Abortu (medicinine prasme) vadinamas bet koks nėštumo nutrūkimas nesuėjus 22 nėštumo savaičių: tai ir savaiminis persileidimas, ir nesivystantis nėštumas, ir nėštumo nutraukimas moters noru. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos.
Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą moters noru nesuėjus 12 nėštumo savaičių. Tačiau ne visos moterys žino, kad dėl medicininių indikacijų (t. y. įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų) nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 sav. 6 d.). Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų. Paprastai tai reiškia, kad atlikus išsamius tyrimus diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų tenka nutraukti apie 1-2 proc. nėštumų.
Pastojusios moterys pradeda jausti ne tik fizinius, bet ir emocinius, psichologinius pokyčius. Nėščiosios vizualizuoja savo ateitį, o joje pats svarbiausias subjektas - taip laukiamas mažylis. Apskritai vienas sunkiausių momentų - suvokti, kad po mamos širdimi augančios gyvybės likimas yra nuspęstas, o dienos - suskaičiuotos. Taigi tėvams, lyg iš giedros dangaus išgirdusiems žinią, kad jų vaikelis niekada taip ir negims, gali prireikti rimtos specialistų pagalbos.

Pirmiausia, dėl nėštumo nutraukimo reikėtų kreiptis į valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą. Konsultacijos metu gydytojas paaiškins apie nėštumo vystymąsi, Lietuvoje ir pasaulyje naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas. Taip pat aptars, ar vaistinis nėštumo nutraukimas yra pirmo pasirinkimo nėštumo nutraukimo būdas individualiu atveju, pateiks galimas alternatyvas, pagalbos priemones fizinei, psichologinei ir emocinei savijautai, nėštumo planavimą ateityje. Gali būti pasiūlyta ir medicinos psichologo konsultacija, tačiau ši konsultacija nėra privaloma ir negali sudaryti kliūčių atlikti nėštumo nutraukimą laiku. Jei moteris neturi abejonių dėl nėštumo nutraukimo, neturėtų būti bandoma pakeisti jos sprendimą arba atidėti procedūrą.
Moteris turi informuoti gydytoją apie sveikatos sutrikimus, visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus bei kitas aktualias aplinkybes. Taip pat turi aiškiai ir atvirai gydytojui išsakyti visus rūpimus klausimus bei nuogąstavimus, susijusias su tolimesne nėštumo eiga ir jo nutraukimu. Visa tai yra svarbu, kad būtų sulaukta aiškių ir suprantamų atsakymų, o paskui moteris kartu su gydytoju priimtų jai tinkamiausią sprendimą dėl tolimesnės įvykių eigos.
Prieš nėštumo nutraukimą gydytojas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Nėštumo laikas yra apskaičiuojamas pagal moters paskutinių mėnesinių datą, jei mėnesinių ciklas buvo reguliarus, arba ultragarsinio tyrimo metodu, jei mėnesinių ciklas buvo nereguliarus arba moteris tiksliai neprisimena paskutinių mėnesinių datos. Visi reikalingi tyrimai dažnai atliekami vietoje, o atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu.
Jei moteris pastojo gimdoje turėdama gimdos spiralę, ją gydytojas pašalins prieš vaistinį nėštumo nutraukimą. Rh D neigiamoms moterims anti-D imunoprofilaktika bus atlikta vadovaujantis metodikomis.
Nėštumo nutraukimo procedūros skirstomos į du pagrindinius tipus: vaistinį (medikamentinį) ir chirurginį (vakuuminės aspiracijos).
Tai priimtina alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui. Procedūra yra tokia pat saugi, tačiau jai nereikia chirurginės intervencijos, nėštumo nutraukimas įvyksta pacientei įprastoje aplinkoje, pvz., namuose, todėl paprastai sukelia mažiau streso. Nėštumo nutraukimas nedidina nevaisingumo, krūtų ar kokios nors kitos rūšies vėžio pavojaus ir neturi įtakos pacientės ar jos būsimų palikuonių fizinei ar psichikos sveikatai.
Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių (8 sav. 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą.
Vizito pas gydytoją metu pacientei skiriami du medikamentai: mifepristonas ir misoprostolis. Mifepristone blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi, receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Negalima gerti greipfruto sulčių ir valgyti greipfruto vaistų vartojimo metu, nes šis vaisius mažina Mifepristone įsisavinimą organizme. Išvėmus Mifepristone per 1 val. nuo jo suvartojimo, reikia kreiptis į gydytoją dėl papildomos vaistų dozės ir vaistų nuo pykinimo bei vėmimo skyrimo.
Misoprostolio tabletės vartojamos praėjus 24 - 48 val. po mifepristono. Misoprostol suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Būtina, kad Misoprostol tabletės už skruosto arba po liežuviu išbūtų nenurytos bent 30 min., o iš makšties neiškristų irgi bent 30 min. Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas gali prasidėti greitai po misoprostolio sunaudojimo ir trukti nuo dviejų iki kelių valandų. Paprastai ir skausmai, ir kraujavimas žymiai susilpnėja, kai gemalas pasišalina iš gimdos. Po 1-2 parų nuo Misoprostol vartojimo kraujavimas labai susilpnėja ir lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar retesniais atvejais ilgiau.

Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kas trečiai - aštuntai moteriai pasireiškia viduriavimas, 14,0 proc. - pilvo skausmai, 3,2 proc. - pykinimas, 2,9 proc. - pilvo pūtimas ir 2,4 proc. - galvos skausmas. Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Situacijos, kada reikia kreiptis skubios pagalbos:
Kartais prireikia papildomos vaistų dozės. Ši situacija dažniausiai atsitinka tuomet, kai moteris nesuvartoja Misoprostol pagal gydytojo rekomendacijas ir (arba) kraujavimas neprasideda per 24 val. po Misoprostol vartojimo. Nėštumas taip pat gali nenutrūkti. Tikimybė, kad metodas nebus veiksmingas, padidėja tuomet, jei nesilaikoma gydytojo rekomendacijų, pavyzdžiui, jei laiko tarpas tarp Mifepristone ir Misoprostol vartojimo yra trumpesnis nei 24-36 val. Atvejais, kai nėštumas nenutrūksta arba abortas įvyksta tik iš dalies, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau:
Retais atvejais, kai, nepaisant vaistų vartojimo, nėštumas toliau vystosi ir moteris nusprendžia jo nenutraukti, vaisiaus apsigimimo pavojus nėra didesnis nei moterims, kurios nevartojo šių vaistų.
Ambulatoriškai nėštumo nutraukimo procedūra atliekama išsiurbiant gimdą specialiu vakuuminiu siurbikliu. Procedūra trunka iki 15 min. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Operacija trunka apie 10 minučių.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, išsiurbiant embrioną specialiu plonu vamzdeliu be gimdos kaklelio praplėtimo. Šiai procedūrai gali būti nereikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, kuris yra skausmingas, todėl nebūtina bendra narkozė.
Nuo 6 iki 9 savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Tai jau skausmingesnė procedūra, todėl ji dažniausiai atliekama naudojant bendrinį nuskausminimą, suleidžiant nuskausminančius vaistus į veną. Jeigu reikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, reikalingas ir nuskausminimas.
Esant 9-12 nėštumo savaičių dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuuminė aspiracija arba kiuretažas (gimdos gramdymas). Procedūra atliekama naudojant bendrą nuskausminimą. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama, gali prasidėti komplikacijos.
Komplikacijos po vakuuminės aspiracijos pasitaiko labai retai. Labiausiai tikėtinos yra šios: infekcija, gimdos ar gimdos priedų uždegimas, nėštumo audinių likučiai gimdoje. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Siekiant išvengti infekcinių-uždegiminių komplikacijų, profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai. Kartais dėl anatominių moters organizmo ypatumų procedūra gali nepavykti. Tokiu atveju ji atliekama stacionare.
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.
Kai nėštumas nutraukiamas dėl medicininių indikacijų antrajame trimestre (iki beveik 22-osios savaitės), procedūra skiriasi nuo ankstyvųjų nėštumo nutraukimo metodų. Nėštumui nutraukti paskiriama data, numatytu laiku reikia atvykti į ligoninę. Pacientei atvykus pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai.
Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina.
Tiesa, kitose šalyse vėlyvo nėštumo nutraukimo metodikos gali skirtis. Pavyzdžiui, pacientei taikoma vietinė nejautra, po to tiesiai į pilvą suleidžiami vaistai, stabdantys vaisiaus kraujotaką. Po to moteris paliekama stebėjimui. Po kelių ar keliolikos valandų prasideda sąrėmiai, tačiau kartais prireikia skatinamųjų, dirbtinai sukeliančių sąrėmius. Gali būti plečiamas gimdos kaklelis. Tada natūraliais takais pagimdoma.

| Savybė | Vaistinis (Medikamentinis) Nėštumo Nutraukimas | Chirurginis (Vakuuminės Aspiracijos) Nėštumo Nutraukimas |
|---|---|---|
| Leidžiama trukmė (moters noru) | Iki 9 savaičių (8 sav. 6 d.) | Iki 12 savaičių |
| Būdas | Vaistų vartojimas sukeliant gimdos susitraukimus | Gimdos išsiurbimas specialiu vakuuminiu siurbikliu arba kiuretažas |
| Reikalinga chirurginė intervencija | Ne | Taip |
| Reikalinga narkozė | Ne | Dažniausiai taip (ypač po 6 sav.) |
| Atlikimo vieta | Įprastoje aplinkoje (pvz., namuose) po konsultacijos | Ambulatoriškai arba stacionare (ligoninėje) |
| Patiriamas stresas | Paprastai mažesnis | Gali būti didesnis dėl chirurgijos ir ligoninės aplinkos |
| Gimdos pažeidimo / infekcijos rizika | Mažesnė | Didesnė |
| Dažniausios komplikacijos | Nepilnas abortas, tęstinis nėštumas | Nepilnas abortas, infekcija |
Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža. Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju.
Moteriai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją praėjus 1 sav. po chirurginės procedūros, kad būtų įsitikinta, jog procedūra sėkminga ir neiškilo komplikacijų. Pas gydytoją akušerį ginekologą pacientė turi apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų vartojimo. Įprastine tvarka pas gydytoją akušerį ginekologą reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų, skirtų nėštumui nutraukti, vartojimo, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija (tai procesas moters organizme, kai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta), tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.
tags: #nestumo #nutraukimas #del #apsigimimu