Meniu

Nėštumo priežiūra: svarbiausia informacija

Nėštumo priežiūra (arba antenatalinė priežiūra) yra itin svarbus procesas, kurio pagrindinis tikslas - užtikrinti optimalią moters ir vaisiaus sveikatą nėštumo metu. Tai apima prevenciją, ankstyvą ligų ir komplikacijų nustatymą bei gydymą, taip pat moters psichologinės būklės palaikymą. Svarbu išsamiai supažindinti nėščiąją su natūralaus gimdymo privalumais ir galimomis operacinio gimdymo rizikomis.

Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu nustatomi didelės rizikos veiksniai, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją gali prižiūrėti akušeris ar šeimos gydytojas.

Nėštumo priežiūros etapai ir vizitai

Nėštumas skirstomas į tris pagrindinius laikotarpius, kurių metu skiriasi vizitų pas specialistą dažnumas ir atliekami tyrimai.

1-asis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės)

Pirmą kartą pas Jus prižiūrintį specialistą turite atvykti kuo anksčiau. Šiuo laikotarpiu atliekami būtini pradiniai tyrimai, siekiant įvertinti bendrą nėščiosios ir vaisiaus būklę.

2-asis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės)

Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Per šiuos vizitus atliekami šie patikrinimai:

Išmatuojamas arterinis kraujospūdis (AKS).
Paimamas šlapimo tyrimams.
Nustatomas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės).
Vertinamas vaisiaus širdies ritmas (nuo 24 savaitės).
Atliekamas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti.
24-28 savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.
Jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti.

Ultragarsinio tyrimo metu matomas vaisius

3-asis nėštumo laikotarpis (nuo 29 savaitės)

Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Suėjus 41 nėštumo savaitei, taip pat būtinas vizitas pas specialistą.

Būtini tyrimai nėštumo metu

Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas; jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų.

Nėščiosios tiriamos ant ginekologinės kėdės ir (ar) imamas makšties tepinėlis tik specialių indikacijų atveju (pvz., įtariama, kad teka vaisiaus vandenys) ar atsiradus pokyčių (niežuliui, kraujavimui ir pan.).

Ultragarsiniai tyrimai

Ultragarsiniai tyrimai atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę). Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.

Schematinis ultragarsinio tyrimo vaizdas

Mitybos rekomendacijos nėštumo metu

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių.

Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai gali būti, pavyzdžiui, 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti

Reikėtų vengti termiškai neapdorotų (žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas.

Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes jose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.

Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida.

Papildai ir vitaminai

Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto.

Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.

Svarbu vengti tam tikrų produktų ir įpročių

Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.

Kofeinas

Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.

Alkoholis ir rūkymas

Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.

Pratimai dubens dugno raumenims

Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris turės problemų su šlapimo sulaikymu. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta, todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę ir šlapimo sulaikymą.

Kaip atlikti pratimus:

Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę.
Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų.
Nestumti žemyn kaip šlapinantis.
Sutraukti tik dubens dugno raumenis.
Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų.
Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle.
Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys.
Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.

Ką reikėtų vengti fizinio aktyvumo metu

Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.