Nesutarimai senjorų globos namuose: priežastys ir sprendimai
Gegužė - mėnuo, kuomet Lietuvoje veikiančiuose senjorų globos namuose laisvos vietos ištirpsta akimirksniu. Priežastis - didelei daliai pacientų, gulinčių slaugos ligoninėse, baigiasi maksimalus slaugos terminas, kurį finansuoja valstybė. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 150 globos namų, kuriuose gyvena per 7 tūkst. žmonių. Kaip rodo vieši duomenys, vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į ilgalaikės globos įstaigą Lietuvoje, balandžio mėnesį - daugiau nei 400. Specialistai patvirtina: rasti vietos senjorų globos namuose - nemenkas iššūkis, o gegužės mėnesį tai tampa beveik neįmanoma misija. Balandžio mėn. pabaigoje-gegužės pradžioje didelė dalis slaugos ligoninių pacientų išrašomi. Lietuvoje valstybė finansuoja iki keturių mėnesių slaugos paslaugų per kalendorinius metus. Senjorai, į slaugos ligoninę patekę praėjusių metų pabaigoje, prasidėjus naujiems metams, gali joje pasilikti dar keturiems mėnesiams. „120 kalendorinių dienų per metus slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apmokamos iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. Pasibaigus šiam terminui, artimiesiems tenka spręsti sudėtingą galvosūkį, kaip padėti slaugomiems senjorams, kurie savarankiškai namuose gyventi negali. Viena išeičių - senjorui apsigyventi globos namuose, kuriuose juo būtų rūpinamasi visą parą.
Kiekvienas žmogaus raidos etapas pilnas iššūkių ir išbandymų. Ne išimtis ir senatvė. Tik senatvėje su iššūkiais susiduria ne tik patys senjorai, bet ir jų artimieji. Pradedant fizine pagalba buityje, baigiant svarbių sprendimų priėmimu. Kartais būtent suaugę vaikai turi įvertinti, ar jų tėvai gali gyventi vieni ir savimi pasirūpinti. Jei tėvai nebegali patys to padaryti, o ir jų vaikai neturi galimybių tinkamai jais pasirūpinti, ieškoma kitų alternatyvų. Svarstant apie šią galimybę, kyla įvairių klausimų - ar tikrai globos namai yra geras sprendimas, ar ten tinkamai pasirūpins tėvais, kaip reaguos kiti - giminės, draugai, kaimynai? Kad ir kaip norėtume, tačiau teisingų atsakymų, tinkančių visiems žmonėms ir situacijoms, nėra. Negana to, ieškant išeičių, nemažą poveikį turi ir visuomenėje paplitę stereotipai bei konservatyvios nuostatos. Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems. Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių. Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV yra svarbu, kad žmogui, turinčiam specialių poreikių, sergančiam įvairiomis lėtinėmis bei neurodegeneracinėmis ligomis, būtų teikiama specifinė, profesionali ir kompetentinga pagalba, kurios artimieji, nors ir labai norėdami, negali suteikti. Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.
Ne visi, net ir naujai steigiami, senjorų globos namai atitinka šiandienos gyventojų ir jų artimųjų lūkesčius. Globos namuose, kuriuose rūpinamasi gyventojų gyvenimo kokybe, turi būti išlaikomas jų orumas - senjorams pritaikoma aplinka, užtikrinamas privatumas, kokybiškas laisvalaikis, dėmesys skiriamas geros fizinės būklės palaikymui, su gyventojais dirba kineziterapeutai, ergoterapeutai, atliekami masažai. Tokie globos namai jau laikomi pažangiais ir pavyzdiniais. Beje, nemaža dalis žmonių mano, jog gali rinktis tik globos namus, esančius savivaldybėje, kurioje senjoras gyvena. Paaiškėjus, kad gyvenimo senjorų namuose kainos yra gerokai didesnės nei senjoro gaunama pensija, išsigąsti taip pat nereikėtų, tokiu atveju skiriama savivaldybės parama. Savivaldybės kompensaciją galima gauti pasirinkus tiek savivaldybės įsteigtus, tiek privačius senjorų namus. Patvirtinus paramą, savivaldybė su pasirinkta globos įstaiga sudaro sutartį dėl paslaugų kompensavimo. Mokėjimo už ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į senjoro pajamas (pensiją, našlių pensiją, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydį ir t. Senjoro mokama dalis neturi viršyti 80 proc. Jei senjoras gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 proc. Jei senjoro per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų turėto turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, senjoro mokėjimo už globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. 2019 m. sausio 22 d.
