eritema (odos paraudimas dėl uždegimo). Angliškai ši liga vadinama „slapped cheek syndrome“, t.y., plikytų skruostų sindromu, kuris tiksliai apibūdina pirmąjį ir labiausiai atpažįstamą simptomą.

Pagrindiniai parvoviruso simptomai vaikams yra šie:

• Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių. Iš pradžių parausta skruostai, vėliau atsiranda rožinių dėmelių ir papulių (standus odos iškilimas).
• Po to bėrimas išplinta po visą kūną (dažniausiai rožinių darinių ant galūnių, liemens). Išberiamos galūnės ir liemuo.
• Blykštant bėrimo elementams iš centro, susidaro tinklelį ar nėrinius primenantis vaizdas. Jis išlieka iki 1-3 sav., vietomis šviesėja, iš tolo primena tinklą.
• Bėrimai gali tapti intensyvesni ir vėl pradingti, situaciją neretai pablogina karštis, tiesioginė saulės šviesa. Tuomet bėrimų gali atsirasti pakartotinai. Taip pat gali atsirasti odos iškilimų ir dėmesių, o toks bėrimas gali išsilaikyti nuo kelių dienų, iki savaitės ar net kelių.
• Odos niežulys.
• Neaukšta temperatūra, pasireiškianti dar iki pasirodant bėrimams.
• Gerklės skausmas.
• Galvos skausmas.
• Silpnumas.
• Virškinimo sutrikimai, taip pat ir pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas.

Parvoviruso simptomai suaugusiems

Nors vaikai parvovirusu perserga sąlyginai lengvai, ši pavasarinė infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems kitų sveikatos problemų, taip pat ir nėščioms moterims. Suaugusiems asmenims simptomai gali skirtis:

• Užsikrėtus suaugusiam asmeniui, įprastai daug bėrimų neatsiranda.
• Būdingi panašūs į menką peršalimą simptomai: sloga, gerklės, galvos skausmas, neaukšta temperatūra.
• Gali būti jaučiamas sąnarių skausmas bei maudimas.

Parvovirusu serga ir suaugę, tačiau jiems liga pasireiškia be įprastinio infekcinei eritemai bėrimo, o veikiau staigiu sąnarių būklės pablogėjimu arba karščiavimu.

Parvoviruso simptomų palyginimas

Kitos ligos, galinčios pasireikšti panašiais simptomais

Kita vertus, vos paraudonavus žandams nereiktų iš karto įtarti parvovirusinės infekcijos. Žandų raudonis gali būti susijęs su skirtingais veiksniais: žmogaus emocine būkle, fiziniu aktyvumu, perkaitimu, taip pat ir su kitais sveikatos sutrikimais, įvairiomis alergijomis, kurios ypač suaktyvėja pavasario laikotarpiu.

Skruostų raudonis gali būti siejamas su išsiplėtusiais kapiliarais ir kuperoze arba liaudyje geriau žinoma kaip rožine. Tai liga, kuriai progresuojant kapiliarų tinklas plečiasi, ant veido lieka aiškiai pastebimi bėrimai, kuriems būdingos mažos cistos ar mazgeliai. Pradinėse rožinės stadijose atsiradę bėrimai gali būti lengvai supainiojami su parvo virusu, nors pastarasis atpažįstamas tuo, kad bėrimai po kelių ar keliolikos dienų dingsta.

Bėrimai ant veido ir ypatingai skruostų gali atsirasti ir dėl egzemos. Ant odos atsiradę bėrimai sukelia niežėjimą ar net tinimą. Liga įprastai pasireiškia vaikystėje, todėl dažnai gali būti painiojama su vaikus užpuolusiu parvo virusu. Vis dėlto, egzema išsiskiria tuo, kad liga išsausina odą, ji pleiskanoja, sergantis žmogus gali jausti skausmą. Tai įprastai nėra būdinga sergant infekcine eritema.

Parvoviruso diagnostika

Gydytojai parvo virusą nustato pagal klinikinius simptomus. Infekcinė eritema ja susirgusiems pacientams dažniausiai yra diagnozuojama pagal pagrindinius klinikinius požymius. Parvo virusas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir ligos eiga.

Parvo viruso diagnozę apsilankius pas šeimos gydytoją galima patvirtinti radus specifinių antikūnų kraujo serume ar aptikus viruso nukleorūgščių kraujyje, likvore, kaulų čiulpuose. Atlikus specifinių antikūnų prieš parvovirusą B19 kraujo serume tyrimą, galima patvirtinti diagnozę. Sergančiam asmeniui atlikus kraujo tyrimą esant parvovirusinei infekcijai, matomas visų kraujo ląstelių sumažėjimas, dar vadinamas pancitopenija. Taip pat pastebimi padidėję uždegiminiai rodikliai.

Parvoviruso gydymas

Specifinio parvovirusinės infekcijos gydymo nėra, įprastai taikomas simptominis gydymas. Gydymas sergant parvovirusu taikomas nėra, nes jo tiesiog nėra. Tačiau net ir nustačius parvo virusą, specialus gydymas ligoniui neskiriamas.

