Nėštumo Metu Pasireiškiantis Rėmuo, Tinimai ir Kiti Negalavimai: Priežastys bei Gydymas

Daugeliui moterų nėštumas yra vienas gražiausių gyvenimo laikotarpių, tačiau ši nuostabi patirtis sukelia daug nepatogumų. Dažnai vienas iš jų yra rėmuo arba deginimo pojūtis krūtinėje, kurį gali lydėti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir viduriavimas. Taip pat nėštumo metu dažnai pasireiškia įvairūs tinimai. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius nėštumo negalavimus - rėmenį ir tinimus, jų priežastis, simptomus ir efektyvius būdus, kaip su jais kovoti. Be to, gilinsimės į intrahepatinę nėščiųjų cholestazę - retesnę, bet rimtą būklę, galinčią paveikti tiek mamą, tiek kūdikį.

Rėmuo nėštumo metu

Rėmuo - vienas dažniausių ir nemaloniausių virškinimo sutrikimų nėštumo metu. Daugelis moterų rėmens simptomus pirmą kartą patiria nėštumo metu - šis nemalonus jausmas vargina net trečdalį būsimų mamyčių, ypač nėštumo pradžioje ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Net 50 procentų nėščių moterų keli mėnesiai prieš gimdymą pradeda skųstis rėmeniu ir deginimu stemplėje. Nors rėmuo nėštumo metu yra dažnas ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių, jis gali būti labai nemalonus ir neigiamai paveikti moters nėštumo eigą bei gyvenimo kokybę.

Kas yra gastroezofaginis refliuksas nėštumo metu?

Nors daugelis žmonių sąvokas rėmuo ir rūgšties refliuksas vartoja pakaitomis, šios dvi problemos apibrėžiamos skirtingai. Šis skrandžio turinio ir sulčių patekimas į stemplę turi ir mokslinį pavadinimą - gastroezofaginis refliuksas. Esant refliuksui, sutraukiamasis raumuo (raumenų barjeras) neužsiveria taip, kaip turėtų. Dėl to skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į stemplę. Rūgštis dirgina jautrią stemplės gleivinę. Rėmuo, kurį jaučiame kaip skausmo ar deginimo pojūtį krūtinėje, yra rūgšties refliukso simptomas.

Rėmens priežastys nėštumo metu

Rėmuo nėštumo metu pasireiškia, kai dėl hormonų poveikio atsipalaiduoja raumenys ir vožtuvas, kuris paprastai neleidžia skrandžio rūgštims patekti į stemplę. Pirmame trimestre tai daugiausia vyksta dėl hormoninių pokyčių, nes moters organizmas labai stipriai persitvarko, o tai daro įtaką ir virškinimo traktui. Dažnai hormonai sulėtina maisto judėjimą virškinimo traktu, o tai kelia pilvo pūtimą ir rėmenį. Progesteronas, žinomas kaip nėštumo hormonas, gali sukelti apatinio stemplės (kur jungiasi su skrandžiu) sfinkterio atsipalaidavimą. O kai jis atsipalaiduoja, skrandžio rūgštis gali lengviau patekti į stemplę. Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali atpalaiduoti sutraukiamąjį raumenį skrandžio ertmėje (raumenų barjerą). Tuomet raumuo neužsiveria taip, kaip turėtų, todėl rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę - tai vadinama rūgšties refliuksu.

Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raumenis, kad būtų lengviau įsisavinti maisto medžiagas, keliaujančias į placentą ir palaikančias sveiką kūdikio vystymąsi. Tačiau progesteronas taip pat gali atpalaiduoti raumenų barjerą, todėl rūgštis iš skrandžio keliauja atgal į stemplę.

Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Jau senovėje nuo skausmo besiraukančią nėščiąją močiutės ramindavo: „Vaikas užaugo ir sėdi ant skrandžio. Pagimdysi, skausmai praeis“. Šiuose žodžiuose yra tiesos: paskutiniais nėštumo mėnesiais gimda stipriai didėja, ji kelia skrandį. Nėštumui einant į pabaigą gimda kelia skrandį, jo turinys užsibūna ilgiau, gaminasi daugiau skrandžio sulčių. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę ir ją dirgina. Nėštumo pabaigoje, o kai kam ir antrame nėštumo trimestre rėmuo dažniausiai kyla dėl to, kad pasikeičia skrandžio padėtis - augant vaisiui skrandis kyla į viršų, ir vietoj to, kad jis būtų įstrižai, kai dugnas yra žemiau nei viršus, skrandis tampa gulsčias. Tada tiesiog fiziologiškai skrandžio turiniui daug lengviau išsipilti į stemplę ir dėl to jaučiami nemalonūs pojūčiai. Priklausomai nuo vaisiaus dydžio bei moters priaugto svorio, didelė gimda gali spausti skrandį, ir maistui sunkiau slinkti žemyn, todėl jo gali patekti į stemplę. Paprasčiau tariant, padidėjusi gimda ima spausti skrandį.

Tikimybė, kad sutriks virškinimas, didesnė, kai moteris dar prieš nėštumą turėjo virškinimo sutrikimų, kai laukiamasi ne pirmo vaiko ir pasiekus trečią nėštumo trimestrą. Ar patirsite čia aprašytus negalavimus, priklauso nuo daugybės priežasčių - vaisiaus dydžio, paveldimumo.

Rėmens simptomai nėštumo metu

Kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir kiekviena būsima mama skirtingai išgyvena nemalonius su juo susijusius jausmus, taip pat ir rėmenį. Rėmenį ir kylančią rūgštį moterys labiausiai jaučia vakare, atsigulusios miegoti. Taip yra dėl mechaninių priežasčių. Štai keletas dažniausių nėščiųjų rėmens simptomų, tačiau nebūtinai visi jie pasireikš jums:

• deginimo pojūtis krūtinėje iškart už krūtinkaulio, atsirandantis po valgio ir trunkantis nuo kelių minučių iki kelių valandų;
• deginimo pojūtis gerklėje arba aštraus, rūgštaus ar sūraus skysčio skonis gerklės gale;
• krūtinės skausmas, ypač pasilenkus, atsigulus ar suvalgius didelį kiekį maisto;
• lėtinis kosulys;
• raugėjimas;
• užkimimas;
• vėmimas;
• sotumo jausmas;
• pilvo pūtimas;
• švokštimas kvėpuojant ar kiti į astmą panašūs simptomai;
• bendras negalavimas ar energijos stoka.

Rėmens gydymas ir prevencija nėštumo metu

Nėščiai moteriai, pajutusiai rėmenį ir rūgštį, patariama keisti gyvenimo būdą. Svarbiausia - pakeisti mitybos įpročius. Pirmiausia reikia susirūpinti mityba.

Mitybos rekomendacijos:

• Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis (kas 2-3 val., suvalgomo maisto kiekis apie 300 g).
• Maitinkitės pagal nepažeidžiamą grafiką. Nustatytą valandą pusryčiai, nustatytą - priešpiečiai. Mat skrandis greitai pajunta maisto valandą ir sultis išskiria tiksliu laiku.
• Per dieną valgykite kelis nedidelius patiekalus. Taip maistas skrandyje neužsilaikys per ilgai.
• Valgykite lėtai ir su malonumu, gerai sukramtykite maistą.
• Jei mažos maisto porcijos jums netinka, stenkitės pagrindinį patiekalą valgyti per pietus, o vakarienę - kuo anksčiau.
• Nevalgykite bent 2-3 valandas prieš miegą.
• Venkite kepto, aštraus ar riebaus, sunkiai virškinamo maisto.
• Mažinkite šokolado, kavos, citrusinių vaisių, pomidorų padažo, majonezo, rūkytos mėsos porcijas.
• Ribokite kofeino vartojimą.
• Gerkite daug skysčių tarp valgių. Taip pat prieš valgį išgerkite vieną ar du gurkšnius šilto vandens, kad lengviau suvirškintumėte maistą.
• Stenkitės valgydami neužsigerti dideliu kiekiu skysčio, nes skystis praskiedžia virškinimo sultis, todėl jos tampa mažiau veiksmingos.
• Negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų, net ir gazuoto vandens.
• Nerūkykite ir venkite alkoholio. Rūkant ir vartojant alkoholį nėštumo metu, ne tik padidėja rėmens tikimybė motinai, bet ir kyla sveikatos problemų rizika kūdikiui.
• Suraskite savo valgį - nukenksmintoją. Dažnai moteris, kuriai nėštumo metu kyla rūgštis, randa kokį nors valgį, kurį kramsnojant ar gurkšnojant negerumas praeina.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Valgio metu sėdėkite tiesiai, kad atpalaiduotumėte skrandį.
• Pavalgę nesėdėkite ir negulėkite. Vietoj to trumpai pasivaikščiokite, kad lengviau suvirškintumėte maistą. Bent vieną valandą po valgio nesilankstykite ir nesigulkite.
• Miegokite pakėlus galvūgalį 15 cm ar daugiau. Galvūgalį laikykite aukščiau nei kojūgalį. Po pečiais taip pat galite pasidėti pagalvių. Tai neleis skrandžio rūgščiai tekėti link krūtinės.
• Jei kamuoja rėmuo, stenkitės kuo mažiau būti pasilenkusi, nekilnokite sunkių daiktų.
• Venkite pernelyg pilvą aptempiančių drabužių.