Konfliktai tarp globos namų gyventojų gali kilti dėl daugelio priežasčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių: Skirtingi charakteriai ir įpročiai: Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo įpročius, pomėgius ir charakterio bruožus. Susidūrus skirtingiems žmonėms vienoje erdvėje, natūralu, kad gali kilti nesutarimų. Sveikatos problemos: Fizinė ir psichinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus elgesiui. Demencija, Alzheimerio liga ar kitos ligos gali sukelti agresiją, irzlumą ar kitas nepageidaujamas reakcijas. Vienatvė ir socialinė izoliacija: Jaudulys dėl vienatvės ir atskirtumo gali paskatinti konfliktus, kaip būdą atkreipti į save dėmesį arba išreikšti susikaupusias emocijas. Ribotos erdvės ir išteklių: Gyvenimas globos namuose dažnai reiškia dalijimąsi ribota erdve ir ištekliais, tokiais kaip televizorius, skaitymo kampelis ar kiti bendro naudojimo objektai. Tai gali sukelti konkurenciją ir nesutarimus. Bendro gyvenimo normų nepaisymas: Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas. Svarbu suprasti, kad konfliktų priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai susijusios su individualiomis gyventojų aplinkybėmis.
Konfliktų prevencija ir sprendimo būdai
Norint sumažinti konfliktų skaičių ir užtikrinti ramią atmosferą globos namuose, būtina imtis prevencinių priemonių: Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę. Užimtumo terapija: Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams. Bendravimo skatinimas: Reikia skatinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, organizuojant bendras veiklas, renginius ar tiesiog suteikiant galimybę pabūti kartu. Psichologinė pagalba: Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas. Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta. Personalo mokymai: Globos namų personalas turi būti apmokytas spręsti konfliktus, atpažinti ankstyvus konfliktų požymius ir tinkamai reaguoti į įvairias situacijas. Įgyvendinant šias prevencines priemones, galima sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje senjorai galėtų mėgautis gyvenimu.
Net ir taikant prevencines priemones, konfliktų visiškai išvengti ne visada pavyksta. Todėl svarbu turėti aiškų konfliktų sprendimo mechanizmą: Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius konflikto požymius, reikia nedelsiant įsikišti ir padėti gyventojams išspręsti problemą. Išklausymas: Svarbu išklausyti abi konflikto puses, suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę ir jausmus. Tarpininkavimas: Jei gyventojai negali patys susitarti, galima pasitelkti tarpininką - globos namų darbuotoją, psichologą ar kitą autoritetingą asmenį. Kompromiso paieška: Svarbu padėti gyventojams rasti kompromisą, kuris tenkintų abi puses. Taisyklių priminimas: Jei konfliktas kyla dėl taisyklių pažeidimo, reikia priminti taisykles ir paaiškinti jų svarbą. Atsakingumas: Svarbu, kad gyventojai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes. Konfliktų sprendimas reikalauja kantrybės, diplomatijos ir gebėjimo suprasti senjorų poreikius. Svarbiausia - siekti taikaus ir konstruktyvaus problemos sprendimo.
Globos namų pasirinkimas ir svarbūs aspektai
Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Ar žinome, kokias sąlygas tokiu atveju kels pasirinkti globos namai? Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu, tinkamo personalo ir infrastruktūros trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio už priežiūrą? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų? Deja, tokių situacijų pasitaiko ir kartais jos tampa konfliktų tarp šeimos ir globos įstaigų priežastimi. Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.
Senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos. Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime. „Sėkminga senatvė didele dalimi priklauso ir nuo materialinės gerovės, finansinio saugumo, sveikatos išsaugojimo ir nepriklausomybės nuo artimųjų. Nubrėžta senatvės riba - pensinis amžius ir maža pensija, taikomos nuolaidos ir lengvatos tarsi pažemina žmogaus orumą“, - kalbėjo centro direktorė. Ji taip pat apgailestavo, kad senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją. „Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui“, - sakė E.Ramonienė. Psichologas A.Kairys teigė, jog kalbant apie darbo rinką senų žmonių išstūmimas iš jos nėra naujas dalykas. Jis buvo būdingas ir anksčiau. „Tiesiog vyresni žmonės prastėjant sveikatai yra mažiau pajėgūs atlikti fizinius darbus. Tačiau ganėtinai naujas yra visuomenės požiūris - vyresni žmonės išstumiami ir iš tų veiklų, kurias jie galėtų atlikti. Šis požiūris kartais vadinamas eidžizmo terminu, t. y. diskriminacija dėl amžiaus“, - pastebėjo VU docentas.
