Jodo svarba nėštumo metu ir jo kiekio nustatymas

Jodas yra būtinas mikroelementas žmogaus organizmui, ypač svarbus skydliaukės hormonų sintezei. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, fizinį ir protinį vystymąsi. Jodo trūkumas, ypač nėštumo metu, gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime jodo svarbą nėštumo metu, jodo trūkumo riziką, jodo kiekio nustatymo būdus, liaudiškus nėštumo nustatymo metodus su jodu ir rekomendacijas dėl jodo vartojimo.

Jodo svarba organizmui ir nėštumo metu

Jodas yra esminis skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) komponentas, kurie yra būtini normaliai smegenų veiklai, medžiagų apykaitai ir augimui. Smegenų ląstelės yra ypač jautrios jodo trūkumui, todėl pakankamas jodo kiekis yra labai svarbus vaisiaus smegenų vystymuisi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad jodo}^{-\text{stoka}} yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo ir skydliaukės veiklos sutrikimo veiksnys pasaulyje. Tyrimai rodo, kad jodo trūkumas gali sumažinti gyventojų intelekto koeficientą (IQ) 13,5-15 balų. Vaikams, kuriems trūksta jodo, pažintinės funkcijos yra žemesnės, tačiau jas galima pagerinti skiriant jodo turinčių papildų.

Nėščiųjų jodo stoka gali neigiamai paveikti vaikų gebėjimą mokytis mokykloje. Sunkiausia jodo stokos forma kūdikiams ir vaikams yra kretinizmas, pasireiškiantis psichiniu ir fiziniu atsilikimu, augimo sulėtėjimu, kurtumu, kalbos defektais ir kitais sutrikimais. Net ir nedidelis jodo trūkumas gali sukelti protinės raidos sutrikimus, pažintinių funkcijų pakitimus, sumažėjusį gebėjimą skaityti ir mokytis, atminties problemas, psichomotorinių gebėjimų sutrikimus, dėmesio stoką ir intelekto sumažėjimą.

Jodo trūkumas taip pat siejamas su nevaisingumu, persileidimais ir apsigimimais nėštumo metu.

Rekomenduojamas jodo kiekis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja skirtingas jodo paros dozes priklausomai nuo amžiaus ir fiziologinės būklės:

• Priešmokyklinio amžiaus vaikams: 90-100 μg/d.
• 6-10 metų vaikams: 120 µg/d.
• Paaugliams (virš 11 metų) ir suaugusiesiems: 150 µg/d (maždaug 2 μg/kg kūno svorio per 7 dienas).
• Nėščioms ir maitinančioms moterims: 200-290 µg/d.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jodas nėra kaupiamas organizme, todėl būtina reguliariai suvartoti tinkamą jo kiekį.

Jodo šaltiniai

Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, todėl natūraliai su maistu gaunamas jodo kiekis yra nepakankamas. Natūraliai su maistu gaunama ne daugiau kaip 3-80 µg jodo vieno valgio metu. Pagrindiniai jodo šaltiniai yra:

• Joduota druska: Lietuvoje nuo 1993 m. siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl jodo trūkumo, naudojama joduota druska. Svarbu laikyti joduotą druską sandariai uždarytą, neperšviečiamame inde, vėsioje vietoje, kad jodas neišgaruotų. Rekomenduojama berti joduotą druską prieš pat valgant, kad gaminant maistą dėl karščio nedingtų jodas.
• Jūros gėrybės ir žuvis: Jūros žuvis ir jūros gėrybės yra puikus jodo šaltinis.
• Pieno produktai: Piene ir jo produktuose yra jodo dėl galvijų pašaruose esančio jodo ir pieno pramonėje naudojamų dezinfekavimo priemonių, turinčių jodo.
• Kiaušiniai
• Jūros dumbliai: Jūros dumbliai turi išskirtinį gebėjimą kaupti jodą iš vandenyno.

Jodas taip pat gali būti gaunamas su motinos pienu, kūdikių mišiniais, papildais ir multivitaminais.

