Linas Svilainis, gimęs 1965 m. birželio 28 d., yra žymus Lietuvos mokslininkas ir inžinierius, kurio darbai padarė reikšmingą įtaką ultragarso technologijų, neardomosios kontrolės (NDT) ir elektronikos plėtrai. Jis yra vedęs ir turi vieną vaiką. Jo ilgametė karjera apima gilų įsitraukimą į mokslinius tyrimus, akademine veiklą ir praktinį taikymą, sprendžiant sudėtingas inžinerines problemas.
Linas Svilainis 1988 m. baigė Kauno technologijos universitetą (KTU), įgydamas radijo inžinieriaus diplomą. Jo akademinė kelionė ir praktinė patirtis prasidėjo dar studijų metais, demonstruodama jo ankstyvąjį talentą ir atsidavimą inžinerijai.
Jau 1987-1988 m. jis aktyviai dalyvavo ultragarsinės NDT sistemos „IZOGRAF-1“ kūrimo projekte KTU Ultragarso mokslo centre. Šiame projekte L. Svilainis buvo atsakingas už programinės įrangos vartotojo sąsajos, aparatūros valdymo sąsajos projektavimą ir programavimą. Projektas apėmė sutartis su pirmaujančiomis buvusios Sovietų Sąjungos NDT institucijomis.

Vėliau, 1990-1993 m., jis prisidėjo prie ultragarsinės NDE sistemos „IZOGRAF-2“ projekto. Jo darbas apėmė programinės įrangos atnaujinimą, įsigijimo kanalo projektavimą, NDT mokymo/simuliacijos paketą, skirtą „IZOGRAF-2“. Taip pat jis atliko akustinį signalų apdorojimą, įskaitant SAFT, adaptuoto stiprinimo valdymą, vaizdavimą ir atvirkštinį filtravimą. Šio laikotarpio projektai apėmė ir „ULTRALAB“ sistemos vartotojo/aparatūros sąsajos bei „MINILAB“ sistemos A/D konvertavimo kanalo kūrimą, kas pabrėžia jo universalumą ir gebėjimą dirbti su įvairiomis techninėmis užduotimis.
Tarptautinė patirtis ženkliai praturtino L. Svilainio mokslinę veiklą ir suteikė jam galimybę dirbti su pirmaujančiais specialistais užsienio institucijose. 1993 m. jis pritaikė vaizdo procesoriaus technologiją SAFT metodui Švedijoje, Linkopingo universiteto Vaizdo apdorojimo skyriuje. Ši patirtis padėjo jam pagilinti žinias vaizdo apdorojimo ir ultragarso duomenų interpretacijos srityse.
1994 m. jis dalyvavo Metalų Matricos Kompozitų (MMC) tikrinimo projekte Londono universiteto koledže (JK), kur gilinosi į sudėtingų medžiagų neardomosios kontrolės metodus.

Šios vertingos patirtys kulminavo 1996 m., kai L. Svilainis apgynė doktorantūros disertaciją „Ultragarso vaizdavimo metodų nehomogeninėms struktūroms analizė ir optimizavimas“. Tais pačiais metais jis dalyvavo laminuotų kompozitų tikrinimo projekte KTU Ultragarso mokslo centre ir Linkopingo universiteto Inžinerinių medžiagų skyriuje, toliau plėtodamas savo ekspertizę kompozitinių medžiagų tyrimų srityje.
Nuo 1997 m. L. Svilainis pradėjo dėstyti Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, dalindamasis savo žiniomis ir patirtimi su ateities inžinierių kartomis. Tais pačiais metais jis kūrė ultragarso duomenų surinkimo sistemą NDT sistemai „Izograf-4“ ir slankiojančių guolių NDT sistemai, demonstruodamas gebėjimą kurti praktiškai pritaikomus sprendimus.
1998 m. L. Svilainis projektavo ultragarso sonarą pramoninėms reikmėms, įskaitant spindulio nukreipimą, sudėtingų signalų generavimą ir duomenų rinkimą. Jo akademinė karjera sparčiai kilo, ir jis tapo docentu KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Signalų apdorojimo katedroje, kur toliau vykdė tyrimus ir vadovavo studentų darbams.

