Vaikų gimtadieniai: tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje
Laukti šventės taip pat smagu, kaip ir ją švęsti. Šis dėsnis galioja visiems: ir vaikams, ir suaugusiesiems. Todėl dalinkitės su vaiku laukimo džiaugsmu. Gimtadienio šventė visada pilna šurmulio, įspūdžių, todėl svarbu, kad vaikai būtų pailsėję. Visiškai nebūtina lenktyniauti, kurio vaiko gimtadienis šaunesnis. Vaikams patinka pasikartojantys ritualai. O jeigu dar linksmybėse dalyvauja tėvai ir seneliai, kurie nepastebimai leidžia vaikams laimėti!
Gimtadienio šventės planavimas ir eiga Lietuvoje
Artėjant gimtadieniui, aptarkite, kokia tai bus diena, kaip puošite kambarį, kuriame vyks šventė, kokią gimtadienio temą pasirinksite. Jei tema, tarkim, Mikė Pūkuotukas, prieš gimtadienį sklaidykite knygeles kartu su vaiku, skaitykite, kokios istorijos nutiko Mikei, dar kartą pažiūrėkite filmuką apie jį. Gerai apgalvokite, ar gimtadienio tema atitinka vaiko amžių, ar vaikas suvokia personažus, ar juos mėgsta. Kartą į mažylių gimtadienį „atskrido“ Karlsonas, kurį pamatę vaikai ėmė verkti, nes jie dar nieko nebuvo girdėję apie tą vyruką su propeleriu. Paprastai prieš gimtadienį svečiams nusiunčiami kvietimai. Labai svarbu, kad vaikas nuo pat ryto pajaustų, jog ta diena yra ypatinga, jog tai jo gimimo diena. Jei gimtadienis turi savo temą, tarkim, princesės ar piratai, neverta kurti išbaigtų, sudėtingų kostiumų.
Gimtadienio šventė turi savo dinamiką. Šventės pradžioje visi apsipranta su nauja aplinka, svečiais. Toliau turėtų sekti žaidimai, programa. Vėliau - vaišės. Šventės kulminacija - tortas, dainelė „Su gimimo diena“, žvakučių pūtimas. Reikėtų įvesti tradiciją, kad atėję svečiai gėles ir dovanėles įteikia jubiliatui, tačiau jų neišpakuoja. Dovanėles reikėtų sudėti į atskirą vietą, ir tik šventės pabaigoje jas išpakuoti. Kai dovanos pradedamos apžiūrinėti šventės pradžioje, dažnai tai tampa svarbiausia šventės dalimi, vaikai nepasidalina naujų žaislų, ima verkti, kad ir jie tokių nori.
Gimtadienis - Nauja Dainelė Vaikams | Smalsučių Pasaulis
Lietuvoje galiojančios higienos normos draudžia į darželius nešti tortus su kremais. Vaikai gali pasivaišinti sausainiais, namie keptais pyragais, vaisiais. Dažnai tėveliai atneša ne tik vaišių, bet ir popierinių kepurėlių, spalvingų vienkartinių indų, servetėlių, balionų. Būtinai šių atributų atneškite tiek, kad užtektų kiekvienam grupės vaikui, nes negavusieji baliono ar kepurėlės bus labai nelaimingi. Darželio auklėtojos prašo tėvelių nenešti gimtadienio švilpynių.
