Darbas su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais: iššūkiai ir sprendimai

Norint suteikti pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumus, yra labai svarbu išmanyti specifinius ugdymo metodus, žinoti, kokie yra dažniausiai pasitaikantys sutrikimai, kaip tinkamai prieiti ir užmegzti ryšį su tokiais vaikais, taip pat, kaip sėkmingai bendradarbiauti su mokiniais, klasės pedagogu, mokyklos specialistais ir tėvais.

Vienas iš didžiausių profesinių iššūkių šiandien jai yra ne tik darbas su mokiniais, bet bendradarbiavimas su kitais mokytojais. Pasak jos, specialusis pedagogas turi glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais ir padėti mokiniui tam tikro dalyko - dažniausiai matematikos ar lietuvių kalbos - žinias pagilinti, įtvirtinti. Jeigu mokytojas nebendradarbiauja, tuomet specialusis pedagogas tėra tas, kuris duoda mokiniui papildomų užduočių, o tai mokinio nemotyvuoja. „Su kai kuriais iš jų pavyksta užmegzti ryšį, o su kai kuriais bendradarbiavimas galbūt nėra toks sklandus, kokio tikėčiausi.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti specialusis pedagogas ir logopedas, dirbantis ugdymo įstaigoje? J. Telešienė sako, kad visų pirma jis turi būti pakankamai jautrus, mokėti užmegzti ryšį su vaiku, atsižvelgti į jo nuotaikas, būsenas. Jei vaikas prastesnės nuotaikos - nepulti iškart su užduotimis, o jį išklausyti. Kartais reikia daugiau jautrumo, o kartais - griežtumo, svarbu tą pajausti ir prisitaikyti.

Norint dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, svarbu turėti tam tikras asmenines savybes. Pareigingumas, kantrybė, tolerantiškumas, geranoriškumas yra būtini bruožai.

Norint suteikti specialiąją pedagoginę pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, turintiems įvairių sutrikimų ir mokymosi sunkumų, reikalingas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas.

Asmeninė patirtis ir profesinis kelias

15 metų prestižinėse advokatų kontorose sėkmingai dirbusios Jurgitos Telešienės gyvenimą aukštyn kojomis apvertė gimęs sūnus. J. Telešienė įsitikinusi: nors žinia apie tai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, neretai sukrečia tėvus, tačiau svarbiausia neužsidaryti savo baimėje, o ieškoti specialistų pagalbos ir „nenurašyti“ savo vaiko.

Užaugusi pedagogų šeimoje, J. Telešienė nuo pat vaikystės svajojo tapti mokytoja, taigi, baigusi mokyklą, ji įstojo į universitetą studijuoti vokiečių kalbos filologijos. „Kadangi tuo metu buvau jauna studentė, neturėjusi nei pedagoginio darbo patirties, nei suvokimo, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ši patirtis mane labai išgąsdino. Išdirbusi vos pusę metų pasakiau sau, kad ne, ačiū, mokykloje dirbti nenoriu ir nedirbsiu. Pirmoji patirtis paliko tokį stiprų įspūdį, kad ji nusprendė pedagoginio kelio nebetęsti - įsidarbinusi advokatų kontoroje, iš pradžių dirbo administracinį darbą, vėliau ėmėsi rinkodaros ir kt.

„Sūnui reikėjo nuolatinės pagalbos. Su juo dirbę specialistai keitėsi, tad mums, tėvams, buvo akivaizdu, kad vien jų pagalba pasikliauti negalime. Pradėjau pati aktyviai domėtis vaikų ugdymu - lankiausi įvairiuose seminaruose, mokiausi nuotoliniuose kursuose. Tai užėmė nemažą mano dienos dalį, tad ilgainiui pajutau, kad ir dirbti, ir mokytis tampa sudėtinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą, kuris gi dalykas man yra ir mielesnis širdžiai, ir atrodo prasmingesnis? Supratau, kad vaiko pasiekimai, net ir patys mažiausi, man teikia didesnį vidinį pasitenkinimą ir yra svarbesni už tuomet dirbtą kasdienį darbą. J. Telešienė grįžo mokytis į universitetą - tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos specialiojo pedagogo modulio studente. Mokyklos laikais ji buvo „moksliukė“, jai viskas sekėsi, taigi studijavimas universitete ją džiugino, nepaisant to, kad reikėjo nemenkų pastangų, kad savo dienotvarkėje atrastų laiko dar ir studijoms.