1999 m. jis projektavo ultragarso dujų srauto matuoklį, kurdamas jo sistemos elektroniką, kas atspindi jo gebėjimą taikyti ultragarso technologijas įvairiose srityse. Tais pačiais metais jis tobulino savo žinias sūkurinių srovių (Eddy current) srityje, dalyvaudamas mokymuose Ispanijoje, „Tecnatom“ centre, nuolat siekdamas plėsti savo profesinę kvalifikaciją ir kompetencijas.
Lino Svilainio mokslinė veikla atsispindi gausiame publikacijų skaičiuje. Jis yra NDT.net redakcinės patariamosios tarybos narys ir 21 straipsnio NDT.net autorius. Taip pat jis paskelbė 88 forumo žinutes ir gavo 7 teigiamus įvertinimus už savo pranešimus, kas rodo jo aktyvumą ir įsitraukimą į mokslo bendruomenę.
Jo darbai apima platų spektrą temų, pradedant ultragarso jutiklių sužadinimo stiprintuvais ir baigiant LED apšvietimo technologijomis. Tarp jo žymiausių tyrimų yra „LED brightness control for video display application“ (2008) ir „LED PWM dimming linearity investigation“ (2008), kurie nagrinėjo LED ekranų ryškumo valdymą ir tiesiškumą, prisidėdami prie vaizdo ekranų technologijų tobulinimo.

Jis taip pat prisidėjo prie ultragarso keitiklių sužadinimo stiprintuvų tobulinimo, pavyzdžiui, darbuose „Power amplifier for ultrasonic transducer excitation“ (2006), „Efficient high voltage pulser for piezoelectric air coupled transducer“ (2013) ir „Half bridge topology 500 V pulser for ultrasonic transducer excitation“ (2015). Šie tyrimai yra gyvybiškai svarbūs kuriant efektyvesnes ir patikimesnes ultragarso sistemas.
Didelę dalį L. Svilainio darbų sudaro ultragarso signalų apdorojimo ir laiko uždelsimo įvertinimo metodikų tyrimai. Pavyzdžiui, straipsniai „Subsample interpolation bias error in time of flight estimation by direct correlation in digital domain“ (2013), „Review of high resolution time of flight estimation techniques for ultrasonic signals“ (2013), „Review on time delay estimate subsample interpolation in frequency domain“ (2019) ir „Analysis of the interpolation techniques for time-of-flight estimation“ (2008) nagrinėja didelio tikslumo laiko uždelsimo įvertinimo metodus, kurie yra kritiškai svarbūs daugelyje ultragarso taikymų.
Jis taip pat tyrė ultragarso keitiklių elektrinio derinimo efektyvumą („Evaluation of the ultrasonic transducer electrical matching performance“, 2007) ir ultragarso vaizdavimo sistemų elektroniką („Electronics for ultrasonic imaging system“), kurdamas pagrindus naujoms diagnostikos ir matavimo priemonėms. Svarbią vietą užima ir darbai apie ultragarso detekciją ir kompozitinių plokščių defektų nustatymą („Ultrasonic detection and characterization of delaminations in thin composite plates using signal processing techniques“, 1997).
Kiti tyrimai apima „Application of orthogonal ultrasonic signals and binaural processing for imaging of the environment“ (2000), „The automated complex impedance measurement system“ (2007), „LED directivity measurement in situ“ (2008), „Design of a low noise preamplifier for ultrasonic transducer“ (2005), „Optimization of the ultrasonic excitation stage“ (2008), „The time-of-flight estimation accuracy versus digitization parameters“ (2008) ir „Comparison of the EMI performance of LED PWM dimming techniques for LED video display application“ (2012).
Žemiau pateikiama lentelė su keliais atrinktais Lino Svilainio mokslinių publikacijų pavyzdžiais, iliustruojančiais jo plačią tyrimų sritį ir indėlį į mokslo pažangą.
| Publikacijos Pavadinimas | Metai | Citavimų Skaičius |
|---|---|---|
| LED brightness control for video display application | 2008 | 87 |
| Subsample interpolation bias error in time of flight estimation by direct correlation in digital domain | 2013 | 78 |
| Power amplifier for ultrasonic transducer excitation | 2006 | 75 |
| Review of high resolution time of flight estimation techniques for ultrasonic signals | 2013 | 68 |
| Ultrasonic detection and characterization of delaminations in thin composite plates using signal processing techniques | 1997 | 67 |
| LED PWM dimming linearity investigation | 2008 | 64 |