Mokinių pasiekimų vertinimas ir trimestro pažymio skaičiavimas mokykloje

Mokinių mokymosi pasiekimai mokyklose vertinami sistemingai, siekiant analizuoti jų daromą pažangą, nustatyti poreikius ir kelti tolesnius mokymosi tikslus. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras, ir ji yra neatsiejama mokyklos ugdymo turinio dalis, privalanti derėti su bendraisiais ugdymo tikslais. Mokyklos, vadovaudamosi teisės aktais ir savo susitarimais, parengia individualų Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą.

Vertinimo sistemos teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos švietimo sistema grindžiama keliais pagrindiniais dokumentais, kurie reguliuoja mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą. Svarbiausi jų yra:

• Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu.
• Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu.
• Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu.
• Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus bei nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant pagrindinio ugdymo programas.

Vertinimo principai ir rūšys

Mokyklose taikomas vertinimas yra dvejopas: formalus ir neformalus. Formalaus vertinimo galutinis rezultatas yra pažymys, įskaita ar diagnostinis vertinimas. Tuo tarpu neformalaus vertinimo metu mokinys gauna žodžiu ar raštu išsakytą komentarą apie savo darbą, nurodančios tobulinimo kryptis ir galimybes.

Pagrindiniai vertinimo būdai:

• Formuojamasis vertinimas. Jo paskirtis - padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą ir laiku suteikti pagalbą, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus. Šiam tikslui mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir naudoja turimus duomenis.
• Individualios mokinio pažangos vertinimas. Jo paskirtis - stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinka jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį. Taip pat vertinama, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų. Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai.
• Idiografinis vertinimas. Kai vertinama individuali mokinio pažanga.
• Įsivertinimas. Mokinių savianalizė ir savo pasiekimų įvertinimas.
• Apibendrinamasis vertinimas. Tai vertinimas, kuris naudojamas baigus programą, kursą ar modulį. Jo metu mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui formaliai apibendrinami ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais arba įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ ar „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskiriami 4 pasiekimų lygiai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I-ąją ir II-ąją dalis bei naujai atvykusiems mokiniams.

10 balų vertinimo sistema

Ugdymo procese taikomos 10 balų vertinimo sistemos pasiekimų įvertinimų reikšmė yra aiškiai apibrėžta:

Sprendimas dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo mokantis kai kurių dalykų bendru susitarimu gali būti keičiamas. Mokinių, besimokančių dalykų modulius, pasiekimai trimestro (metų) pabaigoje apibendrinami ir vertinami įskaita. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 16 metų - jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu, pateikus prašymą mokyklos direktoriui iki rugsėjo 15 d.

Mokytojo vaidmuo vertinant

Mokytojai atlieka esminį vaidmenį mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo procese. Jie planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Planuodami kiekvieną mokymo(si) etapą (temą, pamoką), atsižvelgdami į mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir poreikius, mokytojai numato vertinimą, formuluoja uždavinius ir rezultatus.

Per pirmąsias savo dalyko pamokas rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su programa ar ilgalaikiu planu, mokymosi pažangos ir pasiekimų informacijos kaupimo bei fiksavimo sistema. Jie aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, atsiskaitymo terminus ir supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamiesi rašo sudėtinį pažymį.

Mokytojai apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus, mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Jie informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas, taip pat analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi.

Pagrindiniai vertinimo metodai

Mokinių pažangai ir pasiekimams vertinti naudojami įvairūs metodai:

Kontroliniai darbai

Kontrolinis darbas - tai ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės raštu atliekamas ir formaliai vertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį (temą, kelias temas, skyrių ir pan.).

• Planavimas: Rekomenduojama kontroliniams darbams skirti darbingiausias savaitės dienas ir laiką - antrą, trečią, ketvirtą pamokas antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Kontrolinis darbas neorganizuojamas trimestro paskutinę dieną. Rekomenduojama kontrolinio darbo užduotis sudaryti parenkant įvairaus sunkumo užduotis, laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių pereiti prie sunkesnių.
• Atsiskaitymas už praleistus kontrolinius darbus:
  • Mokinys, nerašęs kontrolinio darbo dėl pateisinamos priežasties (pateikęs gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą), privalo atsiskaityti per dvi savaites po atvykimo į mokyklą dienos sutartu, mokytojui ir mokiniui patogiu laiku.
  • Jei mokinys dėl ligos praleido daugiau nei dvi savaites (pateikęs gydytojų pažymą), jis kreipiasi į klasės vadovą, kuris su dalyko mokytoju ir mokiniu suderina kontrolinio darbo atsiskaitymo laiką.
  • Mokinys, nerašęs kontrolinio darbo be pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti per vieną savaitę nuo kontrolinio darbo rašymo dienos (patogiu mokytojui laiku). Kontroliniam darbui mokinys pasiruošia savarankiškai.
• Grįžtamasis ryšys ir perrašymas: Su ištaisytais kontroliniais darbais supažindinami mokiniai. Rekomenduojama atlikti išsamią kontrolinio darbo analizę: bendrus rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams, pasidžiaugti jų sėkmėmis, o nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai ir numatyti būdus spragoms šalinti. Kontrolinis darbas neperrašomas, bet mokiniui, gavusiam nepatenkinamą įvertinimą, pageidaujant, sudaroma galimybė pasimokius atsiskaityti iš tos temos per savaitę nuo rezultatų paskelbimo dienos. Rekomenduojama perrašyti kontrolinį darbą, jei daugiau kaip 50% mokinių už jį gavo nepatenkinamus įvertinimus.
• Pasitikrinamieji kontroliniai darbai: Vadovaujantis dalyko mokytojų metodinės grupės ar administracijos sprendimu gali būti organizuojami pasitikrinamieji kontroliniai darbai (diagnostiniai kontroliniai darbai), bandomieji egzaminai, INFO testai mokymosi pasiekimams įvertinti. Jų vykdymo tvarkaraštis sudaromas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki vykdymo pradžios.