Gimtadienio šventimo ypatumai užsienyje
Bendros tendencijos ir Beatos Nicholson įžvalgos
Dabar pasidomėkime, kokių sektinų (ir nesektinų) idėjų mamoms teko pamatyti užsienyje. Pasakoja žurnalistė, TV laidų vedėja ir kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson. Vaikų gimtadieniai - didžiulis verslas, kuriam galima išleisti daug pinigų ir, manau, kartais tikrai persistengiama. Juk reikia ir linksmintojo, ir dovanų atėjusiems, ir tortų, ir pramogų, ir visko. Gimtadieniai paprastai švenčiami specialiose vaikų kavinėse, uždaresnėse restoranų salėse, žaidimų centruose, bendruomenės salėse, kurias galima išsinuomoti arba net bažnyčių salėse. Vasarą tam tinka parkai. Mano vaikai yra šventę draugų gimtadienius visose išvardintose vietose. Sukviesti vaikai nepaliekami be programos. Kartais gimtadieniai būna teminiai. Paprastai, kai vaikas gauna kvietimą, jame būna nurodoma, koks bus aprangos kodas. Izabelės mokykloje (lankytoje Anglijoje) yra tradicija, kad tą dieną, kai švenčia savo gimtadienį, vaikas dovanoja mokyklos bibliotekai knygą. Knygoje įrašoma, kad šitą knygą savo gimtadienio proga skiria toks ir toks vaikas. Gimtadienio scenarijus paprastai trunka dvi valandas, nesvarbu, ar namie, ar kur kitur jis vyksta. Kvietime nurodoma, nuo kada iki kada vyks šventė. Pirma šventės valanda skiriama žaidimams, po valandos valgoma, tada pjaustomas tortas ir dar truputis žaidimų. Dovanos paprastai yra iki 10 svarų vertės (iki 40 Lt), kartais - truputį brangesnės. Jei kviečiama visa klasė, tai tikrai niekas nesitiki didelių dovanų, juolab kad gali būti taip, jog vaikas eina į kokius dešimt gimtadienių ar daugiau per mokslo metus… Esame keletą kartų susimetę pinigų bendrai dovanai.
Anglijos tradicijos: Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės patirtis
Pasakoja Anglijoje, Stafford miestelyje gyvenanti dailininkė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Angliški vaikų gimtadieniai su šeima paprastai švenčiami tikrąją dieną - suvalgomas tortas, o šventė draugams rengiama savaitgalį prieš pietus kokioje nors žaidimų salėje, kavinėje arba parke. Vaikai kviečiami, tarkime, nuo 11 iki 13 valandos. Kol vaikas mažas, kviečiama visa darželio grupė, 10-20 vaikų (laimei, ne visi ateina) gražiu kvietimo lapeliu prieš kokį mėnesį. Kvietime nurodoma, kur, kada ir kokia tema vyks šventė. Nurodomas mamos telefonas, prašoma pranešti, ar vaikas tikrai dalyvaus. Teminiai vakarėliai labai mėgstami - mergaitės ypač mėgsta princeses, o berniukai futbolo, traukinių, karo, riterių, transformerių temas. Viename labai smagiame gimtadienyje, kuriame dalyvavo Adomas, visi buvo apsirengę viduramžių riteriais, visi bėgo užimti pilies - tikros, nes mūsų miestelyje ant kalno stovi pilis. Pilies administracija rengia tokius gimtadienius. Žaidimams būtinai vadovauja suaugęs samdytas žmogus, rečiau - linksmas tėtis. Populiarūs gimtadieniai ir baseine - juos rengia baseinas, šeimininkai turi pasirūpinti, kad būtų suaugusių žmonių, prižiūrinčių vaikus. Tada visi susirenka užpūsti žvakučių ant torto, sudainuoti dainelės. Torto niekas nevalgo šventės metu, tortą reikia suvynioti gabaliukais į servetėles ir kiekvienam dalyviui įdėti į jo „party bag“ - šventės lauktuvių maišiuką. Dovanos nebrangios, bet būtinai gražiai supakuotos ir su sveikinimo atviruku, kuriame - standartinis tekstas - („Tau jau 5 - tegul ši diena būna nuostabi!“).
