Kūdikio raida: nuo gimimo iki vienerių metų ir toliau

Apie svarbiausius pirmųjų vaiko metų pasiekimus atsiųstame pranešime pasakoja prekybos centras „Lidl“ ir akušerė-laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė. „Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja I. Girdvainienė. Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą.

Pirmieji gyvenimo mėnesiai: naujagimis ir kūdikis iki 3 mėnesių

Naujagimis (0-1 mėnuo)

Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai. Nuo to priklauso ir mažyliams tinkančių sauskelnių parinkimas. „Pirmo mėnesio metu kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti“, - pirmojo mėnesio pasiekimus vardija akušerė. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį.

1-3 mėnesiai

Kūdikis dar nesupranta kalbos, tačiau jau pradeda bendrauti be žodžių - išmoksta šypsotis, o 3 mėn. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų. Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį. „Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną“, - sako I. Girdvainienė. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Sulaukęs 3 mėn. pradeda tobulėti kūdikio rega, tai leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas turbūt yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus.

Kūdikio raida nuo 4 iki 9 mėnesių

4-6 mėnesiai

Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamasis augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Specialistai pataria šiuos augimo šuolius tiesiog išlaukti ir toliau stebėti kūdikio raidą. „Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja. Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. Visgi, šešių mėnesių kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti. Maždaug 5-6 mėn. Augantis kūdikis guguoja vis įmantriau ir eksperimentuoja su balso skleidžiamais garsais - jau galite tikėtis ir dviskiemenių „žodžių“ - ma-ma ar te-te būna vieni pirmųjų. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi.

7-9 mėnesiai

„Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko poza, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas“, - su naujo etapo iššūkiais susidursiančius tėvelius ramina I. Girdvainienė. Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. „Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas“, - sako akušerė-laktacijos specialistė. Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Tiesa, pastarasis etapas nėra lengvas tėveliams, nes vaikams viskas tampa labai įdomu ir juos reikia nuolat stebėti. „Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų“, - apie svarbius kūdikio elgesio pokyčius perspėja I. Girdvainienė. Sulaukęs 8 mėn. akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto).

Nuo 10 mėnesių iki vienerių metų ir toliau

10-12 mėnesių

Kūdikis tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. Šio amžiaus kūdikiai jau pakankamai aiškiai supranta ir draudimo bei žodelio „ne“ prasmę. Išgirdęs „ne“ kūdikis ne tik suklūsta, bet ir pasižiūri į suaugusįjį liaunasi daręs kas jam uždrausta. 8-12 mėnesių amžiaus arba šiek tiek vyresni kūdikiai jau ima sąmoningai kreiptis į mamą, tėtę ir kitus jam svarbiausius žmones. Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.

Nuo 1 metų

Vienerių metų ir vyresni mažyliai supranta daugelio žodžių prasmę ir patys taria bent kelis nesudėtingus žodžius - kūdikiai iki 1,5 m. Kūdikiai bendravimui aktyviai naudoja ne tik pirmuosius žodelius, bet ir kūno kalbą. Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti. „Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą. Vienerių metų vaikas jau turėtų lavinti ir smulkiąją motoriką - sugebėti paimti smulkius daiktus“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos įkūrėja. Baigiant pirmuosius metus kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai kūdikio raidos etapai ir gebėjimai:

Svarbiausi jutimai: Rega ir klausa

Ką mato kūdikis? Regos vystymasis

Kaip manote, kas gali sudominti jūsų naujagimį be valgymo, miegojimo ir verkimo? Dauguma naujagimių įdėmiai stebi aplinką, tad labai smagi veikla yra tiesiog - žiūrėti. Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega. Dar būdamas gimdoje vaisius geba atskirti šviesą ir tamsą. Naujagimiai naudodamiesi šiuo pradiniu kontrasto supratimu atskiria figūras ir linijas. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą.

Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių:

• regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti, tačiau bręstant smegenims 2 mėn. mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną.
• Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona).
• Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta.
• Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.

3 - 4 mėnesiai:

• Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį.
• Pradeda atskirti keletą spalvų, sekalėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus.
• Lavėja akies - rankos koordinacija.
• Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja.
• Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti.

Kūdikis mokosi:

• išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink);
• žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina);
• sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu;
• akimis sekti judančius objektus.

5 - 8 mėnesiai:

• Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę, 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius.
• Atsiranda svarbus „Gylio" supratimas (arti ar toli objektas).
• Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių - rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.

9 -12 mėnesiai:

• Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suagusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.

Geriausias dalykas besivystančioms smegenims yra būti apsuptam kontrastingų spalvų. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje. SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.

Ką svarbu žinoti apie kūdikio klausą?