Atsiskaitymas žodžiu

Atsiskaitymas žodžiu - tai kalbėjimas monologu ar dialogu, vertinamas ir skirtas patikrinti, kaip mokinys geba gimtąja, lietuvių ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai, įtikinamai reikšti mintis. Kalbų mokytojai organizuoja ne mažiau kaip vieną atsiskaitymą žodžiu per trimestrą. Atsiskaitymo užduočių pobūdis ir terminai turi būti mokiniams žinomi iš anksto. Mokinys įvertinamas tą pačią pamoką, įvertinimas įrašomas į dienyną.

Savarankiški darbai

Savarankiškas darbas - tai darbas raštu, kurio trukmė pamokoje planuojama (ne daugiau kaip 30 minučių) mokytojo nuožiūra, kai mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš anksčiau (vienos ar dviejų) ar naujai išmoktų temų. Dėl savarankiško darbo vertinimo yra susitariama. Mokytojo nuožiūra savarankiški darbai gali būti įvertinami pažymiu arba pažymiu, taikant kaupiamojo vertinimo ar sudėtinio pažymio vertinimo principą. Įvertinimas pažymiu įrašomas į elektroninį dienyną.

Kaip nustatomas trimestro pažymys?

Trimestro pažymys yra apibendrinamasis vertinimas, atspindintis mokinio pasiekimus per tam tikrą ugdymo laikotarpį. Vertinant mokinių pasiekimus, yra kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje šie įrodymai apibendrinami, parašant pažymį.

Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, trimestro, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus ir rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais.

Mokytojai, supažindindami mokinius su vertinimo kriterijais, vadovaujasi jais, rašydami sudėtinį pažymį. Tai reiškia, kad trimestro pažymys nėra tiesiog visų įvertinimų aritmetinis vidurkis, bet apibendrinantis mokytojo sprendimas, atsižvelgiantis į visus sukauptus pasiekimų įrodymus, skirtingų užduočių svarbą, mokinio individualią pažangą ir pasiekimų lygius. Kitaip tariant, mokytojas vertina visumą mokinio veiklos ir pasiekimų per trimestrą.

Neatestuotų mokinių vertinimas

Mokiniui, neatestuotam I, II ar III trimestrą, negali būti vedamas teigiamas metinis įvertinimas. Tik atsiskaičius už neatestuotą trimestrą, vedamas metinis įvertinimas. Mokinys, neatestuotas bent viename trimestre, atsiskaito už tam trimestrui dalyko ugdymo programoje numatytus mokymosi pasiekimus iki ugdymo proceso pabaigos. Konkrečią atsiskaitymo datą nustato dalyko mokytojas. Dalyko mokytojas su mokiniu aptaria praleistas temas, išsiaiškina, ką mokinys turi išmokti, ir gali skirti papildomų pamokų kartojimui.

Svarbu paminėti, kad pradinio ugdymo programos III trimestro mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.

Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP)

Nuo 2014 m. Lietuvoje veikia nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema. Visiems vienodais standartizuotais testais ir vienodais kriterijais įvertinami Lietuvos mokinių pasiekimai. Ši informacija reikalinga priimti sprendimus, kaip toliau galėtų būti tobulinamas mokymas ir mokymasis mokinio, mokytojo, klasės, mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis.

Sprendimą, ar mokyklai dalyvauti NMPP, priima įstaiga, turinti steigėjo statusą. Jeigu mokykla priima sprendimą dalyvauti NMPP, jos mokiniai turi dalyvauti. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali nuspręsti šalia NMPP testų pasinaudoti ir mokinių klausimynais. NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui, bet tai nėra išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą. Todėl Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių, tačiau sprendimą priima pati mokykla. Jei pažymys rašomas, jo reikšmė yra tokia pati, kaip eilinio kontrolinio darbo.

Kėlimas į aukštesnę klasę ir baigimas

5-9 (gimnazijos - I) klasės mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę. Jei mokinys turi kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius įvertinimus, neatlikęs socialinės pilietinės veiklos, ar jei buvo skirtas papildomas darbas ir iš jo gavo neigiamą įvertinimą, mokinį ugdę mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto, ar mokinį kelti į aukštesnę klasę.

Mokiniui tokiu atveju gali būti skirtas papildomas darbas. Sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į Mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinė einamųjų mokslo metų darbo diena priima mokyklos vadovas. Sprendimas įforminamas mokyklos vadovo įsakymu.

Pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys (10 ar II gimnazijos klasės), turintis patenkinamus visų dalykų, kuriuos privalėjo mokytis, metinius įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą.

Pagrindinį išsilavinimą ir teisę mokytis aukštesnėje klasėje turi mokinys, ne tik turintis visų dalykų patenkinamus įvertinimus, bet ir išlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Jei mokinys, turintis patenkinamus įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, be pateisinamos priežasties nedalyvauja pasiekimų patikrinime, jis nepaliekamas kartoti paskutinių mokslo metų programos. Toks mokinys laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, bet neįgijusiu pagrindinio išsilavinimo.

Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Mokiniams, nebaigusiems pagrindinio ugdymo programos, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas.

tags: #kaip #skaiciuojamas #pazymiai #trimestrui

• Informacijos valdymo svarba darželyje „Rasa“
• Atraskite sielos virsmo paslaptis
• Kazlausko tarnystė ir kelionės
• Jaukumas ir stilius: vaikiškų pėdkelnių spalvų pasirinkimai
• Sužinokite, kodėl atsiranda pilvo skausmas nėštumo metu