Kartą, kai vežiau vaikus į darželio kolegės 3 metų gimtadienį, nelabai dar buvo aišku, kur važiuoti, ir skubėdami namuose palikome dovaną. Pakeliui degalinėje nupirkome dailią skardinę dėžutę saldainių ir naują atviruką, skubiai užrašiau. O po gimtadienio gavome nuotrauką iš šventės, ant nuotraukos buvo parašyta: „Ačiū, kad atėjai į mano šventę, ir už irisų dėžutę, aš labai mėgstu irisus“. Man nelabai patinka, kad čia įprasta tėvų nevaišinti - nepasiūloma net kavos, nekalbant apie torto gabalėlį. O kol vaikai mažiukai, juk visi tėvai būna netoliese, aplink ir gano vaikus.
Estijos šventimo kultūra: Jovitą Bazytės pasakojimas
Pasakoja jau keletą metų Taline gyvenanti muzikologė Jovita Bazytė, auginanti sūnų Roką. Roko mokykloje kiekvieno vaiko gimtadienis švenčiamas du kartus. Vieną kartą gimimo diena minima klasėje - atsinešama truputis vaišių (dažniausiai šiek tiek saldumynų, vaisių, sulčių ir, žinoma, tortas, kurį kaskart iškepa pati mokytoja!). Klasės draugai pasveikina jubiliatą, padovanoja darbelį, jį visi pagamintą būtent tai progai, mokytoja rengia žaidimus ir kitą šventinę veiklą. Antrą kartą gimimo diena švenčiama jau ne mokykloje, o kokioje nors įdomioje vietoje. Įprasta į gimtadienį kviesti visus bendraklasius, neskirstant į geriausius draugus ar mažiau mėgstamus. Kiekvienas vaikas gauna kvietimą, kuriame nurodoma, kada atvykti į gimtadienį, kur jis vyks, kelintą valandą prasidės ir kelintą baigsis, gimtadienį švenčiančio vaiko tėvų telefono numeriai. Gimtadienio šventė beveik niekada nerengiama namuose ar žaidimų kambariuose, o tik kokioje nors įdomioje vietoje. Pasirinkimas tam tikrai įvairus.
Technikos muziejuje vaikai įsikuria gimtadieniui skirtoje patalpoje, kur yra vietos žaidimams ir vaišėms. Vėliau jiems surengiama pažintinė ekskursija, leidžiama išmėginti, kaip veikia daugybė technikos įrenginių, elektros įrenginių, yra galimybė net įsilipti į L. da Vinčio lėktuvo modelį. Meno muziejuje ar Galerijoje užkandę vaikai gauna įvairių užduočių: viename galerijos kambaryje reikia surasti tam tikrą daiktą kuriame nors paveiksle, kitame kambaryje - kurio nors dailininko paveikslą, ir t.t. Užduotys parengiamos ir pateikiamos labai įdomiai, vaikai susidomėję jas vykdo. Vėliau mažieji gauna įvairių priemonių ir pasigamina, pvz., užrašų knygelę savo rankomis. Linksma švęsti gimtadienius ir gryname ore - tam yra specialūs pramogų parkai su laipynėmis medžiuose, batutais, aukštai pakabintais tilteliais. Tokiuose parkuose vaikus lydi keli instruktoriai. Estams nebūna blogo oro, todėl esame dalyvavę keliuose gimtadieniuose žiemos metu, kurie buvo surengti lauke. Kartą vaikai rinkosi švęsti ant aukšto apsnigto kalno, kelias valandas važinėjosi rogutėmis, dūko sniege, lipdė įvairias figūras ir gyvūnus iš sniego. Vaišinosi lengvais užkandžiais ir karšta arbata. Kitą kartą visi svečiai buvo padalinti į keturias komandas, kiekvienai komandai įduotas žemėlapis su užduotimis bei fotoaparatas. Reikėjo orientuojantis pagal žemėlapį miške ir pajūry surasti reikiamus objektus, juos nufotografuoti ir kuo greičiau sugrįžti atlikus visas užduotis. Iš tiesų vietų švęsti gimtadienius yra tikrai daug.