Pandemija sumažino gyventojų skaičių globos namuose ne tik dėl ligos, bet ir atnešė naujų reikalavimų, sumažinusių gyvenamąjį plotą įstaigose. „Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai. Jei pas mus du aukštai, tai jų keliai (gyventojų ir personalo, - aut. past.) nesusikerta. Darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du - kiekvienam aukštui po vieną. Turime nusimatyti vadinamąją švarią (saugią, - aut. past.) ir nešvarią zonas. Ir jas numatyti bei atitverti kiekvienam aukštui“, - sudėtingas sąlygas vardija V. Motiejūnas.
Finansiniai aspektai ir parama
Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė. „Tarkime, paslaugos kaina yra 1 000 Eur. Žmogaus slaugos pašalpa yra kokie 200 ir nuo jo gaunamos pensijos 80 procentų susidaro dar kokie 400. Tai jis susimokės 600 Eur, o tą skirtumą dengs savivaldybė“, - sako Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos. Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti. Bet juk draudžiame sveikatą ir gyvybę nuo nelaimių, automobilį - nuo avarijų ir vagysčių, nekilnojamąjį turtą - nuo galimo sunaikinimo. Orią senatvę vertindami brangiau negu materialųjį turtą, turėtume galvoti apie artimo žmogaus ateitį. O apgalvotai sieti senatvę su gyvenimu globos namuose trukdo stereotipai ir sustabarėjusios nuostatos.
Apie tai, kaip priimti teisingą sprendimą dėl artimo žmogaus apgyvendinimo globos namuose, mintimis dalijasi Irina Aleksandravičienė, viešosios įstaigos „Ruklos globos namai“ įkūrėja. Globos namų dažniausiai ieškoma suvokus, jog patys nepajėgsime pasirūpinti artimu žmogumi, jei neatsisakysime darbo, karjeros, šeimos reikalų. Sprendžiame dilemą: jei patys slaugysime insulto ar kitos ligos, negalios ištiktą ligonį ar dėl senatvės negalintį judėti tėvą ar motiną, kas uždirbs pinigus šeimai išlaikyti? Tuomet desperatiškai ieškome įstaigos, kuri prižiūri pagyvenusius žmones, paskubomis renkame artimiausių senelių globos namų telefono numerį. Ir tik retais atvejais tėvai ir vaikai drauge priima sprendimą dėl gyvenimo globos namuose. Lietuvoje nėra tradicijos iš anksto pasirūpinti senyvo amžiaus žmonių ateitimi savarankiško gyvenimo globos namuose. Todėl nesidalijame vaizdais, matytais užsienio filmuose, kur linksmi, įdegę seneliai žaidžia bingo, kortuoja, žiedžia puodus ar mezga. Paprastai mūsų šalyje vyresni žmonės, net jei jie moka žaisti bingo ar megzti, dažniausiai leidžia laiką rūpindamiesi buitimi. Į globos namus jie persikelia tik tada, kai jų sveikata patiria krizę, kuri žymi savarankiško gyvenimo pabaigą.
Tuo metu, kai senjorai yra apgyvendinami globos namuose, svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius ir užtikrinti jiems tinkamą priežiūrą bei aplinką. Tai apima ne tik fizinės sveikatos palaikymą, bet ir emocinę bei socialinę gerovę. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geriatrinė priežiūra turėtų būti orientuota į žmogaus orumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pabrėžia, kad reguliarus senolių sveikatos būklės vertinimas padeda anksti nustatyti ir spręsti potencialias problemas, užkertant kelią rimtesnėms komplikacijoms. Vyresni žmonės dažnai susiduria su keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu, todėl jų priežiūra turi būti kompleksiška ir apimti skirtingus sveikatos aspektus. Kognityvinių funkcijų silpnėjimas, judėjimo apribojimai ir socialinis atsiribojimas yra tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriama senstant. Individualizuota pagalba, atsižvelgianti į asmens stipriąsias puses ir poreikius, gali reikšmingai pagerinti senėjimo kokybę.
Svarbūs aspektai renkantis globos namus
Tiek namuose, tiek specializuotose įstaigose teikiama pagalba turi derinti žmogišką prisilietimą su šiuolaikinėmis technologijomis ir pagalbinėmis priemonėmis. Senyvo amžiaus žmonių gerovė priklauso nuo kompleksinių sprendimų, apimančių tinkamus įrankius, metodus ir nuolatinį individualių poreikių vertinimą. Sveikatingumo priemonių centras siūlo platų pagalbinių priemonių asortimentą, kurios gali palengvinti kasdienę senyvo amžiaus žmonių priežiūrą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Tinkama įranga ir pagalbinės priemonės yra neatsiejama kokybiškos vyresniųjų priežiūros dalis. Šiuolaikinės priemonės ne tik palengvina kasdienę globą, bet ir didina senjorų savarankiškumą bei saugumą. Renkantis pagalbines priemones, svarbu atsižvelgti į jų funkcionalumą, kokybę, patvarumą ir pritaikomumą individualiems poreikiams. Europos Sąjungos standartai užtikrina daugelio priemonių saugumą ir patikimumą, todėl verta atkreipti dėmesį į sertifikuotus gaminius. Naudotojų atsiliepimai taip pat yra vertingas informacijos šaltinis, padedantis įvertinti priemonės tinkamumą kasdieniame naudojime.
