Tėvų skyrybų momentas, nesvarbu, vaikas mažas ar jau ūgtelėjęs, yra labai skaudus ir giliai vaiką paliečiantis įvykis. Net ir pačių taikiausių skyrybų atveju, vaikas žalą patirs, svarbu tik žinoti, kaip tą neigiamą poveikį sušvelninti. Vaikams mamos ir tėčio skyrybos yra katastrofa, nes vaikas save ir savo tėvus supranta kaip vienetą - visi trys tiesiog turi būti drauge. Vaikas dažnai nesuvokia, kad tėtis ir mama iš esmės yra svetimi vienas kitam žmonės, o jis - vaikas - abiem savas.

Specialistai pabrėžia, kad tėvams savo pozicijos sustiprinimui nevalia išnaudoti vaiko emocijų, šantažuoti jo, papirkinėti ar kitaip manipuliuoti. Dažnai besiskiriantys tėvai padaro vaiką tarpininku ar žinučių nešiotoju - „nueik pasakyk savo mamai“, „pranešk tėvui“ - ir patys nesupranta, kokią žalą tokiu savo elgesiu jam daro. Tėvų vienas kito menkinimas ir susipriešinimas stipriausiai žeidžia būtent vaiką ir labai pakenkia jo identitetui bei savivertei.
Idealiu atveju abu tėvai vienu metu vaikui turi paaiškinti, kas vyksta, pristatydami tai kaip abiejų suaugusiųjų sprendimą. Tėvai jau turėtų būti apmąstę ir sutarę, kaip, kur ir kada vaikas su kuo gyvens, kad abu tėvai dalyvaus vaiko gyvenime. Vaikui svarbu jausti, kad jo gyvenimas nepasikeis iš esmės: tėtis ir toliau ateis, skambins ir bus greta. Tai padeda išsklaidyti didžiausią vaiko baimę - baimę būti paliktam.
Skyrybas išgyvenantys tėvai pastebi pasikeitusį vaiko elgesį: vaikas gali atsitraukti, atsiriboti, pykti, priešintis ar tapti nenuspėjamas. Neretai mažesni vaikai daro neteisingą išvadą, kad jeigu tik jie pasistengs būti geri, tėvai susitaikys ir vėl gyvens kartu. Kuo mažesnis vaikas, tuo ilgiau jis tikisi, kad viskas bus taip, kaip buvę.

Tėčio vaidmuo neapsiriboja vien tik pinigų uždirbimu - tai unikalus ryšys, kurio nepakeis nei mama, nei senelis. Tėvas yra „vyriškojo pasaulio vadovas“, o sūnui jis tampa sektinu pavyzdžiu. Dukroms tėtis yra svarbus pavyzdys, kaip ji gali būti mylima ir gerbiama kitų vyrų. Net ir po skyrybų svarbu išlaikyti šį unikalų santykį, aktyviai dalyvaujant vaiko kasdienybėje, žaidimuose ar bendrose išvykose.
| Sritis | Svarba vaikui |
|---|---|
| Emocinis saugumas | Mažina nerimą ir baimę būti paliktam. |
| Bendravimo pavyzdys | Moko spręsti konfliktus pagarbiai. |
| Tapatumo formavimas | Padeda vaikui suprasti savo vertę ir lytinį tapatumą. |
Galiausiai, tėvams svarbu suprasti, kad vaikai kenčia ne tiek dėl pačių skyrybų, kiek dėl blogų, nuolatinių konfliktų kupinų santykių. Kai tėvams pavyksta nutraukti toksiškus santykius ir kartu toliau bendradarbiauti auklėjant atžalas, vaikai turi šansą tapti laimingais ir augti emociškai stabilioje aplinkoje.