Atskirai norėtųsi papasakoti apie gimtadienio vaišes. Jos niekada nebūna itin gausios ir neprimena lietuviškų lūžtančių nuo valgių stalų. Paprastai valgiai būna paprasti, universalūs, kad tiktų kiekvienam vaikui: makaronų salotos, labai populiarūs mažyčiai maltos mėsos kukuliukai, sūrio lazdelės, kiti lengvi užkandžiai. Visada patiekiama didelė lėkštė lazdelėmis pjaustytų daržovių - morkų, agurkų, paprikų, cukinijų, kalafioro ar brokolių žiedynų. Tai labai patogus ir išradingas būdas „sumaitinti“ vaikams daugiau daržovių - bežaisdami vis pribėga prie stalo paimti ką nors užkrimsti, taip po truputį suvalgo visą lėkštę vitaminų. Saldus stalas - vaisiai, sausainukai ir, žinoma, gimtadienio tortas. Dar nė karto neteko matyti gimtadienio šventėje pirkto torto - Estijos mamos labai atidžiai renkasi maistą, stengiasi gyventi kuo sveikiau, tad ir tortą lengvai pačios iškepa. Dažniausiai tai būna sausainių ar naminio biskvito tortas su lengvu varškės pertepimu bei vaisiais ar uogomis.
Amerikietiškų gimtadienių realijos: Matildos Bučinskaitės įspūdžiai
Gimtadienis JAV. Pasakoja 4 vaikų mama Matilda Bučinskaitė, su šeima gyvenanti Floridoje. Gimtadieniai - tai mano galvos skausmas. Kvietimų į kokį nors n-tąjį gimtadienį sulaukiame vos ne kas dieną. Čia dažniausiai į gimtadienį kviečiami visi būriu, t.y. visi klasės draugai, darželio draugai, kaimynai, tėvų draugų vaikai… Todėl turėdami keturių vaikų komandą kvietimų į savo el. Pats nemaloniausias gimtadienis, kokį teko matyti, buvo žaidimo mašinų-automatų angare. Į tokį baisų angarą prikišta visokiausių nudėvėtų žaidimo aparatų, kuriais vaikai per gimtadienį „žaidžia“. Tame pačiame angare vienu metu vyksta gal dešimties vaikų gimtadieniai. Dėl nepakeliamo triukšmo gimtadienius koordinuoja animatoriai, kurie, kad būtų išgirsti, rėkia per garsiakalbius. O kadangi turi būti „fun“ (linksma), tai dar nutaiso tokius entuziastingai saldžius balsus. Kai užėjau į tą specialią vietelę pirmą (aišku, ir paskutinį) kartą, įspūdis buvo toks, jog tai kazino vaikams. Vaizdelis, kurį pamačiau, buvo klaikus: vaikai, kaip pamišę mėtė į mašinas žetonus ir karštligiškai spaudinėdami visus mirksinčius mygtukus arba tampydami už vairalazdžių bandė laimėti kokį nors susmirdusį pokemoną arba pririnkti bilietų, kuriuos žaidimo pabaigoje galima iškeisti į kokį plastikinį apgailėtiną mikimauzą. Svečiai dažniausiai vaišinami pica, o vietoj torto visi gauna po „cup cake“ su mėlynos spalvos kremu.
Kiekviename gimtadienyje vaikai muša saldainių dėžę, ispaniškai vadinamą „Penjana“. Ši tradicija, kiek žinau, atėjusi iš Kubos ar Meksikos. Visi gimtadienio svečiai iš eilės gauna galimybę specialiu pagaliu ar lazda daužyti ant virvės prikabintą „penjaną“. Tai dėžė, kuri visaip išpuošta ir viduje prikimšta saldainių. Ta vargšė „penjana“ talžoma tol, kol praplyšta ir ant žemės pabyra saldainiai. Tada vaikai kaip išprotėję puola rinkti nuo žemės tų saldainių ir, žinoma, kuo daugiau. Kartais dėl to įvyksta susistumdymų, neramumų, kurie tuoj pat numalšinami paberiant naują saldainių dozę jau iš šalies. Patiems mažiausiems šitos rungtynės dažnai pasibaigia ašaromis, nes jie taip ir neprisibrauna prie tų saldainių, dėl kurių kaunasi didesni ir stipresni.
