Daugiavaikių motinų ir šeimų pensijos bei valstybės parama Lietuvoje

Lietuvoje daugiavaikės motinos, pagimdžiusios penkis ir daugiau vaikų, turi teisę gauti įvairias išmokas ir pensijas, skirtas padėti užtikrinti jų finansinį stabilumą ir gerovę. Be to, valstybė numato įvairias išmokas ir lengvatas gausioms šeimoms, siekdama palengvinti vaikų auginimą ir užtikrinti jų gerovę. Gausia šeima Lietuvoje laikoma tokia, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama priklauso daugiavaikėms motinoms ir šeimoms Lietuvoje, apžvelgsime esamus įstatymų pakeitimus bei siūlymus.

Šalpos pensijos ir kompensacijos daugiavaikėms motinoms

Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) aktyviai siekia didesnių šalpos senatvės pensijų daugiavaikėms motinoms ir artimuosius slaugiusiems asmenims. 2019 m. rugsėjo 25 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė patobulintam Seimo narių Rimos Baškienės ir Rimantės Šalaševičiūtės inicijuotam Šalpos pensijų įstatymo pakeitimui. Seimas 2019 m. spalio 17 d. pritarė Šalpos pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinta, kad 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija bus mokama motinoms, išauginusioms ne mažiau kaip 5 vaikus (vaikų mirties atveju - auginusioms ne trumpiau kaip aštuonerius metus). Pataisoms įsigaliojus 2020 m. sausio 1 d., daugiavaikėms mamoms, kurios neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti, valstybė skiria didesnę paramą.

Komitetas siūlo mokėti 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensiją. Šalpos senatvės pensija, siekianti 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) nuo 2026 m., gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų. Šalpos kompensacijos, taip pat 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio, skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo). Šios kompensacijos mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos, socialinio draudimo, valstybinę ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją.

Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija daugiavaikėms motinoms ir tėvams

Šiuo metu daug vaikų išauginusioms mamoms ir tėčiams mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija. Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), nuo 2026 m. siekia 148,56 euro per mėnesį. Valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos teisę į jas turintiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos piliečiai ir yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ar daugiau procentų dalyvumo.

Pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Norint gauti valstybinę pensiją, reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Tarp sąlygų - kad vaikai nebuvo pripažinti patyrusiais socialinę riziką, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, jie nėra teisti ir pan. Svarbu, kad vaikai nebūtų teisti už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Gauti valstybinę pensiją gali sutrukdyti ir vaiko alkoholio bei narkotikų vartojimas, bendras netinkamas elgesys. Tačiau šie klausimai - ginčytini. Dėl to komisija priima sprendimus atsižvelgdama ir į pačios mamos elgesį, į tai, kaip ji augino kitus vaikus, ar kiti vaikai atitinka kriterijus.

Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba ji neatitinka nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija.

Daugiavaikės motinos dėl teikimo skirti antrojo laipsnio pensiją turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kuri, įvertinusi visas aplinkybes, teikia informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Rinkdamos duomenis apie vaikus, savivaldybės turi teisę kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą ir pateikti užklausą apie kiekvieną vaiką dėl jų teistumo. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Siūlomi pakeitimai antrojo laipsnio valstybinei pensijai

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, tad ir valstybines pensijas gauna mažiau gyventojų. O, kad gautų daugiau, esą reikia mažinti reikalavimą dėl išaugintų vaikų skaičiaus. Seimo narė Ligita Girskienė registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti Valstybinių pensijų įstatymą ir įtvirtinti, kad valstybinė pensija būtų mokama išauginus 3 ar daugiau vaikų (įvaikių).

Pasak parlamentarės, šiuo metu siekiant gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją galiojantis reikalavimas daugiavaikiams tėvams išauginti ne mažiau kaip 5 vaikus, neatitinka socialinės realybės. „Pakeitimas turėtų padėti pagerinti daugiavaikių tėvų padėtį sulaukus pensijos ir teigiamai prisidėti prie daugiavaikių motinų ir tėvų skurdo rizikos mažinimo. O taip pat valstybės lygiu formuoti adekvačią antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo praktiką atsižvelgiant į šalies demografinius rodiklius“, - rašoma pataisų aiškinamajame rašte.

Atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią Lietuvos demografinę situaciją, mažėjantį gimstamumą, emigraciją, kitus demografinius rodiklius, šiuo metu galiojantis reikalavimas daugiavaikiams tėvams išauginti ne mažiau kaip 5 vaikus, siekiant gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nebeatitinka socialinės realybės. „Statistikos duomenys rodo, kad trijų vaikų šeima šiandien jau laikytina demografiškai reikšmingu indėliu į valstybės gyvybingumą ir darbo rinkos ateitį. Penkių vaikų kriterijus faktiškai eliminuoja didžiąją dalį šeimų iš galimybės pretenduoti į šią paramos formą ir neskatina platesnio gimstamumo augimo. Sumažinus ribą iki trijų vaikų būtų užtikrintas proporcingesnis valstybės indėlio pripažinimas, realiai paskatintas gimstamumas bei sumažinta socialinė atskirtis tarp šeimų, kurios prisideda prie demografinio tvarumo, tačiau dėl objektyvių ekonominių ir socialinių aplinkybių nesiryžta ar negali auginti penkių ir daugiau vaikų“, - aiškina L. Girskienė. Parlamentarė teigia, kad apie 40 tūkst. šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, galėtų būti paliestos šio pakeitimo.

L. Girskienė savo aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų lėšų tokiems pakeitimams nereikės. Tačiau tai negali būti tiesa, nes 3 vaikus išauginusių tėvų yra daug daugiau nei išauginusių 5. Taigi, papildomų mokesčių mokėtojų lėšų papildomoms pensijoms tikrai reikėtų. Kad išmokas gautų daugiau gyventojų, įstatymo pataisas turi priimti Seimas ir pasirašyti prezidentas.

Kitos išmokos ir lengvatos daugiavaikėms šeimoms

Be pensijų, daugiavaikėms šeimoms priklauso ir kitos išmokos bei lengvatos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė užtikrina gausioms šeimoms. „Gausios šeimos yra mūsų valstybės stiprybė ir ateities pamatas. Labai svarbu, kad šeimos drąsiai ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų, žinodamos, jog valstybė yra jų partnerė - padedanti, palaikanti ir kurianti saugią aplinką auginti vaikus. Investuodami į šeimas, investuojame į visos šalies gerovę“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.

Išmokos vaikams (vaiko pinigai)

• Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui - vadinamieji vaiko pinigai. Ji mokama iki vaikui sukanka 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau - iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir mokymąsi profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa. Tai galioja ir asmenims akademinių atostogų dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.
• Nuo 2026 m. išmoka vaikui yra 129,5 euro per mėnesį.
• Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, skiriama papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 205,7 euro.

Svarbu dėl vaikų įskaičiavimo į šeimos sudėtį

Skiriant papildomą išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus - du nepilnamečius ir vieną pilnametį, studijuojantį aukštojoje mokykloje - pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos vaikui, tačiau jis įskaitomas į šeimos sudėtį. Todėl šeima laikoma gausia, o dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.

Didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui

Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka vaikui. Nuo 2026 m. pradžios ji padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. dar padidės 222 eurais - iki 1036 eurų. Gimus vaikui, dėl vienkartinės išmokos skyrimo galima kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims, jeigu vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 349,5 euro. Išimtiniais atvejais - ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia - patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 466 eurai. Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 349,5 euro (išimtiniais atvejais - 466 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali išmoka, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Šeimos kortelė

Gausios šeimos ir šeimos, auginančios vaiką su negalia, gali naudotis Šeimos kortele. Ji suteikia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių teikiamoms prekėms, paslaugoms ir renginiams. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba jį užpildžius savarankiškai. Taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą. Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt.

Mamadieniai ir tėvadieniai

Po dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį turi teisę gauti kiekvienas iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.

Parama būstui

• Didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą nepasiturinčioms šeimoms: Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
• Socialinis būstas be eilės: Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Gausioms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus.

Platesnės šeimos politikos perspektyvos

Ligita Girskienė pabrėžia, kad jos siūloma įstatymo pataisa nėra izoliuotas sprendimas. „Tai nėra pavienė iniciatyva. Seime ir valstybinėse institucijose vyksta diskusijos demografijos tema. Yra ieškoma priemonių, kaip spręsti katastrofišką demografijos situaciją Lietuvoje.“ - rašoma jos komentare. „Ieškoma sprendimų dėl būsto prieinamumo didinimo jaunoms šeimoms, pertvarkoma teisinė bazė, reglamentuojanti darbo santykius, diskutuojama apie būtinybę peržiūrėti mokestinę sistemą šeimoms, auginantiems vaikus bei ieškoma sprendimų dėl finansinių paskatų šeimoms. Demografijos problemą būtina spręsti kompleksinėmis priemonėmis, nes pavienės priemonės neduos laukiamo rezultato.“

Parlamentarė vienareikšmiškai palaiko įvairias mokestines lengvatas daugiavaikėms šeimoms. L. Girskienė pernai metų birželį pateikė pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti naują mokesčių lengvatą daugiavaikėms šeimoms. Parlamentarė pasiūlė numatyti, kad vieno iš tėvų ar įtėvių pajamos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu šeimoje auginami trys ar daugiau nepilnamečių vaikų. Lengvata būtų taikoma iki jauniausio vaiko pilnametystės, su sąlyga, kad vaikai gyvena kartu su tuo iš tėvų, kuris ja naudojasi, o jos taikymui reikėtų pateikti šeimos sudėtį ir vaikų amžių patvirtinančius dokumentus. Pasiūlymo argumentuose pabrėžiama, kad tokia priemonė padėtų mažinti daugiavaikių šeimų finansinę naštą ir prisidėtų prie demografinių problemų sprendimo.

Tuo tarpu teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė akcentuoja, kad demografinė krizė pirmiausia yra prasmės ir kultūros krizė - finansinės paskatos gali turėti tik ribotą poveikį, jei visuomenė vaiką ima suvokti kaip naštą, o ne vertę. Jos įsitikinimu, būtina nuosekliai atkurti motinystės prestižą viešojoje erdvėje ir aiškiai parodyti, kad tai nėra antraeilis ar „privatus“ pasirinkimas. „Turime viešai gerbti mamas ne mažiau, nei gerbiame politikus, verslo lyderius ar akademikus. Kai visuomenė iš tiesų vertins tuos, kurie dovanoja gyvybę - kai moteris galės didžiuotis motinyste - tada daugiau moterų jausis laisvos priimti tuos vaikus, kurių jos iš prigimties trokšta.“ - teigė K. Zamarytė-Sakavičienė. Tik atkūrus pagarbą motinystei ir šeimai kaip vertybei, galima tikėtis ilgalaikių pokyčių demografijos srityje.

Išmokų ir pensijų apibendrinimas

Šioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie pagrindines išmokas ir pensijas, kurios priklauso daugiavaikėms šeimoms nuo 2026 m.

tags: #daugiavaikiu #motinu #valstybines #pensijos

• Kaip elgtis su vaikų išdaigomis
• apie Tauragės ligoninės vaikų skyrių
• kaip atpažinti ovuliacijos simptomus ir suprasti nėštumo pykinimą?
• Kūrybiškos idėjos atvirukams
• Teisinio reguliavimo aktualijos dėl vaiko išnaudojimo