„Baigusi specialiosios pedagogikos modulį, įstojau mokytis logopedijos. Po pusantrų metų studijų mečiau turėtą ilgametį darbą, išėjau atlikti praktikos, o pabaigusi studijas pradėjau ieškoti specialiosios pedagogės darbo. Radau greitai, nes šių specialistų trūksta. Įsidarbinau privačioje mokykloje, nors iki tol turėjau nusistatymą, kad privačios mokyklos vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikių nepriima, bet buvau neteisi. Savo darbą labai myliu, džiaugiuosi pasirinkusi šį kelią - jis sudėtingas, bet įdomus“, - prisipažįsta J.

Specialioji pedagogika ir logopedija: glaudus ryšys

Paklausta, kodėl baigusi specialiosios pedagogikos modulį ji nusprendė mokytis dar ir logopedijos mokslo, ji pajuokauja, kad pabandžiusi ir pradėjusi, negalėjo sustoti: „Specialioji pedagogika ir logopedija eina koja kojon. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą ar Dauno sindromą turintys vaikai neretai turi problemų tariant kai kuriuos garsus, neaiškiai kalba ir pan. Galvodama apie juos supratau, kad logopedės žinios bus labai naudingos - galėsiu vaikams tikslingiau padėti.

Modulio studijos suteikė galimybę persikvalifikuoti ir įgyti specialybę vos per pusantrų metų. „Ko gero, net nebūčiau pasiryžusi mokytis, jei būtų tekę universitete studijuoti ketverius metus. O štai pusantrų metų studijos skamba kaip įmanoma įgyvendinti užduotis“, - šypsosi J. Telešienė.

Taip pat 2023-2024 m. m. vykdomos matematikos, fizikos, biologijos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, specialiosios pedagogikos, logopedijos, klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) modulių studijos.

Tėvų vaidmuo ir svarbiausi patarimai

„Kai sužinai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, gali pasidaryti labai baisu. Ta žinia yra baubas - pati tą patyriau. Rekomenduoju ieškoti specialistų ir nebijoti klausti patarimų, prašyti pagalbos, bendrauti ir bendradarbiauti. Svarbiausia neužsidaryti savo baimėje ir „nenurašyti“ vaiko. Būtent tėvai ir turi būti tie žmonės, kurie tiki savo vaiko sėkme, kokia ji bebūtų“, - tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, pataria J.

Reikalinga pagalba ir darbo pasiūlymai

Šiuo metu yra ieškomas mokytojo padėjėjas spec. poreikių vaikams nuo 2023 - 12 - 01, 0, 5 et. (20 val. /sav.). Taip pat siūlomas 1 etatą turintis darbas lopšelyje-darželyje, Kauno rajone, teikiant pagalbą mokytojai, dirbant su spec. poreikių vaikais.

Mokymosi programos trukmė: 90 akad. val., iš kurių praktinio kontaktinio darbo trukmė: 63 akad. val., teorinio kontaktinio darbo trukmė: 27 akad. val., savarankiško darbo trukmė: 0 akad. val.

tags: #darbas #su #spec #poreikiais #turinciais #vaikais

• Apie nėščiųjų teises darbe Lietuvoje
• kodėl verta įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus
• Legailių globos namų paslaugos
• Tėvų atsiliepimai apie „Beržynėlį“
• Psichologo įžvalgos apie tėvų ir suaugusių vaikų santykius