Antoni Gaudí i Cornet (g. 1852 m. birželio 25 d. Reuse - m. 1926 m. birželio 10 d. Barselonoje) - tai ne tik ispanų architektas, bet ir vienas ryškiausių modernizmo krypties kūrėjų, kurio darbai tapo neatsiejama Barselonos miesto veido dalimi.
Antoni Gaudí gimė 1852 m. birželio 25 d. Reuse, Katalonijoje, Ispanijoje, darbininkų klasės šeimoje. Jo tėvas buvo kalvis, tad nuo mažens padėdamas jam A. Gaudí išsiugdė gebėjimą pajusti erdvę ir apimtį. Nuo mažų dienų A. Gaudí traukė gamta, kurią laikė mokytoja, slepianti didingą paslaptį, nes „yra Dievo kūrybos vaisius“. Jis pats teigė, kad „originalumas slypi grįžime prie savo šaknų“. Gimęs neturtingoje miestiečių šeimoje, Reuso miesto apylinkėse, Taragonos provincijoje, Katalonijoje, ten ir praleido savo vaikystę. Šeimoje be jauniausiojo Antonijaus buvo dar trys broliai ir sesuo, kurie visi iki 1879 m. mirė. Antonijus nuo mažens sirgo reumatu, kentė stiprius sąnarių skausmus, kurie jį lydėjo ir visą likusį gyvenimą.

Būdamas 17 metų, A. Gaudí persikėlė į Barseloną, planavo pradėti architektūros studijas. Dėl lėšų trūkumo nuo 1870 m. Studijuodamas dirbo braižytoju, būtent dėl to galimai nukentėjo jo rezultatai aukštojoje mokykloje - buvo vidutiniški. Tačiau puikūs projektai ir originalūs piešiniai suteikė užuominą, kad A. Gaudí viduje slypi genijus. 1878 m. baigė Barselonos aukštąją architektūros mokyklą. A. Gaudí iškilimas sutapo su dideliais pokyčiais Barselonoje. Miestas vystėsi sparčiai, tad gabūs architektai buvo labai paklausūs.
Ankstyvoji A. Gaudí kūryba priskiriama modernui, jo darbai buvo itin gausiai dekoruojami. Kūrybos savitumą iškart pastebėjo turtingi prekybininkai, kurie žavėjosi jaunojo menininko darbų moderniomis, elegantiškomis formomis ir puošyba. Vienas iš jų, Eusebi Guell, tapo A. Gaudí pagrindiniu klientu ir rėmėju. Pastarajam A. Gaudí suprojektavo „Guell Pavilions“, „Guell Palace“, „Park Guell“, „Guell Bodegas“ pastatus. Barselonoje 1890 m. pastačius „Palau Güell“ rūmus, A. Gaudí tapo pačiu žymiausiu miesto architektu.
Pirmiesiems projektuotiems pastatams (Vicenso namas, 1878, Güellio rūmai, 1889, abu Barselonoje, Vyskupų rūmai Astorgoje, 1893) būdinga istorizmo bruožai, bet ryški ir neogotikos bei maurų architektūros įtaka. Apie 1890 m. kūryboje susiformavo savitas (vėliau vadintas Gaudí) stilius - moderno organiškoji atmaina.
Būdingi pastatų netaisyklingi planai, plastiškos, aptakios formos, parabolinės arkos, pakrypusios atramos, mozaikos dekoras. Jo kūrybą įkvėpė gamta, tad A. Gaudí kurtoje bažnyčioje stogą palaiko kolonos, primenančios medžius, rašoma „Deutsche Welle“. Remiantis gandais, Casa Mila galėjo įkvėpti George'ą Lucasą, kuriant Dartho Vaderio veikėją iš „Žvaigždžių karų“ sagos.

Didžiąją dalį jo kūrybos užėmė Šv. Šeimynos bažnyčios Barselonoje statyba, kuri iki šiol nėra užbaigta. Pirmas Šventosios Šeimos šventovės akmuo Barselonoje buvo padėtas prieš 130 metų. 2010 metais pastatą pašventino popiežius Benediktas XVI ir jis tapo bazilika. Barselonos miesto taryba nusprendė, kad Šv. Šeimynos bažnyčia, kuri statoma jau 139 metus, bus baigta 2026-aisiais, minint A. Gaudi mirties šimtmetį. Anot bažnyčios vyriausiojo architekto Jordi Fauli, yra suplanuota pastatyti šešis centrinius bokštus, iš jų aukščiausias bus Jėzaus Kristaus (172,5 m).
Žymiausias projektas - Šventosios Šeimos bazilika Barselonoje (pradėta 1882 m., tebestatoma, nuo 1986 m. dirbo skulptorius J. M. Subirachsas, 1927-2014). Projekte numatyta 170 m aukščio penkianavė neogotikinė bazilika (18 bokštų, 5 kupolai, transeptas, apsidė, deambulatorijus) sujungia gotikos grakštumą, baroko įmantrumą, gausų simbolizmą, antropomorfinių, augalinių motyvų ornamentiką.

A. Gaudí Šventosios Šeimos bazilikos projektui paskyrė savo gyvenimą - jam atidavė net 43 metus. Į gyvenimo pabaigą ši katedra tapo vienintele jo gyvenimo aistra, ji apsėdo A. Gaudí protą kaip tikra obsesija. A. Gaudí žinojo, kad šventovė nebus užbaigta jam gyvam esant. Todėl jis paliko daug brėžinių ir modelių. Architektas labai norėjo, kad Kristaus gimimo fasadas būtų sukurtas pirmiausia, nes žinojo, kad tai būtų tikras įkvėpimo šaltinis. Karštai tikintis Dievo architektu pramintas A. Gaudí troško, kad Šventosios Šeimos bazilika būtų statoma vien tik iš žmonių aukojamų lėšų.
Kiti svarbesni pastatai Barselonoje: Šv. Teresės kolegija (1894), gyvenamieji namai - Casa Calvet (1904), Casa Batlló (1907), Casa Milá (1912), Güellio parko kompleksas (pradėtas 1900 m., nebaigtas). A. Gaudí pastatai Barselonoje ir jos apylinkėse - pasaulio paveldo vertybė (nuo 1984 m.).
A. Gaudí mirė 1926 m. birželio 10 d. dėl per avariją patirtų sužalojimų. Jis buvo partrenktas tramvajaus, eidamas link Šv. Šeimynos bažnyčios. Pakeliui į ligoninę niekas neįtarė, kad netekęs sąmonės, be dokumentų, apleistos išvaizdos senolis - garsusis A. Gaudí. Anot „Casa Batllo“, vėliau jį atpažino šios bažnyčios kunigas. Būtent šios bažnyčios kriptoje A. Gaudí buvo palaidotas. Barselonos miesto taryba nusprendė, kad Šv. Šeimynos bažnyčia, kuri statoma jau 139 metus, bus baigta 2026-aisiais, minint A. Gaudi mirties šimtmetį.
Antoni Gaudi - katalonų architektas, dėl savo pastatų sulaukęs pripažinimo tarptautiniu mastu, laikomas vienu ryškiausių modernizmo atstovų. Jo architektūra buvo išskirtinai unikali ir asmeniška, netelpanti į jokius rėmus. A.Gaudi buvo visiškai atsidavęs dviem dalykams - Dievui ir architektūrai. Jis buvo karštai tikintis katalikas, savo kūrybinėmis formomis revoliuciją sukėlęs Barselonos mieste.
1992 m. Šventųjų gildija ėmėsi pastangų kanonizuoti A. Gaudi.