Pagalbinės priemonės gali būti skirstomos pagal jų funkcijas: judumo priemonės: vaikštynės, lazdos, rateliai, keltuvai; vonios ir higienos reikmenys: vonios suoliukai, ranktūriai, tualeto paaukštinimai; kasdienio naudojimo pagalbiniai įrankiai: specialūs stalo įrankiai, pagalba apsirengiant; monitoringo ir saugumo sistemos: judesio davikliai, kritimo detektoriai, išmanioji stebėsena; medicininė įranga: kraujospūdžio matuokliai, gliukozės matuokliai, vaistų dozatoriai.
Judumo priemonės yra vienos svarbiausių, padedančių vyresniems žmonėms išsaugoti savarankiškumą ir mobilumą. Rinkoje galima rasti įvairių tipų vaikštynių, lazdų ir kitų judumo pagalbinių įrenginių. Renkantis vaikštynę, svarbu atsižvelgti į asmens ūgį, svorį, rankų stiprumą ir judėjimo aplinką. Vaikštynės su ratukais yra tinkamos tiems, kurie gali judėti savarankiškai, bet reikia papildomos atramos. Aliuminio vaikštynė su 4 ratukais yra puikus pasirinkimas dėl savo lengvumo, manevringumo ir stabilumo. Ši vaikštynė turi reguliuojamą aukštį, patogias rankenas ir stabdžius, kurie užtikrina saugų judėjimą tiek namuose, tiek lauke. Lazdos yra labiau tinkamos tiems, kuriems reikia nedidelės papildomos atramos. Jos būna vieno, trijų arba keturių atramų, priklausomai nuo reikalingo stabilumo lygio. Rateliai (vežimėliai) reikalingi asmenims, negalintiems savarankiškai judėti arba greitai pavargstantiems.
Vonios kambarys dažnai yra viena pavojingiausių erdvių vyresniems žmonėms dėl slidžių paviršių ir sunkiai prieinamų vietų. Specialios pagalbinės priemonės gali žymiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir padidinti savarankiškumą. Vonios suoliukas yra praktiškas ir saugus sprendimas, leidžiantis sėdėti maudantis. Tai sumažina kritimo riziką ir energijos sąnaudas asmeniui. Suoliukai būna įvairių dydžių ir formų, kai kurie su nugaros atrama ar be jos. Kitos naudingos vonios kambario priemonės: ranktūriai prie tualeto, vonios ar dušo; nelystantys kilimėliai; tualeto paaukštinimo priemonės; dušo kėdės ar suoliukai; ilgakočiai šepečiai kūnui prausti. Šios priemonės ne tik padidina saugumą, bet ir išsaugo senjoro orumą, leisdamos jam kuo ilgiau savarankiškai rūpintis savo higiena.
Šiuolaikiniai priežiūros metodai akcentuoja individualumą, orumą ir aktyvų įtraukimą į kasdienes veiklas. Į asmenį orientuota priežiūra yra pagrindinis šiuolaikinio požiūrio principas, kai sprendimai priimami atsižvelgiant į individualius poreikius, pomėgius ir asmens istoriją. Tyrimai rodo, kad tokia priežiūra sumažina elgesio sutrikimus ir pagerina gyvenimo kokybę. Kognityvinė stimuliacija yra būtina smegenų funkcijoms palaikyti. Tai gali apimti įvairias veiklas nuo kryžiažodžių ir skaitymo iki specializuotų užsiėmimų, skirtų atmintį ir dėmesį lavinti. Lietuvos specialistai rekomenduoja kasdien skirti laiko protinėms veikloms, pritaikytoms prie asmens gebėjimų lygio. Kasdienės rutinos kūrimas padeda orientuotis laike ir erdvėje, ypač žmonėms, turintiems kognityvinių sutrikimų. Struktūruota dienotvarkė su reguliariais valgymo, miego ir veiklos laikais suteikia saugumo jausmą ir sumažina nerimą. Aktyvi veikla ir socialinė integracija yra esminiai elementai kovojant su socialine izoliacija. Sveikatingumo priemonių centras siūlo įvairių priemonių, skirtų aktyvioms veikloms ir socialiniam bendravimui skatinti, kurios gali būti naudojamos tiek namuose, tiek globos įstaigose. Reabilitacija namuose apima fizioterapijos, ergoterapijos ir kitų specialistų paslaugas, kurios gali būti teikiamos žmogui neišvykstant iš namų. Tai ypač svarbu po traumų ar ligų, siekiant atstatyti prarastus įgūdžius. Technologijų naudojimas priežiūroje sparčiai vystosi. Nuo priminimu apie vaistus ir nuotolinės sveikatos stebėsenos iki kritimo jutiklių ir išmaniųjų namų sistemų - šiuolaikinės technologijos gali reikšmingai pagerinti priežiūros kokybę ir saugumą. Emocinė parama ir psichologinė gerovė dažnai lieka nepastebėtos, tačiau yra labai svarbios. Reguliarūs pokalbiai, dėmesys ir jausmų išreiškimo galimybės padeda išvengti depresijos ir nerimo sutrikimų, kurie dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.
