Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra jautri ir daugialypė tema, apimanti medicininius, teisinius, etinius ir socialinius aspektus. Ši tema visuomenėje vis dar dažnai apgaubiama tylos šydu, todėl svarbu, kad kiekviena moteris turėtų galimybę gauti aiškią, faktais grįstą informaciją apie galimus pasirinkimus ir jų skirtumus. Lietuvoje ši tema nuolat sulaukia dėmesio, o diskusijos apima įstatymų reguliavimą, paslaugų prieinamumą bei skirtingų nuomonių susidūrimą. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti esamą situaciją Lietuvoje, aptarti teisinį pagrindą, prieinamumo problemas ir etinius klausimus, susijusius su nėštumo nutraukimu, ypatingą dėmesį skiriant vaistiniam nėštumo nutraukimui ir bendram paslaugų prieinamumui, įskaitant situaciją Kupiškio regione.

Nėštumo nutraukimas - tai sąmoningas nėštumo nutraukimas, atliekant medicininę procedūrą arba skiriant specialius vaistus abortui sukelti. Sprendimas nutraukti nėštumą gali būti priimtas dėl įvairių priežasčių: sveikatos problemų, asmeninių aplinkybių, socialinių sunkumų, nėštumo problemų, vaisiaus vystymosi sutrikimų, ar nėštumo, atsiradusio dėl išžaginimo. Nors ši tema dažnai kelia visuomenėje daug emocijų, svarbu suprasti, kad tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas, o kartais netgi būtina medicininė procedūra.
Lietuvoje nėštumo nutraukimą reglamentuoja įstatymai, kurie nustato tam tikras sąlygas ir apribojimus. Pagal galiojančius teisės aktus, moteris turi teisę nutraukti nėštumą savo noru iki 12-tos nėštumo savaitės. Po šio termino abortas galimas tik esant medicininėms indikacijoms, kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba nustačius sunkias vaisiaus patologijas. Tokiais atvejais nėštumą galima nutraukti iki 22-os nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6-12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Lietuvoje teikiamos dvi pagrindinės nėštumo nutraukimo procedūros: medikamentinis (vaistinis) ir chirurginis.
Vaistinis nėštumo nutraukimas - tai procedūra, kurios metu naudojami receptiniai vaistai, siekiant nutraukti nėštumą jo ankstyvosiose stadijose. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant ultragarsinį tyrimą. Šis metodas yra neinvazinis, nereikalauja chirurginės intervencijos ar bendrosios nejautros, ir gali būti atliekamas moteriai įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, todėl paprastai yra patiriama mažiau streso. Tai reiškia mažesnę gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų komplikacijų riziką, lyginant su chirurginiu nėštumo nutraukimu. Vaistinio nėštumo nutraukimo metu taip pat nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.

Dažniausi šalutiniai reiškiniai:
Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, gimdos uždegimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nesukelia rimtesnio pavojaus sveikatai, tačiau, jeigu jie užsitęsia ilgiau nei 24 val. po Misoprostol vartojimo, dinamikoje nesilpnėja ir ypač, jei intensyvėja, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Situacijos, kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją:
Kartais gali prireikti papildomos vaistų dozės. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai moteris nesuvartoja Misoprostol pagal gydytojo rekomendacijas ir (arba) kraujavimas neprasideda per 24 val. po Misoprostol vartojimo. Tikimybė, kad metodas nebus veiksmingas padidėja tuomet, jei nesilaikoma gydytojo rekomendacijų, pavyzdžiui, jei laiko tarpas tarp paskirtų preparatų vartojimo yra trumpesnis nei 24-36 val. Atvejais, kai nėštumas nenutrūksta arba abortas įvyksta tik iš dalies, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau:
Chirurginis nėštumo nutraukimas - tai medicininė procedūra, taikoma siekiant nutraukti nepageidaujamą nėštumą moters pageidavimu. Procedūros esmė - ankstyvo nėštumo (5-6 nėštumo savaitę) pašalinimas iš gimdos ertmės vakuuminės aspiracijos būdu. Esant didesniam nėštumo laikui, procedūros metu papildomai gali būti naudojami kiti medicininiai instrumentai. Gydytojas papasakoja apie operacijos eigą, savijautą po jos, supažindina su galimomis rizikomis. Nėštumo nutraukimas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnis, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.

