Kūdikių burnos gleivinės ir gomurio bėrimai: priežastys ir ką reikia žinoti

Kūdikių oda yra ypatingai jautri, greitai sudirginama, o tai gali sukelti diskomfortą ir skausmą. Burnos gleivinės pokyčiai, tokie kaip bėrimai, opos ar pakitimai ant gomurio, tėvams dažnai kelia susirūpinimą. Nors dauguma kūdikių bėrimų yra gerybiniai ir praeina savaime, svarbu žinoti, kada reikalinga medikų pagalba. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines burnos gleivinės, ypač viršutinio gomurio, bėrimų priežastis ir jų simptomus.

Burnos ertmės sandara ir ypatumai kūdikystėje

Burna - sudėtinga anatominė struktūra, sudaryta iš skirtingos funkcijos ir sandaros dalių. Jos viršų („stogą“) sudaro kietasis bei minkštasis gomuriai. Vidiniai dantų ir dantenų paviršiai - tai priekinės burnos ertmės ribos, o užpakalinė burnos ertmės dalis vadinama orofaringine sąsmauka. Liežuvis yra tarytum burnos ertmės dugno tąsa, jo priekiniai du trečdaliai užima dalį burnos ertmės. Specialistų teigimu, kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus labai didelę dalį informacijos apie juos supantį pasaulį gauna būtent per burną. 3-4 mėnesių kūdikiai jau sugeba pakankamai tiksliai koordinuoti judesius ranka-burna, t.y. jie gali sučiupti įvairius daiktus rankytėmis ir geba juos „įtaikyti“ į burnytę. Atliekant tyrimus pastebėta, kad vos 10-12 savaičių vaisius esantis gimdoje ima čiulpti savo pirštukus ir delniukus. Dėl nuolatinio aplinkos tyrinėjimo per burną, kūdikio burnos gleivinė tampa pažeidžiamesnė infekcijoms ir dirgikliams. Labai svarbu palaikyti švarą, įvertinti springimo bei apsinuodijimo riziką.

Burnos gleivinės bėrimai ir pokyčiai: apžvalga

Burnos gleivinės bėrimai gali būti įvairūs - nuo lokalių uždegimų iki infekcinių ligų, pasireiškiančių ir visame kūne. Žemiau pateikiama pagrindinių būklių, galinčių paveikti kūdikių burnos gleivinę, apžvalga.

Stomatitas

Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas. Stomatito židiniai gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje - vidinėje skruostų pusėje, ant lūpų, dantenų, liežuvio, gomurio. Opelės būna balto arba gelsvo atspalvio, su geltonu krašteliu. Sunkesniais atvejais pacientai karščiuoja, jiems gali skaudėti galvą, sutrikti apetitas, miegas ir kt. Šia stomatito forma gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Stomatitas yra linkęs kartotis. Gydant stomatitą gana efektyvios gali būti ir naminės priemonės, pavyzdžiui, druskos tirpalas. Puiki stomatito profilaktinė priemonė - kruopšti burnos higiena.

Herpetinis stomatitas

Herpiniam stomatitui būdingas bėrimas smulkiomis pūslelėmis, kurios susitelkusios į grupes. Bėrimas pūslelėmis, kurioms išnykus susiformuoja skausmingos opos. Dažniausiai herpiniu stomatitu serga kūdikiai nuo 6 mėn. ir vaikai iki 5 m. amžiaus, bet gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei jų imunitetas yra nusilpnėjęs. Herpinį stomatitą sukelia Herpes simplex 1 virusas. Herpetinis gingivostomatitas - dažniausia pirminės infekcijos apraiška vaikams ir jauniems suaugusiems. Jis pasireiškia nespecifiniais simptomais (karščiavimu, bendru silpnumu, sritinių limfmazgių padidėjimu) bei skausmingomis, smulkiomis, kartais tarpusavyje susiliejančiomis opelėmis burnos gleivinėje. Bėrimai linkę išsidėstyti ant dantenų, gomurio, liežuvio, tačiau iš esmės jų gali būti bet kurioje burnos gleivinės vietoje. Paūmėjimą provokuoja saulės UV spinduliai, trauma, menstruacijos, stresas.

Burnos gleivinės kandidozė (pienligė)

Burnos gleivinės kandidozė yra dažna oportunistinė infekcija, kurią sukelia burnos ertmės komensalai - mieliagrybių rūšies atstovai Candida. Ši infekcija dažnesnė kūdikiams. Dažniausiai burnos gleivinėje atsiranda baltos, tarpusavyje susiliejančios plokštelės, jos paprastai nesukelia nemalonių simptomų. Šias plokšteles lengvai galima nubraukti medine mentele, tada matosi eriteminis pagrindas. Atrofinė kandidozė pasireiškia bėrimu raudonomis plokštelėmis, dažniausiai gomurio srityje ir ant nugarinės liežuvio dalies. Gydoma vietiniais priešgrybeliniais preparatais, kartais skiriami geriamieji priešgrybeliniai vaistai. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.