Liaudiški nėštumo nustatymo metodai su jodu: atsiliepimai ir tikslumas

Liaudiški nėštumo nustatymo metodai su jodu yra paremti prielaida, kad nėščių moterų šlapimo rūgštingumas ir hormonų lygis skiriasi, o jodas į tai reaguoja. Šie metodai nėra moksliškai pagrįsti ir jų tikslumas yra labai abejotinas.

• Su popieriumi: Šlapimu suvilgomas baltas popieriaus lapas, ant jo lašinamas jodas. Teigiama, kad jei jodas pakeičia spalvą, tai rodo nėštumą.
• Su šlapimu inde: Į indą su rytiniu šlapimu atsargiai lašinamas jodas. Teigiama, kad jei lašas neišsisklaido, o nugrimzta ir išnyra, tai rodo nėštumą.

Atsiliepimai apie šiuos metodus yra prieštaringi. Kai kurie teigia, kad jie pasitvirtino, tačiau dauguma atsiliepimų yra skeptiški. Dažnai pasitaiko atvejų, kai testas rodo teigiamą rezultatą vyrams ar vaikams, arba neparodo nėštumo, nors jis yra. Todėl šie metodai neturėtų būti laikomi patikimais ir naudojami tik kaip eksperimentas prieš kreipiantis į gydytoją ar perkant testą vaistinėje.

Kiti nėštumo nustatymo būdai

Patikimiausi būdai nustatyti nėštumą yra:

• Nėštumo testai vaistinėje: Šie testai nustato hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekį šlapime. Teigiamas rezultatas rodo nėštumą.
• Kraujo tyrimas: Šis tyrimas atliekamas gydytojo ir nustato hCG kiekį kraujyje. Jis yra tikslesnis nei šlapimo testas.
• Ultragarso tyrimas: Šis tyrimas gali patvirtinti nėštumą ir nustatyti vaisiaus amžių.

Taip pat yra fiziologinių požymių, kurie gali rodyti nėštumą:

• Menstruacijų nebuvimas.
• Pykinimas.
• Skonio pojūčių pasikeitimas.
• Trumpalaikis erzinantis skausmas apatinėje pilvo dalyje.
• Pieno liaukų patinimas.
• Kūno kvapo pasikeitimas.
• Nuotaikų kaita.
• Dažnas šlapinimasis.

Jodo perteklius: rizika ir simptomai

Nors jodo trūkumas yra didelė problema, per didelis jodo vartojimas taip pat gali būti žalingas. Tai gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimus, tokius kaip hipotireozė ir hipertireozė.

Skydliaukės funkcijos sutrikimai

Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali turėti įtakos moterims dažniau nei vyrams. Skydliaukės ligos gali sukelti menstruacijų pokyčius, problemas pastoti, komplikacijas nėštumo metu ir painiavą su menopauzės simptomais.

Hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas)

• Priežastys: dažniausiai Hashimoto liga (autoimuninis skydliaukės uždegimas), gydymas radiojodu, radioterapija ar operacija.
• Simptomai: nuovargis, liūdesys, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugis, sausa oda, slenkantys plaukai, lėtas pulsas, patinęs veidas, sunkios mėnesinės.
• Gydymas: skiriami hormonų pakaitalai.

Hipertireozė (skydliaukės hiperaktyvumas)

• Priežastys: dažniausiai Graveso liga (autoimuninė).
• Simptomai: svorio kritimas, širdies plakimas, nerimas, drebulys, miego sutrikimai, prakaitavimas, lengvos mėnesinės, akių išsipūtimas.
• Gydymas: antitiroidiniai vaistai, beta adrenoblokatoriai, radiojodas, operacija.

Kalio jodido tabletės radiacinės saugos tikslais

Įvykus branduolinei avarijai, ore pasklinda radioaktyvios medžiagos, įskaitant radioaktyvų jodą, kuris kaupiasi skydliaukėje. Siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo, rekomenduojama vartoti kalio jodido tabletes. Kalio jodidas prisotina skydliaukę stabiliu jodu, todėl radioaktyvus jodas negali patekti į ją. Kalio jodido tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu.