Švedijos gimtadienio šventė KALAS
Švedijoje gimtadienio šventę vaikai vadina KALAS. Maždaug prieš savaitę iki šventės datos įprasta padaryti ir išsiųsti kvietimus svečiams. Vaikai juos papuošia, parašo ką, jei jau moka. Šventė dažniausiai vyksta namuose. Šventė trunka nuo 2 iki 4 valandų. Susirinkus visiems svečiams valgoma KORV (speciali dešrelė su mėsainio bandele, pomidorų padažu ir garstyčiomis). Tai pagrindinis šventės akcentas. Juos valgo visi - tiek suaugusieji, tiek vaikai. Be mėsainių, dar vaišinamasi pyragaičiais, bandelėmis, limonadais. Tėveliai išgeria kavos. Atėjusiems vaikams išdalinami maišeliai su saldainiais. Tai tradicija, kurios aš Lietuvoje nemačiau. Vaikai žaidžia, tėvai kalbasi. Svarbiausia, kad šventės metu niekas neįsitempęs ir nesuvaržytas.
Dešrainiai: nuo gimimo istorijos iki patiekimo ypatumų
Dešrainių atsiradimas ir paplitimas
Dešrainiai - vienas populiariausių, greitam maistui priskiriamų, patiekalų. Juos nesudėtinga pasigaminti namuose bei kepti ant grilio, o priedus ir jų derinius kiekvienas gali pasirinkti pagal sau artimą skonį. Dešrainių istorija siekia XIX a. Dešrainių idėja gimė dabartinėje Vokietijos ir Austrijos teritorijoje, kur Vienos bei Frankfurto gyventojai turėjo nusistovėjusias dešrelių gaminimo tradicijas. Visame pasaulyje žinomos šių miestų dešrelės XIX a., kartu su vokiečių emigrantais, atkeliavo ir į JAV. 1893 m. Čikagoje vykusios Pasaulinės Kolumbo parodos metu, imigrantas iš Vokietijos Anton Feuchtwanger sugalvojo, kad dešreles patogiausia valgyti iš bandelės. Tokia forma jis šiuos gaminius ėmė ir pardavinėti. Pirmieji dešrainiai sulaukė didelio pasisekimo tarp parodos lankytojų ir vėliau išpopuliarėjo visoje JAV. Toks dešrelių su bandele derinys lėmė ir toliau sekusius įvykius: pirmąjį dešrainių kiosko atidarymą ir šio patiekalo išpopuliarėjimą tarp vietinių gyventojų. Galiausiai dešrainiai pamėgti visoje JAV ir tapo vienu mėgstamiausių ir lengviausiai paruošiamų patiekalų visame pasaulyje. Dešrainio kilmės šalis - Amerika (JAV). Yra daug atsiradimo versijų, nors nė viena nepatvirtinta. Tačiau žinoma, kad amerikietiškas pavadinimas „hot dog“ buvo paminėtas 1900 m. Teigiama, kad 1860 metais Niujorko gatvėse vokiečių imigrantai pardavinėjo rūkytas dešreles su pieniška bandele ir raugintais kopūstais. Kituose šaltiniuose sakoma, kad šį užkandį sugalvojo Niujorko polo aikštyno maitinimo organizavimo vadovas Harry Magely. Dar viena teorija kalba apie tai, jog JAV maisto produktų parodoje Bavarijos (Vokietija) atstovas Antonas Feuchtwangeris pirštus deginančią dešrelę apmovė balta pirštine ir pastebėjęs, kad tai lankytojams patiko, paprašė savo svainio kepėjo pagalbos. Šis ir sugalvojo ilgą minkštą bandelę, į kurią galima prikimšti mėsos. Kita teorija teigia, kad terminas kilo iš vokiečių imigrantų į JAV atsivežtų rūkytų dešrelių pavadinimų (vok. bundewurst - „šuns dešra“, vok. dachshund - „taksų veislės šuo“ ar „mažasis šuo“). Manyta, jog 1487 metais ši dešrelė „gimė“ Frankfurto mieste, o 1600 metais Johanas Georghehneris, mėsininkas iš Koburgo, išplėtojo jos gamybą.
