Galvos svaigimas po gimdymo: priežastys, simptomai ir ką daryti

Kūdikio gimimas yra nepaprastas įvykis moters gyvenime, tačiau po jo seka intensyvus pogimdyvinis laikotarpis, per kurį moters organizmas patiria didelius pokyčius. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Daugelis moterų po gimdymo patiria įvairius fizinius ir emocinius simptomus, tarp kurių neretai pasitaiko galvos svaigimas. Šis simptomas, nors dažnai nepavojingas, gali signalizuoti apie rimtesnes būkles ir gerokai pabloginti jaunos mamos gyvenimo kokybę.

Moters organizmo pokyčiai po gimdymo

Po gimdymo moters kūnas pradeda ilgą ir sudėtingą atsistatymo procesą. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.

Gimda ir lytiniai organai

  • Gimdos involiucija: Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
  • Gimdos kaklelis: Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis.
  • Makšties išskyros (lochijos): Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos.
  • Makštis ir išoriniai lytiniai organai: Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
  • Lytiniai santykiai: Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių.
  • Infekcijos: Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.

Kiti fiziniai pokyčiai

  • Kiaušidžių veikla: Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
  • Krūtų pokyčiai: Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
  • Pilvo oda ir raumenys: Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
  • Plaukų slinkimas: Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
  • Kūno patinimas: Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas.
  • Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje.
  • Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų.
  • Vidurių užkietėjimas: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens.
Moters kūno pokyčiai ir atsistatymas po gimdymo

Galvos svaigimas po gimdymo: dažnos priežastys ir simptomai

Moters organizmas po gimdymo patiria sudėtingus hormoninius, fizinius ir emocinius pokyčius, kurie gali sukelti galvos svaigimą. Šis simptomas, neretai lydimas pykinimo, galūnių tirpimo ar vidinio virpulio, gali būti signalas, kad reikia atkreipti dėmesį į bendrą savijautą. "Sveikos, po gimdymo 3 mėnesiams prasidėjo totalus košmaras: galvos svaigimas, pykinimas, galūnių tirpimas, vidinis virpulys, galvos skausmas ir daug kitokių simptomų," - dalijasi viena mama, pabrėždama, kad nuolatinis galvos svaigimas gali itin pabloginti gyvenimo kokybę.

Dažnai nerimą kelia galvos skausmas ir svaigulys vienu metu. Tačiau šių dviejų simptomų derinį gali sukelti daugybė dalykų - nuo dehidratacijos iki nerimo. Apžvelgsime požymius, rodančius, kad galvos skausmas ir svaigulys gali būti kažko rimtesnio požymis, prieš pradėdami nagrinėti kitas, dažniau pasitaikančias galimas priežastis.

Fiziologinės priežastys po gimdymo

  • Hormoniniai pokyčiai: Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus, bet gali įtakoti ir kraujospūdžio stabilumą bei sukelti galvos svaigimą.
  • Kraujo tūrio ir spaudimo svyravimai: Gimdymo metu netenkama tam tikro kraujo kiekio, o organizmas pamažu atsistato. Kraujo tūrio pokyčiai ir kraujospūdžio nestabilumas gali sukelti galvos svaigimą, ypač staigiai atsistojus.
  • Anemija (mažakraujystė): Anemija pasireiškia, kai raudonųjų kraujo kūnelių nepakanka, kad deguonis veiksmingai perneštų deguonį į visą organizmą. Neturint pakankamai deguonies, organizmas greitai nusilpsta ir pavargsta. Daugeliui žmonių dėl to skauda galvą, o kai kuriais atvejais svaigsta galva. Tai yra gana dažna būklė po gimdymo dėl kraujo netekimo.
  • Dehidratacija: Dehidratacija pasireiškia tada, kai netenkate daugiau skysčių, nei jų gaunate. Karštas oras, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ir tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti dehidrataciją. Galvos skausmas, ypač galvos svaigimas, yra vienas iš pagrindinių dehidratacijos požymių. Žindymas reikalauja papildomų skysčių, todėl naujos mamos turi ypač stebėti savo hidratacijos lygį.
  • Mažas cukraus kiekis kraujyje: Mažas cukraus kiekis kraujyje būna tada, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau įprasto lygio. Neturėdamas pakankamai gliukozės, jūsų organizmas negali tinkamai funkcionuoti. Naujoms mamoms, ypač žindančioms, gali būti sudėtinga reguliariai ir pilnavertiškai valgyti, kas gali privesti prie cukraus kiekio svyravimų.
  • Nuovargis ir miego trūkumas: Yra įprasta jaustis neįtikėtinai pavargusiai po gimdymo. Jūsų kūnas daug išgyveno, be to, kūdikis greičiausiai pabus kelis kartus per naktį. Nuolatinis nuovargis ir miego trūkumas yra žinomi galvos svaigimo sukėlėjai.
Hormonų pokyčiai ir nuovargis po gimdymo

Emocinės ir psichologinės priežastys

  • Nerimas ir nuotaikos svyravimai: Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Nerimą jaučiantys žmonės patiria baimę ar nerimą, kuris dažnai neatitinka tikrovės. Galvos skausmas ir galvos svaigimas yra du dažniausi fiziniai nerimo simptomai. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai.
  • Psichogeninis svaigimas: Otorinolaringologės teigimu, toks galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais.

