„Vaikai vanagai“: kultinė vaikų knyga ir Kazio Binkio vertimas
Vokiečių gydytojo Heinricho Hoffmanno knygelė „Struwwelpeter“, Lietuvoje geriau žinoma kaip „Vaikai vanagai“, jau daugiau nei pusantro šimto metų yra mėgstama Vokietijos vaikų. Lietuvių kalba ją, išverstą keturvėjininko Kazio Binkio, 1928 m. išleido Kauno „Pribačio“ leidykla. Ši knygelė, parašyta didaktiniais sumetimais, tapo ryškiu pėdsaku ne tik literatūroje, bet ir vaikų auklėjimo istorijoje.
Autoriaus asmenybė ir kūrinio atsiradimas
Heinrichas Hoffmannas gimė pirmajame, o mirė paskutiniame XIX a. dešimtmetyje, palikdamas ryškų pėdsaką medicinoje. Didžiausias jo nuopelnas - padėti jaunimo psichologijos pamatai ir pakitęs visuomenės požiūris į psichikos ligonius. Hoffmannas savo gyvenimą skyrė psichiatrijos reformai, įveikdamas didžiulį pasipriešinimą, jis pastatydino pavyzdinę tiems laikams psichiatrijos kliniką, kurioje į sutrikusios psichikos asmenis imta žiūrėti kaip į žmones.
1844 m. žiemą, išėjęs ieškoti savo trejų metukų pirmagimiui kalėdinės dovanos ir nieko doro neradęs, grįžo namo su tuščiu sąsiuviniu ir nustebusiai žmonai paaiškino pats parašysiąs sūnui knygelę. Toji knygelė gal taip ir būtų likusi šeimos kūriniu, jei nebūtų patekusi į rankas vienam vietos leidėjui. 1845 m. pasirodžiusio kūrinio per mėnesį buvo išpirkta tūkstančiai egzempliorių, ir nuo tada jis buvo perleidžiamas po keliskart kasmet.
Didaktinis turinys ir moralas
Į trejų-šešerių metų vaikams skirtą knygelę Hoffmannas sudėjo trumpą pratarmę ir dešimt eiliuotų pamokomų pasakojimų. Visose poemėlėse neklusnūs vaikai sulaukia atpildo:
- Žmonės bjaurisi metus nagų nekerpančiu ir plaukų nešukuojančiu kūtvėla.
- Pikčiurnai skriaudikui skaudžiai įkanda šuo, todėl jam tenka gerti karčius vaistus.
- Su degtukais žaidusi mergaitė sudega.
- Iš negriuko šaipęsi išdykėliai išmurkdomi juodame rašale.
- Siuvėjas berniukui nukerpa nykščius už tai, kad šis nuolat juos čiulpė.
- Valgyti atsisakantis vaikas penktą dieną pasimiršta.
- Prie pietų stalo nenustygstantis nenuorama užsiverčia ant savęs maistą.
- Ištisai dangun spoksantis žiopliukas įkrinta į upę ir lieka be mokyklinio portfelio.
- Per audrą su skėčiu pasivaikščioti išėjusį plevėsą nežinia kur nuneša vėjas.
Kazio Binkio vertimo ypatumai
Verčiant eiliuotą tekstą labai svarbi formos ir turinio darna. Lietuviškas vertimas toks pat ritmingas, sklandus, gyvenimiškai paprastas ir vaizdingas. Visų pasakojimų, Binkio vadinamų pasakomis, pavadinimuose ir tekste vokiški vardai pakeisti lietuvių skaitytojams žinomesniais ir tinkamesniais rimui. Taip mušeika Frydrichas tapo netikusiu Rapolu, nykštį čiulpiąs Konradas - Jonu, o prie stalo nenustygstantis Filipas - nenuorama Saliamonu.
Vardų adaptacija lietuvių kalboje
| Vokiškas personažas | Lietuviškas vardas |
|---|---|
| Frydrichas | Rapolas |
| Konradas | Jonas |
| Filipas | Saliamonas |
| Hansas | Pranas |
| Robertas | Stasys |
Binkio vertimas puikiai atlieka originalo užsibrėžtą užduotį: autorius, kalbėdamas apie galbūt tokias pat išdaigas krečiančius skaitytojo bendraamžius, ramiu, bet pamokomu tonu paaiškina, kas laukia neklaužadų, nevalų, neatsakingų ir nejautrių vaikų. Nors kai kurios Hoffmanno aprašytos situacijos šiandien kelia šypseną, vis dėlto knygelė neleidžia pamiršti, kad kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
