Netikras nėštumas, dar žinomas kaip iliuzinis nėštumas ar pseudonėštumas, yra būklė, pasireiškianti nekastruotoms patelėms, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo sukergtos, ar ne. Šios būklės metu gyvūnas patiria kai kuriuos arba visus tikro nėštumo požymius, nors faktiškai nėra nėščias. Tai gali sukelti sumaištį ir rūpesčių gyvūnų augintojams bei veisėjams.
Lyginant su kitomis rūšimis, šunų rujos cikle vadinamoji geltonkūnio fazė yra ilga. Tai ir lemia pieno atsiradimą poruojimosi metu. Šiame periode krenta progesterono kiekis, tačiau gausėja prolaktino - to rezultatas ir yra pokyčiai, vadinami pseudonėštumu. Manoma, kad pseudonėštumai gali kankinti 50-75 % kalių. Tam įtakos turi amžius, aplinkos faktoriai, netgi veislė. Šunų pasaulyje pseudonėštumas - įprastas dalykas. Šiuos gyvūnus bei jų protėvius tokia „būklė“ lydėjo daugybę evoliucijos metų. Laukinėje gamtoje visos vilkės rujoja panašiu metu. Tačiau, kaip žinia, paprastai vados susilaukia tik viena - svarbiausia - gaujos narė. Iš pradžių jauniklius ji laiko atskirai nuo kitų gentainių, tačiau vėliau jai prireikia pagalbos rūpinantis neklaužadomis. Kitos vilkės tuo metu gamina pieną ir jos (ar kuri nors viena „išrinktoji“) padeda rūpintis vilkiukais.
Pseudonėštumas būdingesnis jautraus charakterio kalėms ir gali būti susijęs su jų nervų sistemos ypatumais. Gyvūno elgesys pakinta po rujos praėjus 6-8 savaitėms. Kalytė gali imituoti nėštumą, nors palikuonių ji nesilaukia. Simptomai paprastai pasireiškia maždaug 1 ar 2 mėnesių po rujos pabaigos.
Pagrindinė pseudonėštumo priežastis yra hormonų disbalansas. Šunims po rujos, slopinimo stadijos metu, sumažėjus progesterono (nėštumo hormono) kiekiui kraujyje, smarkiai padidėja prolaktino (hormono, atsakingo už pieno gamybą) koncentracija. Kadangi prolaktino vaidmuo yra svarbus nėščioms kalėms, būtent jo padidėjusi koncentracija kraujyje antroje nėštumo pusėje stimuliuoja pieno liaukų augimą ir ruošia jas laktacijai. Jei nėštumas gimdoje yra neaptinkamas (jei nėra embrionų), hormonai ir toliau bus gaminami, siekiant išlaikyti nėštumą, sukeldami pseudonėštumo simptomus.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo gyvūno prigimties, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

Nors pseudonėštumas dažniau pasitaiko šunims, jis gali pasireikšti ir katėms. Katės nėštumas yra ypatingas ir atsakingas laikotarpis, trunkantis vidutiniškai 63-65 dienas, tačiau gali svyruoti nuo 58 iki 70 dienų. Jei nėštumas trunka ilgiau nei 70 dienų arba yra įtarimas, kad kačiukai nešiojami ilgiau nei reikėtų, būtina kreiptis į veterinarą.
Prieš gimdymą katės temperatūra paprastai nukrenta iki 37-38 °C. Katė gali tapti itin nerami, garsiau miaukti arba ieškoti pasislėpti, ruošti lizdą. Kačiukų gimimas paprastai vyksta su 10-60 minučių intervalais.
Pseudonėštumo požymiai katėms, kaip ir šunims, pasireiškia po rujos ir gali apimti elgesio pokyčius, pieno liaukų padidėjimą. Tačiau, skirtingai nei šunims, katėms tai pasitaiko rečiau.
Pirmasis žingsnis diagnozuojant pseudonėštumą yra veterinarinis patikrinimas, siekiant atmesti tikrą nėštumą. Tai gali apimti fizinę apžiūrą, hormonų tyrimus, ultragarsinį tyrimą, kurio metu, jei nėštumas neaptinkamas, konstatuojamas pseudonėštumas.
Dažniausiai pseudonėštumo simptomai savaime praeina per 2-4 savaites. Tačiau, siekiant palengvinti gyvūno būklę ir išvengti komplikacijų, gali būti taikomas konservatyvus arba medikamentinis gydymas.

Jei konservatyvus gydymas nepadeda arba simptomai yra sunkūs, veterinaras gali skirti medikamentus:
Jei kalė nėra planuojama veisti, geriausias sprendimas yra ją sterilizuoti. Sterilizacija ne tik apsaugo nuo pseudonėštumo, bet ir sumažina pieno liaukų auglių riziką, taip pat išvengiama pavojingų ligų. Tai vienkartinė ir saugi procedūra, kurią galima atlikti kiekvienoje veterinarijos klinikoje. Saugiausia sterilizuoti kales vadinamosios hormoninės ramybės metu, t. y., praėjus 2 mėnesiams po rujos pabaigos.
Sterilizacija yra efektyviausias būdas užkirsti kelią hormonų svyravimams, lemiantiems pseudonėštumo simptomus, ir užtikrinti augintinio sveikatą bei gerą savijautą.