Sveikatai palankūs dešrainiai: dietologų rekomendacijos
Savo paprastumu ir galimybe eksperimentuoti su ingredientais dešrainiai žavi ne vieną. Šis patiekalas ir Lietuvoje tapo neatsiejama iškylų gamtoje dalimi. Vis dėlto, „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia: „Reikia iš eilės skaityti, kas yra jų sudėtyje. Perskaičius bus aišku, iš ko pagaminta dešrelė ir kiek joje yra mėsos bei kitų priedų. Sveikatai palankiausios dešrelės turėtų būti pagamintos iš vienos rūšies mėsos. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į jose esantį mėsos kiekį, druskos ar kitų priedų sąrašą. Gaminio kokybę išduoda ir pačių dešrelių išvaizda. Jos turėtų būti natūralios spalvos. Ne ką mažiau svarbu pasirinkti ir kokybišką bandelę. Anot gydytojos, prieš jas perkant, derėtų įdėmiai peržiūrėti informacinį lapelį: „Geriausia rinktis viso grūdo bandeles, praturtintas skaidulomis ar sėklomis. Labai svarbu ir tinkamai atsirinkti padažus, kuriais gardinsime dešrainį. Populiariausieji pagardai - pomidorų padažas, majonezas, garstyčios. „Garstyčių sėklose randama vitaminų A, B6, B9, C ir D, omega-3 riebalų rūgščių bei mineralų: magnio, kalio, seleno, mangano, vario. Tačiau reikėtų prisiminti, kad grūdeliuose gali būti ir žmogui toksiškų medžiagų, tokių kaip eruko rūgštis. Vis dėlto, vartojant garstyčias saikingai, kaip pagardą, jos sveikatai žalos nepadarys, bet prisidės prie skonio gerinimo“, - pažymi gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė. Beveik visų rūšių dešrainiuose, gaminamuose JAV, yra natrio nitritų, cheminių druskų, naudojamų konservuojant, skonio ir aromato medžiagų.
Dešrainių įvairovė ir gamyba
Dešrainių variantų daugybė - nuo prancūziškojo iki Čikagos ar Berlyno. Vieni patiekia tik su bandele, kiti su daugybe rūšių pagardų. „Dešrainių įdarui puikiai tiks tiek šviežios, tiek marinuotos daržovės ar jų miksas, o gaminant padažą svarbiausia neužmiršti, kad jis neturėtų užgožti dešrelės ir bandelės skonio. Dešrainiams tinka tiek pieniškos, tiek rūkytos dešrelės, o jų pasirinkimas platus - nuo kiaulienos ir jautienos, iki vištienos ar kalakutienos. Tiesa, nepamirškite, kad pasirinkta dešrelių rūšis ir jų storis turės įtakos dešrelių kepimo laikui. Kepkite jas apie 3-5 min. arba ilgiau, jei labiau mėgstate apskrudusias. Apskritai, gaminant dešrainius siūlyčiau neapsistoti ties keliais pagrindiniais jų ingredientais. Kiekvieną kartą išbandykite kažką naujo, nes taip atrasite sau labiausiai patinkančius skonių derinius“, - rekomenduoja V. Dešrainių įvairovė yra labai didelė ir skiriasi skirtingose šalyse. Paprastai naudojama speciali dešrainiams bandelė, kurios ilgis atitinka dešrelės ilgį. Į bandelę įterpiama pavirta, rūkyta arba kepta dešrelė. Ant viršaus dedamos daržovės (dažniausiai svogūnai, kopūstai), užpilamas kečupas, garstyčios, galiausiai dedamas tarkuotas fermentinis sūris. Dešrainių būna skirtingų dydžių, iš vienos mėsos rūšies ar įvairių mišinių, su odele ar be jos. Tradicinė dešrelė turi turėti daugiau kaip 30 proc. riebalų ir 10 proc. pridedamo vandens. Vegetarams siūlomas dešrainis su sojų varške (tofu) - su kopūstų salotomis, kurios gali būti gardinamos morkomis, majonezu, svogūnais ir kt. Sudėkite smulkintą svogūną į gerai įkaitintą keptuvę su aliejumi ir kepkite jį tol, kol jis taps permatomas, lengvai auksinės spalvos. Pašildykite dešrelių bandeles. Sudėkite dešreles į kiekvieną bandelę, įdėkite pagardus ir gausiai užpilkite remulado padažo.