Kitos galimos priežastys, susijusios su sveikatos būkle

LSMU ligoninės Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Detoksikacijos skyriaus vadovė profesorė Edita Žiginskienė pasakoja, kad lėtinės inkstų ligos ne veltui vadinamos nebyliomis, tačiau klastingomis. "Pagimdžius vaikelį ėmė prastėti sveikata - atsirado pykinimas, vėmimas, galūnių tirpimas, galvos svaigimas. Atlikus reikiamus tyrimus paaiškėjo, kad mano inkstai veikia vos 40 proc. pajėgumu," - savo patirtimi dalijasi Irma Juodienė, kurios liga paūmėjo po gimdymo. Tai rodo, kad nėštumas ir gimdymas gali išryškinti arba pabloginti jau esamas, bet iki tol nepastebėtas sveikatos problemas.

  • Migrena: Migrena - tai intensyvus galvos skausmas, kuris pasireiškia vienoje arba abiejose galvos pusėse. Dažnai migreną patiriantys žmonės skausmą apibūdina kaip pulsuojantį. Šį intensyvų skausmą gali lydėti galvos svaigimas. Hormoniniai pokyčiai po gimdymo gali išprovokuoti migrenos priepuolius.
  • Labirintitas: Labirintitas - tai vidinės ausies infekcija, sukelianti jautrios ausies dalies, vadinamos labirintu, uždegimą. Dažniausia labirinto uždegimo priežastis yra virusinė infekcija, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas. Be galvos skausmo ir svaigimo, labirintitas taip pat gali sukelti vertigo.
  • Vestibulinės sistemos sutrikimai: Maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai. Tai gali būti gerybinis paroksizminis galvos svaigimas, vestibulinis neuronitas, Menjero liga ir kitos būklės.
  • Šalutinis vaistų poveikis: Galvos skausmas ir galvos svaigimas yra dažni šalutiniai daugelio vaistų poveikiai, ypač pradėjus juos vartoti pirmą kartą.

Galvos svaigimas- įspėjamasis signalas

Kada galvos svaigimas yra pavojingas?

Nors ir retai, galvos skausmas su svaigimu kartais gali reikšti skubią sveikatos būklę, kurią reikia nedelsiant gydyti. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė, otoneurologė dr. I. Arechvo ir „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pabrėžia, kad svarbu atskirti, kada svaigimas yra laikinas ir nepavojingas, o kada reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galvos svaigimas yra:

  • Staigus ir stiprus: Jei atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
  • Lydimas neurologinių simptomų: Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai (neryškus, dvigubas matymas, mirksinčios šviesos, dėmės), staigus sumišimas, tirpimas arba silpnumas (dažnai vienoje kūno pusėje), staigūs sunkumai vaikščioti ar išlaikyti pusiausvyrą. Tai gali būti smegenų aneurizmos plyšimo arba insulto požymiai.
  • Lydimas galvos traumos: Ypač jei buvo sudavus smūgį į galvą arba smarkiai sukrėtus. Lengvos ir sunkios traumos simptomai yra galvos skausmas ir svaigulys.
  • Su pykinimu ir vėmimu: Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
  • Krūtinės skausmas, dusulys ar širdies ritmo sutrikimai: Labai sulėtėjęs arba itin dažnas pulsas.
  • Karščiavimas: Ypač po gimdymo, tai gali rodyti infekciją (pvz., gimdos uždegimą, šlapimo takų infekciją).
  • Nuolatinis arba pasikartojantis: Jei svaigimas trunka ilgiau nei kelias minutes ar valandas, ar dažnai kartojasi.

Rimtos būklės, galinčios sukelti galvos svaigimą (bendram išprusimui)

  • Smegenų aneurizma: Tai smegenų kraujagyslėse susidaręs balionas. Kai jos plyšta, pirmasis požymis paprastai būna stiprus galvos skausmas, kuris prasideda staiga. Taip pat gali svaigti galva.
  • Insultas: Insultas ištinka, kai kas nors nutraukia kraujo tekėjimą į smegenų dalį. Insultas, kaip ir smegenų aneurizma, gali sukelti stiprų galvos skausmą. Jie taip pat gali sukelti staigų galvos svaigimą.
  • Trauminis smegenų sužalojimas (TSS): Trauminiai smegenų sužalojimai paprastai patiriami sudavus smūgį į galvą arba smarkiai sukrėtus. Dažni lengvos ir sunkios traumos simptomai yra galvos skausmas ir svaigulys.
Galvos svaigimo „raudonos vėliavėlės“: kada kreiptis į medikus

Galvos svaigimo diagnostika ir gydymas

Jeigu galvos svaigimo epizodai dažnai kartojasi ar ilgai trunka, kreipkitės į gydytojų ekspertų komandą. Doc. dr. K. Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.