Pacientams patariama laikytis higienos normų, dažnai plauti rankas, vengti viešų susibūrimo vietų, daugiau laiko skirti poilsiui ir vartoti daug skysčių. Ligoniams, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, gali būti skiriama intraveninio imunoglobulino, o aplazinės krizės gydomos eritrocitų masės perpylimu.

Parvovirusas ir nėštumas: ypatinga rizika

Pastaruoju metu padidėjus sergamumui parvovirusine infekcine liga, specialistai įspėja, kad ji pavojinga ir vaikams, ir suaugusiems, o užsikrėtusioms nėščiosioms viena iš galimų komplikacijų - sunkus vaisiaus pakenkimas. Parvoviruso ypatingai saugotis turėtų nėščios moterys. Parvo virusas B19 kelia ypatingą grėsmę nėščiosioms, ypač pirmoje nėštumo pusėje.

Nėščiajai liga paprastai nėra sunkesnė nei kitiems suaugusiems, tačiau virusas gali būti perduodamas vaisiui per placentą. Jeigu infekcine eritema užsikrėtė nėščioji, rizika, kad infekciją ji perduos ir vaisiui, siekia apie 30 proc. (tačiau tai labai priklauso nuo nėštumo savaitės). Užsikrėtus šiuo laikotarpiu, persileidimo rizika padidėja iki maždaug 5-10 % (kai kuriais duomenimis ir iki 15 %) , o vaisiaus hidropso rizika siekia apie 3 %. Tai pavojinga būklė, pasireiškianti nenormaliu skysčių kaupimusi. Didžiausia galima komplikacija (5-10 proc. visų atvejų) - vaisiaus žūtis. Virusas gali stipriai paveikti vaisių, yra maždaug 30 proc. rizika, jog nėščioji parvo virusą perduos ir vaisiui, maždaug 5-10 proc. tokių atvejų, vaisius žūsta.

Liga ypač pavojinga besilaukiančioms moterims, imlioms šiam virusui, kurios yra iki 20 nėštumo savaitės, virusas gali sukelti persileidimus arba vaisiaus vandenligę. Kitais atvejais, dėl parvovirusine infekcija sergančios motinos, vaisiui gali išsivystyti įvairios kitos komplikacijos: vaisiaus vandenė, hepatitas, sunki mažakraujystė, širdies raumens uždegimas ar širdies nepakankamumas.

Įtarus galimą nėščiosios kontaktą su parvovirusu, net ir nesant simptomų, rekomenduojama atlikti serologinius tyrimus. Parvovirusas nėštumo metu yra pavojingas, o galimybės nuo jo apsisaugoti - ribotos, tačiau nėščias moteris turėtų raminti tai, kad apie 60 % suaugusiųjų turi imunitetą parvovirusui, nors galbūt to nė nežino, nes sirgo vaikystėje ir/arba labai lengva ar besimptome forma.

Kiti rizikos grupės asmenys

Parvovirusas taip pat pavojingas ir asmenims, turintiems kraujo ligas ir panašių sutrikimų, imunosupresinės būklės žmonėms.

Parvoviruso prevencija

Parvoviruso galima išvengti laikantis įprastų higienos normų ir stiprinant imunitetą. Norint išvengti užsikrėtimo parvo virusu, rekomenduojama laikytis kasdienių higienos ir ligų prevencinių priemonių:

• dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu;
• kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį;
• venkite neplautomis rankomis liesti akis, nosį ir burną;
• venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis;
• likite namuose, kai sergate.

Pavasarį siautėjant įvairiems virusams, medikai taip pat pataria stiprinti imunitetą. Tai padaryti galima įvairiais būdais, tačiau didžiausią dėmesį rekomenduojama skirti mitybai bei poilsiui. Maitinkitės subalansuotai, valgykite kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, taip pat ir liesų baltymų bei sveikųjų riebalų, į savo kasdienį racioną pabandykite įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų C, E, cinko. Į savo mitybą taip pat įtraukite maisto produktų, kuriuose gausu mineralų ir antioksidantų. Pavyzdžiui, įvairūs žalumynai, česnakai, imbieras, ciberžolė, migdolai, jogurtas ir žalioji arbata.

Be to, kiekvieną naktį stenkitės gauti 7-9 valandas kokybiško miego. Miegas yra būtinas tinkamai imuninės sistemos funkcijai ir padeda organizmui atsigauti bei atsistatyti. Nepamirškite ir reguliarios fizinės veiklos. Orams atšilus, o saulei nušvitus vis dažniau, neturėtų būti itin sudėtinga kasdien fizinei veiklai skirti bent 30 minučių. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba tiesiog darbas sode.

tags: #parvo #virusas #vaikams

• vitaminai ir papildai besilaukiančioms
• Budintys globotojai: kas tai?
• Tobulai virti kiaušiniai
• Grožio verslo kūryba Agnės Žobovienės
• Auklėjamojo romano teoriniai aspektai ir samprata