Maždaug nuo pusės nėštumo vaikas gimdoje jau girdi, kaip plaka mamos širdis, kaip ji kvėpuoja, žarnyno skleidžiamus garsus, mamos ir tėčio balsus bei kitus išorinio pasaulio garsus. Tačiau per mamos pilvo sieną ir vaisiaus vandenis tie garsai atkeliauja šiek tiek pakitę. Naujagimio nervų sistema nėra iki galo subrendusi. Įsivaizduokime, jei jis reaguotų į absoliučiai visus garsus, jam būtų labai sunku apsiprasti su aplinka, todėl jis reaguoja tik į stiprius garsus: naujagimį išgąsdina stiprus pliaukštelėjimas, garsus barškutis, lojantis šuo. Suveikus refleksui, kūdikis užsimerkia arba, priešingai, atsimerkia, sumirksi, krūpteli, pradeda arba nustoja čiulpti, rodo įvairias grimasas. Tik vėliau, po kelių mėnesių, ima reaguoti į silpnesnius garsus.

Kaip vystosi kūdikio klausa?

Apie šeštą mėnesį, o kartais ir anksčiau kūdikis ieško garso šaltinio - kurioje pusėje kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia skiria iš šonų sklindančius garsus, o vėliausiai pradeda ieškoti viršuje ir apačioje esančių garsų. Į savo vardą vaikai reaguoja kiekvienas kitaip. Būna, suklūsta išgirdę šešių mėnesių, būna - ir aštuonių. Pirmąjį žodį paprastai ištaria apie pirmuosius metus. Pirmaisiais metais gyvenimo metais ypač aktyviai vystosi smegenys, jose yra milijardai neuronų ryšių, daugiau niekada gyvenime jos nebus tokios pajėgios. Matomi vaizdai, girdimi garsai ir kita informacija stimuliuoja smegenis, duoda joms „darbo“. Tuo tarpu sutrikus klausai garsinė stimuliacija nevyksta, smegenų ryšiai nyksta, klausos ir kalbos centrai nesivysto.

Klausos patikra ir priežastys

Sunkų kūdikių neprigirdėjimą arba kurtumą pirmaisiais metais tėvai gali pastebėti. Tuo tarpu vidutinį arba vienos ausies klausos sutrikimą pastebėti sunku ir dažnai neįmanoma. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikusią klausą, štai todėl atliekama visuotinė naujagimių klausos patikra. Lietuvoje nuo 2014 m. įsigaliojo visuotinė naujagimių klausos patikra, kurios tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą. Klausa tikrinama otoakustinės emisijos būdu (OAE). Į kūdikio ausį įdedamas mažas daviklis, kuris nesukelia jokio skausmo, siunčiamas garso signalas ir stebima, ar yra atsakas. Būtina tyrimo sąlyga yra rami aplinka ir geriausiai miegantis mažylis. Jeigu tyrimas neigiamas (atsako nėra), dar negalima sakyti, kad vaikas blogai girdi. Gali būti, kad trukdo naujagimio ausies landoje likęs sekretas, siaura landa, išorės triukšmas, vaiko garsus šnopavimas. Tokiu atveju tyrimas paskiriamas kartoti. Negirdinčių vaikučių gimsta 2-3 iš tūkstančio, vadinasi, per metus Lietuvoje apie keliasdešimt. Nebūtinai klausos sutrikimas aptinkamas gimusiam, gali pasireikšti per pirmuosius gyvenimo metus. Kuo anksčiau randamas, tuo geriau galima padėti vaikui. Uždelsus sutrinka kalbos raida, pasaulio pažinimas.

Kas yra neprigirdėjimo priežastys? Reikėtų skirti įgimtą ar anksti įgytą klausos pažeidimą nuo vėlesniame amžiuje atsiradusio (šis dažniausiai atsiranda dėl ausų uždegimo, slogos ir yra pagydomas). Svarbiausia įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas, taigi, priežastis yra genų mutacijos, nuo kurių niekas neapsaugotas. Kitos įgimto neprigirdėjimo priežastys - įgimta infekcija, pvz., citomegalo virusas, raudonukė, toksoplazmozė, taip pat neišnešiotumas, meningitas, gelta.

Kaip saugoti vaikų ausis namie ir sloga

Klausai kenkia ne tik staigus ir didelis triukšmas, pavyzdžiui, sprogimas ar roko koncertas, bet ir nuolatinis ilgalaikis triukšmas. Vaikų nervų sistema, kaip ir ausis, yra labai jautri, todėl namuose nuolat „triukšmaujantis“ televizorius ar tranki muzika dirgina nervų sistemą ir sukelia nuovargį. Tuo tarpu mamos balsas, jos dainavimas ir klasikinės muzikos klausymas naudinga klausai, todėl kalbėti su vaiku ir jam skaityti patartina nuo pirmųjų dienų. Vaiko ausyje esanti siera reikalinga, mat saugo nuo drėgmės, užkrato. Tai natūralus produktas, kurio vieniems vaikams gaminasi daugiau, kitiems - mažiau. Vaikui čiulpiant ir kramtant, ausies landa juda ir siera natūraliai išeina į išorę. Todėl nereikia ir negalima valyti ausies giliai. Užtenka po maudynių išvalyti ausies išorę. Maudant nereikia saugoti ausų nuo vandens, nebent vaikui dažnai būna ausies landos uždegimai ir taip rekomendavo gydytoja.