Laboratoriniai tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Kai kurie tyrimai yra privalomi, kiti - rekomenduojami.

Privalomieji tyrimai

• Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę.
• Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu (iki 12 nėštumo sav.). Jei moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+), tyrimas kartojamas 27-28 sav.
• Šlapimo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 sav. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas ir preeklampsiją.
• Bakteriologinis šlapimo pasėlis: Nustatoma besimptomė bakteriurija, kuri gali pereiti į cistitą ar pielonefritą.
• Virusinis hepatitas B (HBsAg): Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
• Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.
• ŽIV tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav.

Rekomenduojami tyrimai

• Chlamidijų, gonorėjos, trichomonozės ir genitalijų pūslelinės (herpes) tyrimai: Rekomenduojami turinčioms rizikos veiksnių.
• Genetinis vaisiaus ištyrimas (PRISCA I arba II): Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms.
• Nėštumo ultragarsinis tyrimas: Atliekamas 11-13 sav. ir 14-22 sav.
• Laisvos vaisiaus DNR tyrimas: Nuo 10 sav.
• Raudonukės, citomegalo viruso (CMV) ir toksoplazmozės tyrimai: Nerekomenduojama visoms nėščiosioms, svarbesnės profilaktinės priemonės.
• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai (ALT, AST, bilirubinas, šarminė fosfatazė): Atliekami esant indikacijų.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) pasėlis: 35-37 sav.
• Herpes viruso (HSV) tyrimas: Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai (FT4, FT3, TTH): Atliekami esant indikacijų.
• Raudonųjų kraujo kūnelių kiekio tyrimas (Ht): Bendro kraujo tyrimo dalis.
• Glikemijos tyrimas (HbA1c): 24-28 sav.
• Gliukozės toleravimo mėginys (GTT): 24-28 sav.
• Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 sav.
• Makšties tepinėlis: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 sav.

Mitybos reikšmė nėštumo metu ženkliai išauga. Būsimosios mamos žino, kad pastojus organizmui būtina folio rūgštis, vitaminas D bei geležis (jos stingant, gali išsivystyti nėščiųjų anemija), tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriama ne mažiau svarbiam mikroelementui jodui, skatinančiam vaisiaus smegenų vystymąsi.

Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220290 µg (mikrogramų, mcg), o žindančioms moterims - 290 µg. Taip pat galite vartoti maisto papildus, skirtus planuojančioms pastoti ar nėščiosioms, kuriuose yra reikiamas jodo kiekis (bent 150 µg). Jei jums buvo diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimai ar skydliaukės liga, prieš pradėdamos vartoti jodo papildus, geriau pasitarkite su gydytoju.

Žmonės, kurių organizme jodo atsargos ir taip nedidelės, dar labiau jas sumažinti gali valgydami tam tikrus maisto produktus. Jeigu organizme nėra pakankamai jodo, gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis (šis klinikinis sindromas dar vadinamas hipotireoze arba hipotiroidizmu). Yra ir kita medalio pusė - per didelis jodo kiekis organizme. Hipertiroidizmas - būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormono tiroksino, o tai gali neigiamai paveikti tiek nėščiosios, tiek ir vaisiaus sveikatą.

Ankstyvas nėštumas gali būti nustatomas jau nuo 6 apvaisinimo dienos, jam patvirtinti atliekamas HCG tyrimas - nėštumo nustatymas iš kraujo. Praėjus kiek daugiau negu savaitei nuo apvaisinimo, moters organizme galima aptikti ypatingą hormoną - chorioninį gonadotropiną (HCG). Būtent jo ieškoma, kai atliekamas kraujo tyrimas nėštumui nustatyti, tai yra tiksliausias metodas patvirtinti kilusioms dvejonėms.

tags: #nestumo #nustatymas #su #jodu

• Nėščiųjų teisės darbe
• priežastys, simptomai ir ką daryti kraujavimo metu
• Arklio tepalo rizika nėštumo metu
• Sveiki patiekalai vaikams su lęšiais
• Kengūros priežiūra ir jos nauda