Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea, nuo caesum - pjauti) - tai operacija, kurios metu vaisius ištraukiamas pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.
Spėjama, kad cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių norint jį išgelbėti, pakrikštyti ar atskirai palaidoti. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokiu būdu gimė vienas iš Cezario protėvių, kiti, - kad pats karvedys gimė jo motinai atlikus pjūvį. Pavadinimo kilmė jau seniausiai pamiršta, bet tokiu būdu gimusių žmonių pasaulyje vaikšto maždaug tiek pat kiek ir kinų tautybės žmonių.
Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų.

Cezario pjūvio operacija atliekama dėl pavojaus motinai arba vaisiui. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Situacijų daug ir įvairių, visais atvejais gimdymo taktiką parenka gimdyvę prižiūrintis gydytojas. Cezario pjūvio operacija gali būti:
Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Sprendimas dėl cezario pjūvio aptariamas dar nėštumo metu, atsižvelgus į nėščiosios sveikatos būklę, vaisiaus padėtį ir pan.
Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:
Jeigu medicininės indikacijos yra labai rimtos (pavyzdžiui, nustatyta centrinė placentos pirmeiga), moteriai rekomenduojama būtinai atlikti cezario pjūvį.
Reikia paminėti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:
Moteris turi būti informuota ir sutikti, kad jai bus atliekama cezario pjūvio operacija, t.y. ji turi pasirašyti dokumentus. Sprendimas dažnai priimamas aptarus situaciją su medikų komanda. Oficialiai Lietuvoje Cezario pjūvio operacija vien tik nėščiosios pageidavimo pagrindu - neatliekama. Beje, Pasaulinės sveikatos organizacijos pozicija tuo klausimu yra tokia: atlikti Cezario pjūvio operaciją vien tik motinos pageidavimu yra neetiška. Moters pageidavimas, nesant rimtų medicininių priežasčių, nėra laikomas cezario pjūvio indikacija.

Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:
Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti. Moteris turi suprasti, kad tai, kas daroma, tikrai yra reikalinga ir saugu, privalo pasitikėti personalu.

Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų. Svarbu ne tik indikacija, tačiau ir kaip greitai reikia atlikti cezario pjūvį. Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes:
| Grupė | Pavadinimas | Atlikimo laikas |
|---|---|---|
| I grupė | Neatidėliotina operacija | Kaip įmanoma greičiau (per 30 minučių nuo sprendimo priėmimo iki vaisiaus gimimo) |
| II grupė | Skubi operacija | Nedelsiant (per 75 minutes) |
| III grupė | Atliktina operacija | Reikia atlikti tinkamai pasiruošus, neatidedant ilgesniam laikui, nes gali kilti pavojus gimdyvės ar vaisiaus sveikatai |
| IV grupė | Planinė operacija | Atliekama pacientei ir ligoninės personalui patogiu metu |
Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Atvykdama į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus. Prieš planinę operaciją moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę.
Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:

Operacijos metu dirba trys specialistų komandos - gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos. Atvežus moterį į operacinę, ją pasitinka slaugytoja anestezistė, moteris guldoma arba pasodinama ant operacinio stalo, įvedamas intraveninis kateteris, anesteziologas atlieka nuskausminimą. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama.
Prasidėjus operacijai svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant.
Pjūvis: Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Paprastai atliekamas skersinis lanko pavidalo pilvo odos pjūvis virš gaktos. Cezario pjūvis daromas apatinėje pilvo dalyje, natūralios odos raukšlės projekcijoje. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis, kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija.
Eiga: Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Praplėšus vaisiaus vandenų pūslę (jeigu vaisius neišnešiotas jis gali būti ištraukiamas su visa pūsle) vaisius atsargiai ištraukiamas ranka (kartais naudojamos akušerinės replės). Jis laikomas už galvutės, sėdmenų arba kojyčių, priklausomai nuo jo padėties gimdoje. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Perspaudžiama ir perkerpama virkštelė, pašalinama placenta. Po to išimama placenta. Placentos ištraukimas, gimdos ir pilvo ertmės išvalymas. CPO metu gimimas įvysta labai greitai, dažniausiai užtrunka 5-10 min.
Pjūvis pilvo sienos audiniuose, ypač gimdoje, gali būti atliktas tik tam tikro pločio, todėl naujagimį išimti, ištraukti per tokį pjūvį tikrai nėra lengva. Išvedant naujagimį iš gimdos yra lyg imituojamas gimdymo procesas - kontroliuojama jėga spaudžiamas gimdos dugnas, kad naujagimis užgimtų per atliktą pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais. Žaizda pasluoksniui susiūnama.

Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje. Jeigu gimdyvė ir kūdikis sveiki, ištraukus naujagimį iš gimdos ertmės, jis nedelsiant uždedamas mamai ant krūtinės.
Jei moters ir vaisiaus būklė leidžia, naujagimis, jį apžiūrėjus gydytojui neonatologui, dedamas mamai ant krūtinės ir gali būti kartu su mama iki operacijos pabaigos. Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė - kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių - pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys.
Iškart po operacijos moteris kelioms valandoms perkeliama į specialią stebėjimo palatą, kur sekama jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas renkasi per kateterį. Po cezario operacijos moteris prižiūrima gydytojų anesteziologų poanestetinėje palatoje, kol atsistato jutimai. Maždaug po 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu. Moteris kurį laiką stebima intesyviosios priežiūros skyriuje, vėliau perkeliama į skyrių po gimdymo.
Pirmosiomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja. Per 24 valandas po operacijos moteriai rekomenduojama pradėti judėti, išlipti iš lovos (prieš tai paprastai rekomenduojama išgerti nuskausminamųjų). Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjame pooperaciniame laikotarpyje. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai. Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.

Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį (kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos - dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto.
Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Foley kateteris ištraukiamas kaip galima greičiau, tai yra, kai tik moteris gali atsikelti ir pati vaikščioti, nueiti iki tualeto. Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug - prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios. Būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai.
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Žindymas: skatinamas ir palaikomas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria.
Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo.

Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą.
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo.
Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinusios dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.
Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Pirmą kartą apsiprausti duše galima praėjus 24 valandoms po operacijos, kuomet nuimami žaizdą dengiantys pleistrai, tvarsčiai. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Po operacijos (kartais dar operacinėje, audinių susiuvimo metu) moteris skatinama žindyti.
Siūlės/Kabės: Netirpstančios siūlės ar kabės dažniausiai šalinamos 5-6 dieną po operacijos. Gydytojas ar akušerė paaiškins, kaip prižiūrėti žaizdą. Jeigu pjūvis sparčiai gyja arba jeigu moteris ligoninėje praleido daugiau laiko, prieš išleidžiant namo gali būti išimti siūlai arba kabės. Sugijęs cezario pjūvio randas. Pjūvis atliekamas taip žemai, kad vėliau randas pasislepia po kelnaitėmis ir nesukelia estetinių problemų. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais.
Išrašymas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, iš ligoninės paprastai išrašoma 5-6 dieną. Atlikus cezario pjūvio operaciją (esant sveikam išnešiotam kūdikiui) išrašoma iš ligoninės 5-7-tą parą po operacijos. Gimdant natūraliu būdu - 2-3 parą po gimdymo. Tolesnė priežiūra: Grįžus namo, mamos sveikata rūpinasi šeimos gydytojas ir akušeris-ginekologas (būtina profilaktinė apžiūra po 6-8 savaičių), o naujagimio - šeimos gydytojas ar pediatras.

Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejų ji praeina sklandžiai. Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Kaip ir kiekviena operacija, taip ir ši, gali turėti komplikacijų. Dažniausios iš jų - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas. Gali būti pažeisti pilvo raumenys, šlapimo pūslė, į pooperacinę žaizdą gali patekti infekcija, egzistuoja ir tokių komplikacijų, kaip tromboembolija, masyvus kraujavimas, pavojus.
Sveikimo laikotarpis po cezario pjūvio trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo. Žaizda paprastai gyja apie 6 savaites. Ilgą laiką negalima kelti nieko sunkaus, be artimųjų pagalbos sunku savarankiškai prižiūrėti mažylį. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama, skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo pūslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius.

Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Siekiant kuo optimalesnių rezultatų, vos sugijus žaizdai, galite pradėti imtis specialių priemonių - tepti randų gijimą skatinančiu kremu. Jis sumažina nemalonius pojūčius, su randu susijusį niežulį, spalvos pasikeitimą, o kartu ir paplokština, suminkština ir palygina randus. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis (tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių). Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi.
Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).

Cezario pjūvis - alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Visgi, egzistuoja nemažai mitų apie šią operaciją.

Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”), savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna itin verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais.
tags: #pries #cezario #pjuvio #operacija #nuskutami #plaukuciai