Nėštumo Gairės: Išsami Sveikatos ir Gyvenimo Būdo Apžvalga Besilaukiančioms Moterims

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu rūpintis savimi ir būsimu kūdikiu, atkreipiant dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę būseną ir galimas sveikatos rizikas.

Mityba nėštumo metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.“

Vengtini produktai ir kofeino vartojimas

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Vitaminai ir maisto papildai

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.“

Rekomenduojami vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

Vaistų vartojimas nėštumo metu

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi įpročiai ir jų pasekmės

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. V. Uzelienė antrina, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Fizinis aktyvumas ir mankšta

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.“

Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Kelionės besilaukiančioms moterims

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

Saulės vonios, perkaitimas ir vandens pramogos

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.“

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.“

Kokybiškas miegas ir atsipalaidavimas

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.“ V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.“

Emocijų svyravimai ir streso valdymas

Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. V. Uzelienė sako, kad nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.“

Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. Šiuo metu mokslininkai intensyviai tiria, kaip stresas veikia nėštumą.

Streso įtaka motinai ir vaisiui

Stresas - daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo palydovas. Ne išimtis - ir nėščiosios, kurios taip pat dažnai patiria stresą. Svarbu žinoti, kad stresas kenksmingas be išimties visiems žmonėms, o stiprus ir / ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas. Sunkus, ilgalaikis stresas gali paveikti imuninę sistemą, tad nėščioji praranda atsparumą infekcijoms, gali suintensyvėti tipiniai nėštumo negalavimai.

Labai dažnai stresuojančios nėščiosios valgo nepakankamai arba kaip tik persivalgo. Taigi, gali būti sunku reguliuoti kūno svorį nėštumo metu: jis gali būti per mažas arba atvirkščiai - nėštumo metu galite priaugti per daug svorio. Stresas taip pat gali nulemti būsimosios mamos reakcijas į tam tikras situacijas ir rizikingą elgesį. Kiek didesnė persileidimo rizika taip pat siejama su stresu. Ilgalaikis stresas yra kenksmingas visiems žmonėms, o ypač nėščiosioms, nes šiuos negatyvius potyrius jos perduoda savo įsčiose besivystančiam mažyliui.

Mamos patiriamas stiprus stresas gali turėti įtakos kognityvinei raidai nuo vaikystės iki paauglystės, padidinti riziką, kad vaikui taip pat pasireikš psichikos sveikatos ir elgesio problemų, nerimo sutrikimas. Tyrėjai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandoma pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą. Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui.

Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Kai motinos emocijos būna teigiamos, ji jaučiasi pakiliai ir komfortabiliai - visa tai persiduoda kūdikiui, todėl jam dar įsčiose formuojasi pozityvioji patirtis, kurią jis atsineša gimdamas į pasaulį.

Kaip valdyti stresą ir emocinius svyravimus

Labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus su nėštumu susijusius nepatogumus įveikti.

Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą. Ilgalaikis stresas kenkia jums, kenkia jūsų vaisiui ir kenkia jūsų racionaliam mąstymui.

Pasirūpinkite savo sveikata. Labai svarbu tinkamai maitintis (kiek tai įmanoma, jei stipriai pykina), gerai išsimiegokite, daugiau judėkite. Sumažinkite nebūtinų veiklų kiekį, deleguokite jas kitiems žmonėms. Lankykite nėščiųjų pamokėles. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui. Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų. Padėkite sau ir darbdaviui pasiruošti tam laikotarpiui, kai paliksite darbovietę ir atsidėsite motinystei. Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.

„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.“

Svarbūs perspėjimai ir SOS būklės nėštumo metu

Nėštumo metu gali atsirasti įvairių simptomų ar būklių, reikalaujančių ypatingo dėmesio ar skubios medicininės pagalbos. Svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti.

Vaisiaus distresas

Vaisiaus distresas yra kritinė būklė, galinti atsirasti nėštumo ir gimdymo metu, rodanti, kad vaisius negauna pakankamai deguonies arba patiria kitokio streso. Ši būklė yra reikšminga, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui, jei nebus laiku nustatyta ir gydoma. Vaisiaus distresas - tai požymiai prieš gimdymą ir jo metu, rodantys, kad vaisius nesijaučia gerai. Jam dažnai būdingi nenormalūs širdies ritmo modeliai, kurie gali rodyti, kad vaisiui trūksta deguonies (hipoksija) ar yra kitų stresorių. Vaisiaus distresas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant vaisiaus širdies ritmo pokyčius, sumažėjusį vaisiaus judėjimą ir nenormalius vaisiaus stebėjimo rezultatus. Infekcijos nėštumo metu gali smarkiai paveikti vaisiaus gerovę. Tam tikros genetinės būklės arba autoimuniniai sutrikimai gali sukelti vaisiui polinkį į stresą. Norint laiku imtis veiksmų, labai svarbu atpažinti vaisiaus distreso simptomus. Vaisiaus distreso prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir intervencijos laiko. Vaisiaus sutrikimas gali pasireikšti nenormaliu širdies ritmu, sulėtėjusiais vaisiaus judesiais arba mekonijumi nudažytu amniono skysčiu. Vaisiaus distresas yra rimta būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir įsikišti, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą ir saugumą. Būsimiems tėvams labai svarbu suprasti priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)

• Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k.
• Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).
• Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

Preeklampsija

Preeklampsija diagnozuojama nėščiai moteriai, kuriai po 20 nėštumo savaičių du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS ir yra nustatoma baltymo šlapime. Gali pasireikšti lengva preeklampsija, sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus) ar net eklampsija.

Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).

Virškinimo sutrikimai

Gali pasireikšti meteorizmas, dirgliosios žarnos sindromas. Dirgliosios žarnos sindromui būdingas pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas. Taip pat gali būti gastritas, pasireiškiantis apetito netekimu, pykinimu, vėmimu, raugėjimu, spaudimo pojūčiu pilvo viršutinėje dalyje, nemaloniu skoniu burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansu, sausa oda ir gleivinėmis, blauzdų raumenų skausmu, traukuliais, bendru silpnumu.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).

Priešlaikinis gimdymas

Iki 22 sav. įvyksta persileidimas. 22-37 sav. įvyksta priešlaikinis gimdymas, kurio priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.).

Vaisiaus judesių stebėjimas

Nuolatinis vaisiaus judesių stebėjimas yra svarbus siekiant užtikrinti jo gerovę. Nuo 18-20 sav. vaisiaus judesiai jaučiami kasdien, o judesiai vis dažnėja. Iki 30 sav. turėtų būti ne mažiau kaip 5 judesiai per valandą. Nuo 30-31 sav. rekomenduojama fiksuoti 10 judesių per 12 valandų. Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. per dieną. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.

Braxton Hicks susitraukimai

Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).

Kada kreiptis medicininės pagalbos?

• Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
• Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
• Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
• Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.

tags: #ar #visoms #nesciosioms #atsiranda #strijos

• Apie IVF procedūrą
• Pagalba vaikams su ASS
• Kaip saugiai nešioti kūdikį Ergo Baby nešioklėje
• Nėščiųjų galūnių tirpimo priežastys ir simptomai
• Jokubaičio požiūris į visuomenę