Chirurginiam nėštumo nutraukimui pacientė atvyksta planiškai, laikydamasi iš anksto gautų pasiruošimo instrukcijų. Prieš procedūrą suteikiama gydytojo akušerio ginekologo konsultacija, kurios metu įvertinama pacientės sveikatos būklė ir paskiriami reikalingi tyrimai. Procedūra atliekama atvykimo dieną, gydytojui anesteziologui taikant bendrinę nejautrą. Infekcijų profilaktikai skiriami antibiotikai. Praėjus 2-3 valandoms po procedūros, pacientė, esant gerai savijautai, išvyksta į namus ir dažniausiai jau kitą dieną jaučiasi darbinga. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn. vengti lytinių santykių.
Vis dėlto, teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Nors medicininis abortas Lietuvoje legalus jau daugiau nei dvejus metus, jo prieinamumas vis dar nėra visiškai užtikrintas. Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą, tačiau BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Kol paslauga išlieka mokama, o aiškios atsakomybės mechanizmai nėra įtvirtinti, kyla klausimų dėl praktinio įstatymo įgyvendinimo.
Šiuo metu nėra nei nacionalinio registro, kuris sujungtų duomenis apie tokius atvejus, nei institucijos, kuri sistemingai stebėtų šių procedūrų prieinamumą ir pasiskirstymą šalyje. Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Nors šios įstaigos privalo atlikti nėštumo nutraukimą dėl medicininių indikacijų, abortų paciento pageidavimu jos teikti neprivalo, nes mokamų paslaugų sąrašą ir tvarką nustato pačios įstaigos. Griežta nukreipimų sistema, kai, nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumas Kupiškio rajone ir kitose savivaldybėse:
Tyrimo metu išsiuntus apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms, paaiškėjo, kad nemaža dalis mažesnių savivaldybių neturi nė vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri turėtų įgaliojimą teikti nėštumo nutraukimo paslaugas. Šios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu. Tarp jų yra ir Kupiškis, kartu su Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų savivaldybėmis.

Ši situacija rodo, kad pacientams gali tekti keliauti į kitus miestus, norint gauti šią paslaugą. Ypač medikamentinio aborto atveju, kai kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta, nes jam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės. Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Pagal medicinos normą gydytojas gali atsisakyti teikti paslaugą, jeigu tai prieštarauja jo profesinei etikai. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta mokamų paslaugų atžvilgiu. Nors vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“, šis reglamentas netaikomas mokamoms paslaugoms. Tai sukuria situaciją, kai pacientė, susidūrusi su gydytojo atsisakymu, gali likti be aiškios informacijos, kur kreiptis toliau.
Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini pabrėžia, kad gydytojai veikia monopolinėje sistemoje ir visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Jis taip pat aiškiai pažymi, kad „institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Kai ligoninė sako: „mes kaip institucija atsisakome“, tai filosofiškai sunkiai pagrindžiama.“
Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros.
Nėštumo nutraukimo procedūrų kainos (pavyzdžiai):
| Procedūros tipas | Nejautros tipas | Vidutinė kaina (Eur) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Chirurginis | Vietinė | 82,87 | Gali būti papildomų mokesčių už tyrimus |
| Chirurginis | Bendra | 129,53 | Gali būti papildomų mokesčių už tyrimus |
| Chirurginis | Utena/Klaipėda | 67,93 | |
| Chirurginis | Panevėžys | 70,00 | |
| Chirurginis | Kaunas | 101,42 | |
| Chirurginis | Kelmė/Druskininkai/Alytus | 82,88 | |
| Chirurginis | Visaginas (vietinė) | 234,54 | |
| Chirurginis | Visaginas (bendra) | 366,00+ | |
| Medikamentinis | Konsultacija (viešoji) | Nemokamai (PSDF) | Vaistus įsigyja pati pacientė |
Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai ir tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų.
Kalbant apie vaistų prieinamumą, Bendra.lt apklausoje dalyvavusios moterys nurodė, kad vaistų, reikalingų šiai procedūrai, Lietuvoje nėra daug. Tačiau pagal teisinį reguliavimą visos vaistinės yra įpareigotos receptinį vaistą pristatyti. Jei paciento pageidaujamo vaisto vaistinėje nėra, tačiau bent viena didmeninio platinimo įmonė jį turi, gyventojo pageidavimu, vaistas turi būti užsakomas. Miestuose užsakyti vaistai pristatomi per dvi darbo dienas, miesteliuose ir kaimo vietovėse - per keturias darbo dienas.
Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. nepilnametėms toks sutikimas nereikalingas.
Nėštumo nutraukimas yra susijęs su sudėtingais etiniais ir moraliniais klausimais. Diskusijos dažnai sukasi apie moters teisę į apsisprendimą dėl savo kūno ir vaisiaus teisę į gyvybę. Nuomonės šiuo klausimu skiriasi, priklausomai nuo asmeninių įsitikinimų, religinių pažiūrų ir kultūrinių normų. Svarbu paminėti, kad prieš bet kokį nėštumo nutraukimo sprendimą moteriai turi būti suteikta visa reikalinga informacija, konsultacija bei laikas apsispręsti. Nėštumo nutraukimas dažnai lydi ne tik fizinis, bet ir emocinis išgyvenimas. Taigi moteriai gali prireikti rimtos specialistų pagalbos. Todėl labai svarbu, kad moterys turėtų galimybę gauti profesionalią medicinos konsultaciją, suprasti visas galimas rizikas ir pasekmes bei būti palaikomos, o ne teisiamos dėl savo sprendimo.
tags: #nestumo #nutraukimas #kupiskyje