Kūdikio gimimas - ypatingas įvykis, o vienas pirmųjų naujų tėvų laukiančių rūpestėlių - mažylio virkštelės liekanos priežiūra. Nors iš pradžių tai gali atrodyti šiek tiek bauginančiai, iš tiesų prižiūrėti džiūstančią virkštelę yra visai paprasta, svarbiausia - laikytis kelių pagrindinių principų. Nors daugeliui bambos priežiūra atrodo elementari ir nesudėtinga, kartais ji pridaro nemažai rūpesčių ir net išgąsdina mamas.
Nėštumo metu virkštelė yra tarsi gyvybės kelias - šiuo vamzdeliu kūdikį pasiekia deguonis ir maistinės medžiagos, o atliekos grįžta atgal į mamos organizmą, kad būtų pašalintos. Virkštelės funkcija - aprūpinti įsčiose esantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, tačiau kai naujagimis pradeda kvėpuoti savarankiškai, virkštelė jam tampa nebereikalinga.
Iškart po kūdikio gimimo, gydytojai nukerpa ir suspaudžia virkštelę. Perkirpus virkštelę, jos liekana užspaudžiama spaustuku. Jaučiamo skausmo nei mamai, nei mažyliui nėra - ši struktūra neturi nervų. Ant naujagimio pilvuko lieka maža, maždaug pusės ar vieno centimetro ilgio ataugėlė, vadinama virkštelės liekana.
Pradžioje ši ataugėlė būna gelsva, blizgi, bet po truputį džiūsta ir spalva kinta: ji gali tapti ruda, pilka, net melsva ar violetinė. Galiausiai, kai visiškai išdžiūsta, juoduoja ir natūraliai, be jokios pagalbos, nukrenta.

Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Kol virkštelės liekana dar nenukritusi ir žaizda neužgijusi, kruopščiai laikykitės švaros. Pagrindinis tikslas - švara ir sausumas. Kad virkštelės liekana nukristų greičiau ir nekiltų infekcijos pavojus, svarbiausia yra palaikyti ją švarią ir kuo sausesnę.
Būkite švelnūs: nebandykite liekanos nei liesti, nei juolab traukti. Nesistenkite nuimti likusios virkštelės dalies, ji turi sudžiūti ir pati nukristi. Atsispirkite pagundai nukrapštyti virkštelę (net jeigu atrodo, kad ji vos laikosi). Specialiai įvykių skubinti nereikia.
Labai svarbu, kad virkštelės liekana būtų sausa, todėl po kiekvieno valymo vandeniu ar maudymo būtina nusausinti, vandens likučius galima sugerti popieriumi. Leiskite virkštelės bigei „kvėpuoti“. Virkštelė taip pat greičiau nukris, jei naujagimį dažniau laikysite nuogą. Tam puikiai tinka ir oro vonios bambutei.
Leiskite „kvėpuoti“: svarbiausias dalykas - užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko. Uždengta virkštelė ne džiūsta, o šunta, o tai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms. Taip, kad jos nespaustų arba nedengtų liekanos vietos. Jei reikia, paprastas sauskelnes galima pakirpti ar pritaikyti, suformuojant iškirptę. Pačios naujausios naujagimių sauskelnės turi patobulinimą - specialų U formos iškirpimą, kuris neuždengia bambutės ir leidžia jai greičiau sugyti.
Kaip rengti naujagimį, kurio virkštelės liekana dar nenukritusi? Laisvi medvilniniai drabužėliai, pavyzdžiui, marškinėliai ir sauskelnės leidžia orui cirkuliuoti, todėl virkštelė greičiau nudžius. Stenkitės nerengti kūdikio pernelyg aptemptais drabužėliais, kurie spaustų ar trintų virkštelės sritį. Jei namuose ir lauke pakankamai šilta, geriau rengti marškinėliais ir sauskelnėmis, o ne sauskelnėmis ir smėlinuku (bodžiu), nes smėlinukas prisispaudžia prie kūno ir ir neleidžia orui gerai cirkuliuoti.

Naujagimis pirmą kartą maudomas grįžus iš ligoninės tiek esant virkštelei, tiek jai nukritus. Dėl maudymo medikai neturi vienos nuomonės: vieni maudyti nerekomenduoja, kiti - leidžia tai daryti. Ilgą laiką akušerės ir gydytojai rekomenduodavo nemaudyti vaikelio, kol virkštelė nebūdavo nukritusi, nes buvo manoma, kad virkštelė gali gauti bakterijų per vandenį. Tačiau dabar dauguma gydytojų laikosi kitokios nuomonės. Maudyti mažylį galima su visu spaustuku - žinoma, jokio vandens į pilvo ertmę nepribėgs.