Vaikų mityba ugdymo įstaigose ir dešrelių klausimas
Vaikinai papasakojo, jog ikimokyklinių įstaigų valgiaraštis nerimą jiems kelia jau senokai. Sveikos mitybos piramidė nurodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje. Dietologai skelbia, kad iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos per parą gaunamos energijos. Piramidės vidurinėje dalyje pavaizduoti mėsos ir pieno produktai vartotini saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurios kenkia sveikatai. Mažiausiai reikėtų vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. "Baisiausia, kad pieniškos dešrelės buvo keptos lauke ant ugnies. O tose dešrelėse yra spalvos stabilizatoriaus natrio salietros, kuri kaitinama tampa kancerogenu", - dėstė už sveiką Lietuvą sergantys vaikinai. "Darželio direktorės paprašėme parodyti, kokia yra dešrelių, kurios buvo ant darželinukų šventinio stalo, sudėtis. Deja, ji mums to nepasakė", - pasakojo N. Entuziazmu trykštantys visuomenininkai apsilankė visose tarnybose, turinčiose kontroliuoti, kad vaikai valgytų sveiką maistą. Mėsos klausimas N. Jefišovui ypač aktualus. Mat jo sūnus jos nevalgo nuo gimimo. Nors tėvai nebuvo vegetarai, mažylis vos gimęs parodė, kad mėsa jam nepriimtina - paragavęs spjaudė ją lauk iš burnos, o kai išmoko kalbėti, pareiškė, kad jos nevalgys. "Tik šiandien sužinojau, kad yra galimybė užsisakyti individualų meniu, taip ir padarysiu", - sakė N. Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo, kad užsisakyti individualų meniu galima tuo atveju, jei tai būtina dėl vaiko sveikatos. Šiuo atveju reikalinga gydytojo rekomendacija. "Visada reikėtų ieškoti kompromiso. Juk niekas nelaikys vaiko alkano, jei jis kokio nors produkto negali valgyti", - paaiškino A. Šlepetienė.
Redakcija yra sulaukusi ir daugiau tėvelių, vedančių vaikus į ugdymo įstaigas, nusiskundimų. Paauglės skundėsi, kad į mokyklos meniu retokai įtraukiami sveiki - troškinti ar garuose virti patiekalai. Judėjimo "Už sveiką Lietuvą" atstovų atneštą dienos valgiaraštį paprašiau pakomentuoti kolegų, kurių vaikai lanko ikimokyklines įstaigas. Vaida: "Labai prikibti negalėčiau, bet pageidaučiau, kad košė būtų įrašyta į pusryčių meniu. Nelabai tinkamas omleto su dešra ir rauginto agurko derinys pusryčiams. Kodėl pusryčiams nedavus daržovių salotų, jogurto? Pieniškos dešrelės - abejotinos kokybės maistas. O vištienos sultinys būtų gerai, jei išvirtas natūraliai. Blogai, jei vaikai verčiami būtinai viską valgyti su duona." Martynas: "Aš esu už mėsą, tegu jos duoda. Bet įdomu, kokios rūšies ir sudėties dešrelės patiekiamos vaikams. Taip pat įdomu, kokios kokybės vištiena." Gediminas: "Mano vaikai valgo ne viską, kas patiekiama darželyje, todėl kartais grįžta namo išbadėję ir puola prie maisto. Mane tame meniu prajuokino šventinis priedas. Pavyzdžiui, viena kiaulienos nevalganti šeima pageidavo, kad šio produkto negautų ir jų vaikas. "Bent jau pas mus tėvai maistu labai patenkinti. "Jei šis projektas bus patvirtintas, bus lengviau pareikalauti, kad nerekomenduojamų produktų vaikų racione nebūtų", - sakė VSC specialistė A. Šlepetienė. Taigi tie, kurie baisisi kai kuriose mokyklose išlikusiais maisto produktų automatais, galės lengviau atsidusti.