Infekcinės ligos su burnos gleivinės pažeidimais

Keletas dažnai pasitaikančių vaikų ligų gali sukelti bėrimus ir burnos ertmėje.

Tymai

Tymai pasireiškia galvos skausmais, nuovargiu, vangumu, sloga, kosuliu. Akies junginė yra sudirgusi, gali padidėti jautrumas šviesai. Ant žando gleivinės staiga pasirodo balkšvos apnašos. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Tymai yra virusinė liga, perduodama oro lašeliniu būdu. Apsaugą garantuoja tik skiepai. Nuo penkių iki dešimties procentų tymais susirgusių vaikų ši liga baigiasi komplikacijomis, pavyzdžiui, plaučių ar vidinės ausies uždegimais. Maždaug vienam iš tūkstančio pacientų liga komplikuojasi į smegenų uždegimą. Pačiu blogiausiu atveju tymai gali baigtis mirtimi.

Raudonukė

Raudonukė prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukė yra virusinė liga, perduodama oro lašeliniu būdu. Specialistai pataria skiepytis nuo raudonukės. Paprastai vaikai raudonuke perserga nesunkiai. Labai retai tai gali sukelti sąnarių ir širdies raumens uždegimus. Jeigu raudonuke suserga kūdikio besilaukianti moteris, tai gali turėti rimtų pasekmių jos vaisiui.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Sergantiems vėjaraupiais neretai pūslelių ir erozijų atsiranda burnos gleivinėje. Vėjaraupių virusas pasižymi dideliu užkrečiamumu. Nuo šios užkrečiamos ligos taip pat galima skiepytis. Paprastai vėjaraupiais persergama be jokių pasekmių.

Skarlatina

Skarlatinai būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Gerklė ir gomurys byloja apie uždegimą. Iš pradžių liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, kurios netrukus dingsta. Paskui išryškėja raudoni skonio svogūnėliai. Liežuvis primena avietę. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausančios vadinamiesiems A grupės streptokokams. Skarlatina gydoma antibiotikais. Nuo skarlatinos taip pat galima skiepytis.

Coxsackie viruso infekcija („rankų, kojų ir burnos liga“)

Coxsackie viruso infekcija sukelia vadinamąją „rankų, kojų ir burnos ligą“, kuria paprastai serga maži vaikai. Pasireiškia bėrimu ovalios formos, blyškiomis papulėmis, oda aplink bėrimus būna paraudusi. Beria delnus ir padus, burnoje atsiranda smulkių aftų. Pacientus taip pat vargina karščiavimas, gerklės skausmas, bendras silpnumas (dažnai šie simptomai prasideda iki bėrimo). Priešingai negu pūslelinės atveju, lūpos ir dantenos lieka neišbertos.

Kitos galimos burnos gleivinės bėrimų priežastys

Be minėtų infekcinių ligų ir stomatitų, burnos gleivinės bėrimus gali sukelti ir kitos priežastys, reikalaujančios atidumo.

Daugiaformė eritema

Daugiaformė eritema yra ūminė, imuninės sistemos sąlygota liga, kuriai būdingas bėrimas tipiniais taikinio formos elementais. Kartu gali atsirasti opelių burnos, akių ar genitalijų gleivinėje. Daugiau nei 70% pacientų išberia ir burnos gleivinėje.

Kontaktinis stomatitas

Nors tai nedažna burnos gleivinės bėrimų priežastis, ji gali pasireikšti įvairiai - paraudimu, pūslelėmis, opomis, hiperkeratoze, skausmu, deginimo pojūčiu, niežėjimu. Iritacinis kontaktinis stomatitas gali būti sukeltas mechaninių veiksnių (pvz., blogai gulinčių dantų protezų, dantų plombų), cheminės ar fizinės traumos. Lūpos ir oda aplink burną pažeidžiama tada, kai bėrimą sukėlęs veiksnys yra kramtomas ar naudojamas vietiškai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tėvai turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą. Jeigu išbėrimą lydi kūdikio negalavimas, dirglumas ar vangumas, karščiavimas ar apetito stoka, dėl tokių pokyčių verta pasitarti su gydytoju. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, ypač jei atsiranda naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo.

tags: #kudikis #isberta #virsutinis #gomurys

• Kaip užtikrinti maksimalų komfortą po gimdymo
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo svarba
• Priežiūra vaikų darželyje
• 4D echoskopija: ne tik lyties nustatymas
• atraskite nuotykių romaną „Kapitono Granto vaikai“