Vyresnių žmonių priežiūra dažnai reikalauja nemažų finansinių išteklių, todėl svarbu žinoti apie valstybės teikiamas finansinės paramos galimybes ir kompensacijas. Lietuvoje egzistuoja keletas paramos mechanizmų, padedančių šeimoms finansuoti ilgalaikę priežiūrą. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šios kompensacijos dydis priklauso nuo slaugos poreikio lygio ir yra mokamas kas mėnesį. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Techninės pagalbos priemonių kompensavimas yra dar viena valstybės paramos forma. Lietuvos gyventojai gali gauti dalinį ar visišką išlaidų kompensavimą įsigyjant reikalingas technines pagalbos priemones, tokias kaip vaikštynės, funkcinės lovos ar vonios reikmenys.
Norint gauti valstybės paramą, reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Procesui reikalingi šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gydytojų išvados apie specialiųjų poreikių nustatymą, dokumentai, patvirtinantys asmens pajamas, kiti papildomi dokumentai pagal paramos tipą. Planuojant ilgalaikę priežiūrą, svarbu sukurti realistišką biudžetą, įvertinant visas išlaidas: priežiūros paslaugas, pagalbines priemones, vaistus, transportavimą ir kitas susijusias išlaidas. Rekomenduojama konsultuotis su priemones sunkiau judantiems specialistais, kurie gali padėti orientuotis techninių pagalbos priemonių kompensavimo sistemoje ir patarti dėl tinkamiausių sprendimų. Dažnai efektyviausias sprendimas yra asmeninių finansinių išteklių derinimas su valstybės teikiama parama. Taip pat verta ištirti papildomas paramos galimybes per nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ar specialias programas senjorams.
Efektyvi vyresnių žmonių priežiūra yra kompleksinis procesas, apimantis poreikių vertinimą, tinkamos aplinkos sukūrimą, reikiamų įrankių parinkimą, šiuolaikinių metodų taikymą ir finansinių klausimų sprendimą. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus turi unikalius poreikius, todėl priežiūros planas turi būti individualizuotas ir reguliariai peržiūrimas. Šeimos nariai, besirūpinantys savo artimaisiais, turėtų aktyviai domėtis tiek valstybės teikiama parama, tiek šiuolaikinėmis pagalbinėmis priemonėmis, kurios gali ženkliai pagerinti priežiūros kokybę ir palengvinti kasdienį darbą. Proaktyvus planavimas, įtraukiant patį vyresnio amžiaus žmogų į sprendimų priėmimą, užtikrina orumo išsaugojimą ir geresnę gyvenimo kokybę. Nuolatinis priežiūros poreikių vertinimas ir plano pritaikymas prie besikeičiančios situacijos yra esminis sėkmingos ilgalaikės priežiūros elementas.
Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama. Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos. Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globas paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis. Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto- nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai išsiaiškinant nepatikimo priežastis. Asmeniui yra sudaroma galimybė susipažinti su dienos meniu ir pateikti pageidavimus dėl netoliaruojamų maisto produktų ar patiekalų.
„Senjorų avilio“ globos skyriaus personalas yra geranoriškas ir draugiškas, jie tikrai padės adaptuotis Jūsų močiutei globos namuose. Jūsų močiutė bus prižiūrėta, pakalbinta ir įtraukta į aktyvų gyvenimą tiek, kiek leis jos sveikatos būklė.
tags: #nesutarimai #tarp #senjoru #globos #namuose
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