Diagnostikos metodai

  • Paciento anamnezė: Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
  • Fizinis tyrimas: Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
  • Videonistagmografija (VNG): Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
  • Vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT): Pasak otoneurologės dr. I. Arechvo, tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
  • Poziciniai testai: „Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
Galvos svaigimo diagnostikos procesas

Gydymo galimybės

Svarbiausia gydytojo otoneurologo užduotis - nustatyti pagrindines galvos svaigimo priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą. Doc. dr. K. Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti. Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.

  • Specialūs manevrai: Esant gerybiniam paroksizminiam galvos svaigimui, atliekami specifiniai manevrai, kurie padeda sugrąžinti kalcio kristalus į reikiamą vidinės ausies vietą.
  • Medikamentinis gydymas: Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas. Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai.
  • Reabilitacija ir pratimai: Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos. Jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
  • "Virtualis" sistema: Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas.

Dažniausios galvos svaigimo priežastys ir sprendimai

Priežastis Aprašymas Gydymas / Ką daryti
Dehidratacija Skysčių trūkumas organizme. Gerti pakankamai vandens (ne mažiau 2 litrų per dieną), elektrolitų turinčių gėrimų.
Anemija Raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas, deguonies stoka. Geležies, B12 ir folio rūgšties papildai, subalansuota mityba.
Mažas cukraus kiekis kraujyje Gliukozės lygio kritimas. Reguliarus valgymas, greitai pasisavinamų angliavandenių (vaisių sulčių, duonos) vartojimas.
Nuovargis / Miego trūkumas Fizinis ir emocinis išsekimas. Pakankamas poilsis, miego režimo normalizavimas.
Nerimas / Stresas / Depresija Emocinis nestabilumas, psichogeninis svaigimas. Psichoterapija (KBT), vaistai, meditacija, fiziniai pratimai. Prašykite namiškių pagalbos.
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPGS) Kalcio kristalų poslinkis vidinėje ausyje. Specifiniai poziciniai manevrai (pvz., Epley).
Labirintitas / Vestibulinis neuronitas Vidinės ausies uždegimas. Dažniausiai praeina savaime, simptominis gydymas (vaistai nuo pykinimo), kartais antibiotikai.
Šalutinis vaistų poveikis Daugelio vaistų sukeltas svaigimas. Konsultacija su gydytoju dėl dozės koregavimo ar kitų vaistų.
Lėtinė inkstų liga Sutrikusi inkstų funkcija, toksinų kaupimasis. Gydytojo nefrologo konsultacija, specifinis gydymas.

Ką daryti, pajutus galvos svaigimą?

Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą. Daugelis dalykų gali sukelti galvos skausmą ir svaigulį vienu metu. Dažnai galvos svaigimas yra visai nepavojingas, galintis atsirasti dėl staigių judesių, streso ar dėl to, jog neišgeriame pakankamai vandens.

  • Atsisėskite arba atsigulkite: Jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
  • Sulėtinkite kvėpavimą: Gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
  • Vartokite pakankamai skysčių: Dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
  • Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: Nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą. Sena tiesa - pamiegoti, kol miega kūdikis. Stenkitės eiti miegoti labai anksti, tarkime, 1 savaitę.
  • Užsiimkite mankšta: Jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
  • Kreipkitės pagalbos: Nepamirškite, kad antidepresantai, kuriuos jums paskyrė pradeda veikti tik po 2 savaičių nuo vartojimo pradžios. Tai, kad jaučiat nors ir nežymų, bet pagerėjimą rodo, kad pradeda veikti dar trupučio kantrybės. Ir svarbiausia - nelikit viena! Raskit kam galit nuoširdžiai išsipasakoti- ar tai artimas žmogus, ar psichologas. Jei esate ypač irzli, įsitempusi ar prislėgta, pasikalbėkite su savo gydytoju. Pasakykite savo šeimos gydytojui, jei jus vargina stiprus ar nuolatinis galvos skausmas, ypač jei buvo atliktas epidūras.
  • Higiena po gimdymo: Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas. Atkreipkite dėmesį, kad žaizda būtų švari, dėvėkite laisvus patogius drabužius ir, jei reikia, išgerkite skausmą malšinančių vaistų. Kreipkitės į gydytoją, jei įtariate, kad radosi infekcija.
Patarimai naujai mamai: kaip atsistatyti po gimdymo

tags: #po #gimdymo #svaiksta #galva



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems