Vaisingumo terapija, ypač apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), gali sukelti daug klausimų ir nerimo, o vienas iš dažniausiai kylančių rūpesčių yra svorio priaugimas bei jo poveikis procedūros sėkmei.
IVF gydymas, dar žinomas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, yra sudėtinga procedūrų seka, kurios metu galima susilaukti kūdikio. Tai nevaisingumo gydymo metodas, kai po vienerių metų bandymų nepavyksta pastoti. Apvaisinimas in vitro taip pat yra metodas, padedantis išvengti genetinių problemų perdavimo vaikams.
Apvaisinimo in vitro metu iš kiaušidžių paimamos subrendusios kiaušialąstės ir laboratorijoje apvaisinamos spermatozoidais. Po to vienas ar daugiau apvaisintų kiaušinėlių, vadinamų embrionais, įdedami į gimdą. Visas apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklas trunka nuo dviejų iki trijų savaičių.
Tai sėkmingiausias nevaisingumo gydymo būdas, kurį taikant tvarkomi embrionai arba kiaušinėliai ir naudojama sperma. Kartu šis gydymo būdų rinkinys vadinamas pagalbinio apvaisinimo technologija.
Apvaisinimas in vitro yra nevaisingumo ar genetinių problemų gydymo metodas. Prieš taikant šią procedūrą, gali būti svarstomos kitos gydymo galimybės, susijusios su mažiausiu į organizmą įtraukiamų procedūrų kiekiu.
Pavyzdžiui, vaistai nuo nevaisingumo padeda kiaušidėms gaminti daugiau kiaušinėlių. Procedūra, vadinama intrauterine inseminacija, kai spermatozoidai patenka į gimdą tuo metu, kai kiaušidėje išsiskiria kiaušialąstė.
Kartais in vitro apvaisinimas siūlomas kaip nevaisingumo gydymo būdas vyresniems nei 40 metų žmonėms. Jis taip pat gali būti atliekamas, kai kenčiama nuo tam tikrų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti siūlomas, jei:
Norint išlaikyti vaisingumą dėl vėžio ar kitų medicininių būklių, apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti viena iš galimybių ateityje. Kiaušialąstės gali būti paimtos ir saugomos, kad būtų panaudotos vėliau.
Asmenys, kurių gimda neveikia arba kuriems nėštumas kelia neišvengiamą pavojų sveikatai, gali pasirinkti apvaisinimą mėgintuvėlyje su kita moterimi, kuri išnešios kūdikį (gestaciniu nešiotoju).
Vieno iš IVF procedūros aspektų yra svorio valdymas. Kai kurios moterys, ypač turinčios policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), gali pastebėti svorio priaugimą, vartojant vaistus prieš IVF. Tai gali sukelti nerimą, tačiau svarbu suprasti, kad:
Gyvenimo pokyčiai yra svarbūs siekiant IVF sėkmės. Tai apima dėmesį į mitybą, miego grafiką, svorio valdymą, streso valdymą, rūkymo ir alkoholio vartojimo ribojimą.
Patarimai dėl mitybos ir svorio valdymo:
Svarbu suprasti, kad normaliu atveju tik nedidelę kūno masės prieaugio dalį sudaro riebalinis audinys (vidutiniškai apie 2,5 kg).
Kai kurioms moterims, turinčioms problemų su hormonų pusiausvyra (pvz., žemas progesterono kiekis ar aukštas prolaktino lygis), gali prireikti papildomai vartoti vaistus, tokius kaip dufastonas, siekiant palaikyti hormonų lygį.
Nėra vienareikšmio atsakymo, ar priaugama svorio leidžiantis vaistukus prieš IVF, ar pastebimai padidėja pilvas. Tai individualus procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, įskaitant organizmo reakciją į hormoninius vaistus ir bendrą sveikatos būklę.
Kai kurios moterys, patyrusios nesėkmingą IVF, pastebėjo, kad praėjus tam tikram laikui pavyko pastoti natūraliai, o tai gali būti susiję su organizmo "sužadinimu" po procedūrų arba tiesiog sutapimu.
Po nesėkmingo IVF gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip genetiniai tyrimai, kariotipai, PGS blastukams, ERA testas, histeroskopija ar imunologiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti nesėkmės priežastis ir planuoti tolimesnius veiksmus.
Svarbu suprasti, kad IVF procedūra ir jos etapai, taip pat galimos rizikos, turėtų būti aptariamos su gydytoju, kuris gali suteikti individualizuotą informaciją ir patarimus.
Nors svorio priaugimas gali kelti susirūpinimą, tinkama mityba, sveikas gyvenimo būdas ir bendradarbiavimas su gydytoju gali padėti padidinti sėkmės tikimybę IVF procedūroje.