Norint, kad virkštelės liekana greičiau nudžiūtų, nereikia naujagimio labai ilgai mirkyti. Po maudynių reikėtų bambutę dezinfekuoti ir išsausinti.
Prieš pradedant bambutės priežiūrą, pasiruošite vietą procedūrai ir viską turėkite po ranka. Prieš ir po bambutės apžiūros būtinai kruopščiai nusiplaukite rankas muilu, nusausinkite, laikykitės higienos reikalavimų. Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių.
Pagal naujausias PSO rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas. Routine antiseptikų naudojimas gali prailginti virkštelės džiūvimo ir nukritimo laiką. Antiseptikai gali dirginti jautrią naujagimio odą. Šalyse, kur higienos sąlygos geros, valymas vien vandeniu (arba tiesiog sausa priežiūra be jokio valymo, jei virkštelė švari) nepadina infekcijų rizikos, palyginti su antiseptikų naudojimu.
Tačiau Lietuvoje vis dar nemažai gydytojų siūlo valyti bambą 75 laipsnių spiritu, kuris ir džiovina, ir dezinfekuoja. Papildomas priemones naudoti tik tada, jei patarė ir pamokė gydytoja ar akušerė. Gydytoja pataria drąsiai perbraukti spiritu suvilgytą vatą per kūdikio bambutę, užuot tai darant ilgai ir po truputį.
Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų).
Jei planuojate maudyti, bambutę valykite po maudynių. Jei ant virkštelės liekanos pateko naujagimio šlapimo ar išmatų, pilvuką nuplaukite po švariu tekančiu vandeniu ir apiprauskite neutralaus pH kūdikiams skirtu kūno prausikliu. Po prausimo kūdikį, o taip pat ir jo bambą gerai nušluostykite rankšluosčiu ne trinant, o švelniai tapšnojant.
Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Kada tai tiksliai įvyks, atsakyti sunku. Vieniems naujagimiams pakanka savaitės, o kitiems prireikia ir kelių savaičių. Virkštelės liekana paprastai nubyra 10-14 dieną po gimimo, bet kartais tai užtrunka iki trijų savaičių. Virkštelės spaustukas būna tol, kol su juo nukrinta bambos liekana.
Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis. Jeigu neiškrito ir po 21 dienos, neskubėkite nerimauti - svarbiausia, kad vieta išliktų sausa ir būtų kuo dažniau atvira. Jei po 6 savaičių liekana vis dar laikosi, ar atsiranda temperatūra ir židiniai infekcijai, reikalinga gydytojo konsultacija. Jokiu būdu neturėtumėte to skubinti, nes kiekvienas prisilietimas prie bambos padidina infekcijos riziką.

Labai svarbu stebėti, ar liekanos vieta neinfekuota. Gyjanti bambutė dažnai šlapiuoja (iš bambos išsiskiria sekretas), gali kauptis pūlingos išskyros, sklisti nemalonus kvapas, oda aplink gali parausti, patinti. Ant bambutės žaizdelės patekusios bakterijos ar nešvarumai gali sukelti uždegimą.
Bet kokios išskyros bambutės srityje jau yra signalas, kad kažkas nėra gerai. Pasitarkite su gydytoju, jei odelė aplink bambos žiedą patinsta ar parausta daugiau nei 5 mm. Palietus šią vietą, kūdikis jautriai reaguoja, verkia. Kuo mažesnio svorio ar anksčiau laiko gimęs kūdikis, tuo rizika infekcijai didesnė - tokiu atveju stebėkite dar atidžiau.