Mes, Visuomenės sveikatos centras, deriname pateiktus ugdymo įstaigų valgiaraščius ne trumpesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Žiūrime, kad nebūtų vaikų mitybai nerekomenduojamų produktų, skaičiuojame, ar dienos valgiaraštis atitinka nustatytą paros energetinę vertę. Iki birželio 11 dienos išnagrinėsime vaikinų pateiktą skundą, ar buvo nukrypta nuo suderinto meniu, jei buvo - dėl kokių priežasčių. Įstaigos gali pakeisti meniu: jei kokio produkto neatvežė, pakeisti jį energetiškai lygiaverčiu produktu. Derindami kreipiame dėmesį į mitybos piramidės reikalavimus. Bet kartais sulaukiame tėvų skundų, kodėl, pavyzdžiui, kiekvieną dieną duodamos košės. Tėvai nori, kad vaikai gautų picos, sausų pusryčių, o mes norime, kad jie gautų karšto maisto, vertingesnių produktų. Tenka laviruoti tarp dviejų ugnių - kad ir tėvai būtų patenkinti, ir vaikai gautų vertingo maisto. Juk dažnai darželyje vaikas gauna pagrindinį maitinimą - namuose jam maistas neverdamas. Pieniškų dešrelių mes pietums nerekomenduojame duoti. Omletas pusryčiams yra gerai. O dėl dešros jame... Skundų dėl maitinimo ugdymo įstaigose daug nesulaukiame, vienas kitas per metus. Mūsų tarnyba reguliariai kontroliuoja darželiams tiekiamą maistą pagal nustatytus bendruosius bei higienos normos reikalavimus, atitikimą receptūroms. Dešrelės nebūtinai yra nuodas, kaip mano judėjimo "Už sveiką Lietuvą" nariai. Higienos normoje, kurioje įrašyti nerekomenduojami vaikams produktai, dešrelės neįrašytos. Sudarydama sutartį su tiekėjais ugdymo įstaigos administracija gali į sutartį įrašyti, kokios rūšies dešrelių pageidautų. Galų gale darželiuose iškabinti meniu, tėvai irgi gali savo pageidavimus išreikšti, domėtis produktų sudėtimi. Galiu pasidžiaugti vaikų maitinimu darželiuose - jie gauna sriubos, košių, maistas pritaikytas vaikams pagal specialiais jiems skirtas receptūras. Mityba tėvams ir personalui labai aktuali sritis, tam skiriame daug dėmesio. Kai rudenį vyksta susirinkimai, tėveliai išsako, kokio maisto vaikams jie pageidautų. Pavyzdžiui, vienais metais aiškinomės, kodėl rudenį duodama vaikams mandarinų, esą jie paprastai būdavo duodami prieš Kalėdas. Esame viskuo patenkinti, vaikai gauna gerą, šviežią maistą. Žiūrime, kad dešrelės ar mėsa būtų geros kokybės. Juk mus tikrina ir Maisto bei veterinarijos tarnyba, ir Visuomenės sveikatos centras. Ir patys esame suinteresuoti, kad vaikai būtų sveiki, žiūrime produktų aprašus, laikome juos specialiose dėžutėse iki darbo dienos pabaigos - visada galima ateiti pasižiūrėti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
