Gastroezofaginis refliuksas (GERL), geriau žinomas, kaip rūgštingumas burnoje, yra gana opi problema XXI amžiaus visuomenėje - labai dažna.
Daugiau nei pusę, o kai kurių šaltinių duomenimis net du trečdalius vaikelio besilaukiančių moterų vargina gastroezofaginis refliuksas. Šis virškinimo sutrikimas gali pasireikšti arba nėštumo pradžioje, arba antroje jo pusėje, tačiau yra nėščiųjų, kurioms nemalonūs simptomai - raugėjimas, pykinimas, deginimo, sunkumo ir pilnumo jausmas, pilvo pūtimas tampa kasdieniu iššūkiu beveik visus devynis mėnesius.
Nėštumas yra ypatinga moters būsena, kuri turi įtakos visam organizmui. Įvairūs fiziologiniai pokyčiai vyksta ir burnoje. Tam tikros būklės burnoje gali turėti įtakos ne tik nėščiosios, bet ir būsimo kūdikio sveikatai. Moteris turėtų pažinti aiškiausius burnos ligų, bei dantenų uždegimo požymius: dantenų kraujavimą, skausmą kramtant maistą, blogą burnos kvapą, dantenų atsitraukimą (recesiją), dantų paslankumą.
Gastroezofaginiu refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio, apvalios raumeninės juostos, saugančios, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Jis atsiveria ryjant vos 0,5-1 sekundės ir iškart po to vėl sandariai užsidaro. Kai sfinkteris, kuris veikia tarsi vožtuvas, susitraukia nepakankamai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina.
Nėštumo metu gastroezofaginis refliuksas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, jį gali lemti hormonų pusiausvyros ir mechaniniai pokyčiai. Šiuo laikotarpiu nėščiosios organizme padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, o jie atpalaiduoja raumenis, taip pat ir stemplės, ir sfinkterio. Dėl to jis nebegali tinkamai atlikti vožtuvo funkcijos. Atsipalaidavus raumenims maistas stemple juda lėčiau, ilgiau virškinamas skrandyje.
Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raumenis, kad būtų lengviau įsisavinti maisto medžiagas, keliaujančias į placentą ir palaikančias sveiką kūdikio vystymąsi. Tačiau progesteronas taip pat gali atpalaiduoti raumenų barjerą, todėl rūgštis iš skrandžio keliauja atgal į stemplę.
Įpusėjus nėštumui, kai vaisius paauga, padidėja gimda, sustiprėja spaudimas skrandžiui, kitiems pilvo vidaus organams. Nėščiajai vienu kartu suvalgius daugiau maisto ar po valgio iš karto atsigulus, būnant pasilenkus, skrandžio turinys stumiamas atgal į stemplę. Tai sukelia graužimą už krūtinkaulio, rūgštumą, nemalonų skonį burnoje.
Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Gimda vis labiau plečiasi, palikdama mažai vietos kitiems organams. Šie spaudžia skrandį, todėl didesnė tikimybė, kad iš jo ištekės skrandžio rūgštis.
Tos besilaukiančios vaikelio moterys, kurios ir iki nėštumo turėjo padidintą skrandžio rūgštingumą, jau sirgo gastroezofaginio refliukso liga ar turėjo stemplės išvaržą, dažniau jaučia būklės paūmėjimą. Joms simptomai gali būti stipresni ir jaučiami nuo pat nėštumo pradžios.
Dažnai vienas iš jų yra rėmuo arba deginimo pojūtis krūtinėje, kurį gali lydėti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir viduriavimas. Daugelis moterų rėmens simptomus pirmą kartą patiria nėštumo metu - šis nemalonus jausmas vargina net trečdalį būsimų mamyčių, ypač nėštumo pradžioje ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Nors rėmuo nėštumo metu yra dažnas ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių, jis gali būti labai nemalonus ir neigiamai paveikti moters nėštumo eigą bei gyvenimo kokybę.
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir kiekviena būsima mama skirtingai išgyvena nemalonius su juo susijusius jausmus, taip pat ir rėmenį.
Štai keletas dažniausių nėščiųjų rėmens simptomų, tačiau nebūtinai visi jie pasireikš jums:

Jei išvardintų negalavimų nepavyko išvengti, juos galima bent jau sušvelninti, tačiau tam kurį laiką reikės pakeisti kai kuriuos savo įpročius.