Taip pat būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, jei kartu atsiranda karščiavimas ar kūdikis jaučiasi blogai, neįprastai (vangiai, mieguistai).
| Simptomas | Priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Paraudimas aplink bambutę | Šiltas patalpos oras, sausumas, perdėta bambutės priežiūra | Stebėti, ar neatsiranda išskyrų. Jei yra išskyrų - kreiptis į gydytoją. |
| Išskyros iš bambutės | Infekcija | Kreiptis į gydytoją. |
| Nemalonus kvapas | Bakterijos | Dažniau valyti bambutę. Jei kvapas itin intensyvus ar atsirado pūlių - nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
| Patinimas ar paraudimas daugiau nei 5 mm | Infekcija (omfalitas), bambos išvarža | Kreiptis į gydytoją. |
| Kūdikis jautriai reaguoja į prisilietimą, verkia | Infekcija (omfalitas) | Kreiptis į gydytoją. |
| Karščiavimas, vangumas, mieguistumas | Infekcija (omfalitas) | Skubiai kreiptis į gydytoją. |
| Kraujavimas (ne keli lašeliai nukritus) | Infekcija | Kreiptis į gydytoją. |
Esant bambutės uždegimui, ji pastebimai iškyla, oda aplink parausta, įkaista, žaizdelės vieta kiek kraujuoja, pūliuoja, odoje galima pastebėti išryškėjusias venas. Omfalitas: tai infekcija, pažeidžianti virkštelės likučio vietą. Būdingas skausmingumas, kraujavimas ar skysčio antplūdis iš bambos, irzlumas, karščiavimas. Ši liga paprastai reikalauja gydymo antibiotikais. Netinkama virkštelės ir bambos žaizdos priežiūra gali sukelti infekciją, o ji - bambutės uždegimą omfalitą.

Kai kuriais atvejais ant bambutės atsiranda rausvas, minkštas gumbelis - tai vadinamas bambos granuloma. Virkštelės liekanai nukritus kartais ant odos lieka dar šiek tiek audinio. Ši sankaupa vadinama granuloma. Ji atrodo kaip randelis ar guzelis. Iš granulomos gali tekėti skaidrus arba gelsvas skystis. Jei ši išauga per savaitę nedingsta, gydytojas ją paprastai gydys sidabro nitratu ar kita priemone, kad greičiau užgytų. Patikėkite, kūdikiui neskaudės - nervų šioje vietoje nėra.
Bambos išvarža: tokia būklė, kai aplink bambą per silpnus pilvo raumenis išlenda dalis žarnyno. Dažniausiai ji nereikalauja specialaus gydymo ir savaime užsitraukia mažyliui augant, maždaug iki dvejų metų amžiaus. Jei kūdikiui kosint ar verkiant bambos vietoje iškyla netaisyklingos formos kauburėlis, tai gali būti bambutės išvarža. Jei išvarža nedidelė, specialaus gydymo nereikia, rekomenduojama chirurgo konsultacija. Bambos išvarža - mažas guzelis ar iškilimas po kūdikio bamba. Išvarža diagnozuojama, kai dalis kūdikio žarnyno įstringa pilvo sienos angoje. Dažniausiai išvarža pastebima kūdikiui verkiant. Paprastai ji savaime išnyksta per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių. Operuojama tik esant komplikacijoms: išvarža įstringa, išsivysto uždegimas, žarnų nepraeinamumas.
Iškritus virkštelės liekanai, likusią vietą svarbu prižiūrėti. Nukritus virkštelei, gali pasirodyti šiek tiek išskyrų. Tai normalus sekretas, kuris gali būti ir su kraujo priemaiša. Kartą per dieną ar dažniau valykite bambos žiedą virintu vandeniu ir vata, nepamirškite švariai nusiplauti rankų. Pirštais praplėskite bambos žaizdą ir šlapia vata išvalykite bei nusausinkite. Lenkite sauskelnių kraštą, kol nenukris šašas ir nepasimatys graži bambytė. Nukritus, aplink bambutę dažnai susidaro gelsvas, tąsus skystis - tai normali reakcija, ne infekcijos požymis. Gali susiformuoti ir šašiukas, tai taip pat įprasta. Tačiau jei ima ryškėti raudonis, pasireiškia karščiavimas ar drumzlinos išskyros, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Dažnai bambos būna įdubusios į vidų, tad joje gali kauptis nešvarumų. Todėl maudydami kūdikį įsitikinkite, kad bamba yra kruopščiai išvalyta, o po maudynių būtinai ją kruopščiai nusausinkite. Bet kokia likusi drėgmė gali sukelti uždegimą.
Kol liekana neprikrito, tikrai nesužinosite, ar mažylio bambutė bus įdubusi, ar išsikišusi (angl. „innie“ ar „outie“). Galiausiai, galutinė forma nepriklauso nuo to, kaip medikai nukirpo virkštelę - visa tai lemia natūrali gijimo eiga. Bet kokios bambutės gijimo formos. Ji gali išvirsti į išorę, į vidų arba kita forma.