Laikinas neprigirdėjimas, kitaip tariant, ausų užgulimas, pasitaiko dažniausiai po slogos ar prasirgus ausų uždegimu, kai viduriniojoje ausyje kaupiasi skystis. Dažniausiai ausis užgula darželinukams. Paprastai gera klausa grįžta savaime. Tačiau reikėtų stebėti, ar neprigirdėjimas neužsitęsia. Vaikui, kuris po ausų uždegimo ar slogos neprigirdi stipriai ar tai trunka kelis mėnesius, reikia pagalbos. Kad kuo mažiau sirgtų ausų uždegimais, vaiką svarbu grūdinti - kuo daugiau būti gryname ore, namuose patartina vėdinti kambarius. Užsigrūdinęs vaikas bus atsparus peršalimo ligoms. Kuo mažiau slogų - tuo mažiau ir ausų uždegimų.

Kaip namuose patikrinti vaiko klausą?

Stebėkite vaiko elgesį ir atsakykite į šiuos klausimus:

• Ar 3 mėn. kūdikis išsigąsta stipraus garso?
• Ar 6-8 mėn. amžiaus kūdikiai guguoja?
• Ar suklūsta, kai kalba žmogus?
• Ar ieško garso, sklindančio iš dešinės ar kairės?
• Ar 8-10 mėn. mažyliai reaguoja į savo vardą?
• Ar 12 mėn. kūdikis reaguoja paliepus: „Paduok kamuolį“, „Parodyk, kur nosis“ ir pan.

Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku, todėl jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, kreipkitės į gydytoją. Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą.

Kaip tėveliai gali padėti kūdikiui vystytis ir bendrauti?

Bendravimas ir stimuliavimas

Pasakokite kūdikiui apie tai, ką darote (pavyzdžiui, „dabar mama plauna grindis, kad galėtum ant jų sėdėti ir žaisti“) ir kur einate, įvardykite, ką matote pro langą ir t. Papildykite kūdikio tariamus garsus. Pavyzdžiui, jei jis ištaria žodį „mama“, jūs atsakykite: „Mama grįžo“ arba „Mama čia, šalia tavęs; o kur jos mylimas kūdikėlis?“. Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.

Žaidimai ir veiklos

Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas. 0 -6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas - veidrodis. 6-12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas, leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas. Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus. Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.

Kineziterapija ir raidos vertinimas

„Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams. Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio“, - tėvelius įspėja akušerė. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą).

Dienotvarkės svarba

Iki trijų mėnesių kūdikiai gyvena pagal vidinius miegojimo ir valgymo ciklus. Kūdikio dienotvarkė yra gyvenimo ritmas, kuriuo gyvena kūdikis ir juo besirūpinantys suaugusieji. Dienotvarkę rekomenduojama įvesti tuomet, kai kūdikio gyvenimo ritmas šiek tiek nusistovi natūraliai, t.y. Nusprendus įvesti dienotvarkę, reikėtų bent 1-2 savaites (arba dar ilgiau, kai kurie tėvai tai daro nuo pat gimimo) žymėtis, kada kūdikis nubunda, valgo, miega, yra linksmas ar irzlus. Į dienotvarkę galite įtraukti tiek punktų, kiek jums norisi ir atrodo reikalinga. Kėlimasis. Tiek kūdikiams, tiek ir suaugusiems žmonėms rekomenduojama keltis 6-8 val. Dienos poguliai. Guldymas nakčiai. Guldymo nakčiai laikas priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo miego poreikio, bei nuo to, kada keliatės rytais: šeštą ryto pabundantys vaikai nakties miego turi būti guldomi anksčiau, nei nubundantys 7-8 val. Maitinimas. Mankšta, masažas ir pan. Pasivaikščiojimas lauke, žaidimai ir kt. Į dienotvarkę galima įrašyti ir kūdikio laisvalaikį, o galima tiesiog palikti šiek tiek tuščių tarpelių ir juos užpildyti pagal nuotaiką, orą lauke ir pan. Sudarius dienotvarkę tiesiog stenkitės jos kasdien laikytis, nenukrypdami nuo kiekvieno punkto daugiau, nei 15-20 min. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis pramiegojo savo kėlimosi laiką, nežadinkite jo iškart, leiskite miegoti papildomas 15-20 min. ar iki pusvalandžio. Pradėję laikytis dienotvarkės, išmeskite iš galvos visiškos tobulybės siekimą.

tags: #nuo #kadfa #kudikis #vaikas

• Universalūs receptai su kiaušiniais ir graikišku jogurtu
• Pieno gamyba moterims, neturinčioms vaikų
• Kodėl verta įsigyti Jamie Oliverio „Gimęs gaminti“
• suomiški Lassie kombinezonai
• Kasdienis stebuklas vaikams