Svarbiausia - pakeisti mitybos įpročius.
Taip pat, norint atsikratyti rėmens, svarbu ne tik pakeisti mitybos įpročius, bet ir taikyti kitus veiksmingus būdus.
Nėščiosioms, kurios jaučia refliukso požymius, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, valgymo metu nevartoti skysčių, atsigerti tarp valgymų. Svarbu valgant neskubėti, gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį, daryti nedideles pauzes.
Būsimosioms mamytėms gali tekti atsisakyti kai kurių produktų, bet tai nedidelė kaina, nes savijauta paprastai tai padarius pastebimai pagerėja. Pavalgius pravartu kurį laiką neskubant pasivaikščioti, nes tai paspartina virškinimą, pasėdėti tiesia nugara arba pastovėti, nebūti pasilenkus. Padeda ir tai, kad vilkimi nespaudžiantys, neaptempti drabužiai.
Nėštumo metu svarbu maitintis sveikai, stengtis nepriaugti per daug svorio - papildomi kilogramai dar labiau pablogina būklę esant refliukso simptomams.
Miegant galima pasidėti keletą pagalvių, kad viršutinė kūno dalis būtų pakelta šiek tiek aukščiau.
Jeigu refliukso simptomų atsiranda jau nėštumo pradžioje, tikėtina, kad jie nėštumo eigoje tik stiprės, todėl verta pasikonsultuoti ir su gydytoju gastroenterologu.
Devyni mėnesiai - ne toks trumpas laiko tarpas, todėl neverta kęsti ir laukti. Ilgainiui gali būti pažeidžiamos gerklos, atsiranda blogas burnos kvapas, apnašos ant liežuvio. Pasunkėja ir net tampa skausmingu rijimas. Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis sukelia dantų ėduonį, pažeidžia jų emalį.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių nėštumo metu naudojimo, turite kitų klausimų dėl jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.
Alginatų pagrindu pagaminti rėmenį malšinantys gaminiai, tokie kaip WAYA StopReflux, gali padėti sustabdyti rėmenį nėštumo metu. Ši medicinos priemonė mažina rėmenį, sustabdydamas refliuksą per mažiau nei tris minutes, taip pat gydo ir apsaugo gleivinę.
Prieš vartodamos gaminį nėštumo metu pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu.
Rennie® kramtomąsias tabletes galima vartoti nėštumo laikotarpiu, tačiau laikantis rekomendacijų, taip pat negalima viršyti didžiausios rekomenduojamos paros dozės ir negalima šių vaistinių preparatų vartoti ilgiau kaip 2 savaites. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.

Norint pašalinti GERL sukeltus požymius - reikia pasirūpinti savo virškinimo sistema. Pirmiausia - atkurti natūralų virškinimo sistemos balansą. Medikai rekomenduoja vartoti kuo daugiau neperdirbtų maisto produktų, ypač - vaisių ir daržovių. Taip pat pasirūpinkite ir gerųjų bakterijų „puoselėjimu“. Gerkite specialiai sukurtus papildus arba vartokite kefyrą, įtraukite į savo mitybą raugintas daržoves. Tinkamai subalansuota mikroflora padės sumažinti H. Pylori bakterijų perteklių, kurios dažnai sukelia virškinimo problemas, skausmus ir tuo pačiu rūgštingumą. Gydyti galima ir antibiotikais, tačiau įmanoma tik pakeitus mitybą. Šį variantą ir siūlome rinktis.
Tinkama burnos ertmės priežiūra yra svarbi visais gyvenimo laikotarpiais. Tiek vaiko, tiek vyresnio amžiaus žmogaus šypsena reikia rūpintis. Kyla klausimas, o kaip nėštumo laikotarpiu?
Jeigu burnoje padidėjusi rūgštingumo terpė (taip nutinka po valgio ir gėrimo, taip pat - po vėmimo), valyti dar neskubėkite, nes rizikuojate pažeisti dantų emalį.
Gali būti, kad dantenos kraujuoja dėl netinkamai pasirinktų burnos priežiūros priemonių: per kieto šepetėlio, neatsargaus tarpdančių siūlo naudojimo. Šie profilaktiniai patarimai tikrai padeda siekiant sveikų dantenų ir puikios savijautos. Vis dėlto, susidūrus su realiomis problemomis, prireiks profesionalios pagalbos.
Bene veiksmingiausias prietaisas kasdienei burnos higienai yra tarpdančių irigatorius. Jis padės labai detaliai išvalyti ne tik dantis, tačiau ir tarpdančius, žandukus, liežuvį. Ypač pasiteisina, nes kruopščiai išvalo tolimas burnos ertmės vietas, kurias tinkamai prižiūrėti su dantų šepetuku, deja, sunku.
Profesionaliai namuose atliekama burnos ertmės priežiūra leis džiaugtis ne tik sumažėjusiais arba visiškai išnykusiais GERL požymiais, tačiau ir ženkliai baltesniais dantimis.

Ko reikia Jūsų organizmui? Jeigu kankina GERL - siūlome savo organizmui „duoti“ kuo daugiau jam reikalingų mineralų ir vitaminų, kurių galima gauti iš tam tikrų produktų.
Dažnai pajutus graužimą, moterys užsimaišo ir geria valgomosios sodos tirpalą. Jis yra šarminis ir greitai sureaguoja su rūgščiu skrandžio turiniu neutralizuodamas rūgštį skrandyje. Deja, palengvėjimas jaučiamas trumpai.
Nėštumo metu reikia vartoti daugiau kalcio. Jis stiprina jūsų bei besivystančio kūdikio kaulus. Vitaminas D padeda organizmui lengviau pasisavinti kalcį. Vasaros metu, saulė padeda palaikyti šio vitamino kiekį organizme, o šaltuoju sezonu geriausia įsigyti vitamino D papildus bei rinktis naudingus maisto produktus.
Nėštumo gingivitas. Ši liga pasireiškia nuo 36 iki 100 proc. nėščiųjų. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia. Jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos. Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4-9 nėštumo mėnesį. Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje. Kartais yra pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui.
Kraštinis periodontitas. Negydant gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs.
Nėštumo epulis. Tai gerybiniai dantenų dariniai, atsirandantys II trečdalyje ir dažniausiai po gimdymo išnyksta savaime. Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti.
Vėmimas. Nėštumo metu, hormonai suminkština raumenų žiedą, kuris sulaiko maistą skrandžio viduje. Dažnas vėmimas gali padengti dantis skrandžio rūgštimis, kurios didina dantų ėduonies atsiradimo riziką. Nevalykite dantų iškart po vėmimo. Nemalonus pykinimo jausmas valantis dantis.
Potraukis daug pridėtinio cukraus turintiems maisto produktams. Dažnai moterys nėštumo metu, jaučia ypatingą potraukį maistui. Tačiau daug angliavandenių turintys maisto produktai nėra naudingi, nes skatina bakterijų susidarymą ant dantenų.
Atsilaisvinę dantys. Didelis progesterono ir estrogeno hormonų kiekis nėštumo metu, gali paskatinti dantų atsilaisvinimą.

Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Periodonto ligų gydymo procedūros yra efektyvios ir nekelia rizikos bendrajai sveikatos būklei.
Nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas turėtų pacientės istorijoje įtraukti duomenis apie burnos sveikatą bei vizitų metu ją apžiūrėti.
Jeigu planuojate nėštumą, pradėkite skirti ypatingą dėmesį savo dantims ir dantenoms. Valykite dantis bent du kartus per dieną, po 2 minutes. Naudokite dantų šepetėlį ir tarpdančių siūlą. Jeigu turite galimybę, įsigykite elektrinį dantų šepetėlį, nes jis nuvalo didesnį apnašų kiekį, nei rankinis šepetėlis. Taip pat, įsigykite dantų pastą su fluoru. Jis stiprina ir apsaugo dantų emalį nuo įtrūkimų ir pažeidimų.
Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas kenkia burnos sveikatai. Reguliariai lankykis pas odonotologą. Stenkitės tai daryti kas 6 mėnesius. Tik odontologas gali aptikti plika akimi nematomas dantenų problemas ir laiku skirti jums gydymą. Taip pat, labai naudinga bent kartą per metus apsilankyti pas burnos higienistą.
Sveikai maitinkitės. Stenkitės riboti maisto produktus ir gėrimus, turinčius daug pridėtinio cukraus ir tuščių angliavandenių. Jeigu laukiatės, būtinai praneškite tai savo odontologui.
Taigi, pristatėme jums svarbiausią informaciją, apie burnos sveikatos priežiūrą nėštumo metu. Nepamirškite, kad jūsų šypsenos grožis priklauso nuo jūsų pastangų, todėl rūpinkitės savo sveikata.