Kūdikių tuštinimosi ypatumai: nuo mekonijaus iki sutrikimų
Kiekvienas tėvas, auginantis mažylį, susiduria su klausimais apie kūdikio tuštinimąsi. Tai natūralus procesas, tačiau jo pokyčiai gali kelti nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius kūdikių tuštinimosi aspektus, pradedant nuo pirmųjų išmatų ir baigiant galimais sutrikimais.
Pirmosios išmatos: mekonijus
Pirmąsias 2-3 gyvenimo dienas naujagimio viduriai susideda iš juosvai žalios, skystos ir tąsios medžiagos, vadinamos mekonijumi. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijaus - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris veikia kaip laisvinamasis. Pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neišsituština, reikia pasitarti su gydytoju. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
Išmatų pokyčiai ir normali konsistencija
Paskui mekonijaus spalva pasidaro žalsvai ruda. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
Maitinimo tipai ir jų įtaka tuštinimuisi
Maitinami krūtimi kūdikiai
Maitinamo krūtimi kūdikio viduriai: tuštintis jis gali keletą ir net daug kartų per dieną. Pirmąsias savaites naujagimis tuštinasi po kiekvieno maitinimo. Jo išmatos paprastai esti šviesiai geltonos, panašios į tirštą sriubą, tyrę arba į tešlą ir praktiškai niekada nebūna labai kietos. Pirmuosius 2-3 mėnesius kūdikis tuštinasi čia dažnai, čia retai. Vienas vaikas tuštinasi kiekvieną, o kitas - tik kas antrą ar kas trečią dieną. Dėl to motina, kuri mano, jog tuštintis reikia kiekvieną dieną, gali išsigąsti. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai, nesirūpinkite. Maitinamo krūtimi kūdikio išmatos lieka minkštos, net jam tuštinantis kas antrą ar trečią dieną. Kai kurie kūdikiai sunkiai išstumia išmatas, susikaupusias per 2-3 dienas, bet ir tada jos būna kaip sriuba arba tyrė. Šitai galiu paaiškinti: išmatos tokios skystos yra dėl to, jog nesudaro išeinamosios angos viduje pakankamo slėgio. Paprastai, kai kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, viduriai susireguliuoja. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Maitinami dirbtiniu maistu kūdikiai
Maitinamo dirbtiniu maistu kūdikio viduriai. Iš pradžių kūdikis tustinasi 1-4, o kartais ir 6 kartus per dieną. Nesvarbu, kiek kartų jis tuštinasi per dieną, svarbu, kad išmatos būtų normalios konsistencijos, ir kūdikis gerai priaugtų svorio. Besimaitinančio karvės pienu kūdikio išmatos būna šviesiai geltonos ar smėlio spalvos. Tačiau kai kurių naujagimių išmatos esti panašios į minkštą kiaušinienę ar varškės gabaliukus skystoje terpėje. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai priauga svorio, jums nėra ko jaudintis. Dirbtiniu būdu maitinamų vaikų viduriai dažniausiai būna kieti. Pirmaisiais mėnesiais maitinamų dirbtiniu būdu vaikų išmatos retai būna skystos, žalsvokos ar varškės konststensijos. Jeigu į pieno mišinį įdėsite daugiau cukraus, viduriai pablogės. Pamėginkite į kūdikio maistą visai nedėti cukraus. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus.
Kada reikėtų sunerimti?
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Tai nėra normalu. Jeigu sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. 10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus. Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių : alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos.
Išmatų spalva ir reikšmė
Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Jeigu sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų. Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai. Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga. Jei išmatose matomas kraujas. Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą. Jei viduriavimas užsitęsia. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją. Jei vaikas karščiuoja. Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją. Jei vaikas vemia. Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą. Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Kai sakoma, kad pirmieji mažylio mėnesiai sukasi apie sauskelnių turinį, maitinimus ir miegelius, tai iš dalies yra tiesa. Nuo pat gimimo. Pirmieji pasituštinimai yra vadinami mekonijumi. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Kūdikių kolikos ir vidurių užkietėjimas
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletas valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimas nėra paprasta atpažinti.
Kūdikių diegliai, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Pasitarkite su gydytoju, jis gali rekomenduoti anksčiau pradėti duoti kietą maistą. Du-keturi šaukštai džiovintų slyvų tyrės kūdikiui padės. Laisvinančių priemonių tokiais atvejais nereikia. Laisvinamuosius vaistus ar klizmą vartokite nereguliariai, kad kūdikis prie jų nepriprastų. Pasistenkite išsiversti džiovintomis slyvomis ar kitu kietu maistu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