Medikamentinis gydymas:

Ne visada šie patarimai padės. Jei nugirdote kokį liaudišką receptą, pasitarkite su gydytoju. Kai kurios moterys gydosi medumi (tirpina jį vandenyje ir geria), tačiau čia reikia šį tą išmanyti. Medus dirgina skrandžio gleivinę, todėl gaminasi dar daugiau rūgšties. Pajutusios blogumą moterys geria valgomosios sodos. Tam kartui soda padės, mat šarmas greitai neutralizuoja skrandžio rūgštį. Tačiau soda rūgštį nukenksmina trumpam - maždaug 20-čiai minučių. Deja, palengvėjimas jaučiamas trumpai.

Tuomet ginekologas Jums patars vartoti skrandžio sulčių agresyvumą mažinančių vaistų arba rūgštis neutralizuojančių antacidinių preparatų. Patys paprasčiausi vaistai nuo rėmens yra antacidai, neutralizuojantys rūgštis. Kita grupė - vaistai, slopinantys skrandžio sulčių išsiskyrimą (pavyzdžiui, ranitidinas). Nėščiosioms tinka ir ilgesnio poveikio vaistai su kalcio ir magnio junginiais. Juos reikia gerti praėjus valandai po valgio ir nakčiai. Vaistai greitai sumažina nemalonius pojūčius, tačiau nesilaikant rūgštis mažinančios dietos netrukus vėl pradės ėsti rėmuo.

Rennie® kramtomąsias tabletes galima vartoti nėštumo laikotarpiu, tačiau laikantis rekomendacijų, taip pat negalima viršyti didžiausios rekomenduojamos paros dozės ir negalima šių vaistinių preparatų vartoti ilgiau kaip 2 savaites. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Vartokite „WAYA StopReflux“ kovai su rėmeniu nėštumo metu. Alginatų pagrindu pagaminti rėmenį malšinantys gaminiai, tokie kaip WAYA StopReflux, gali padėti sustabdyti rėmenį nėštumo metu. Ši medicinos priemonė mažina rėmenį, sustabdydamas refliuksą per mažiau nei tris minutes, taip pat gydo ir apsaugo gleivinę. Prieš vartodamos gaminį nėštumo metu pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu.

Jei švelnaus poveikio vaistai nepadeda, skiriama stipresnių skrandžio sulčių išsiskyrimą slopinančių medikamentų, rekomenduojama gastroenterologo konsultacija. Specialūs tyrimai, skiriami gastroenterologo (pavyzdžiui, fibrogastroskopija, kai specialus prietaisas kišamas į stemplę ir skrandį išsamiai jų apžiūrai) atliekami labai retai, išskirtinais atvejais, kai nepadeda ir vaistai.

Tinimai nėštumo metu

Dažnai tinimai yra normali, nėštumui būdinga būsena. Normalu, jeigu dėl nėštumo metu vykstančių pokyčių kiek patinsta kojų ir rankų pirštai, pėdos, čiurnos, blauzdos. Svarbu tai, kad „normalūs“ patinimai nėra nuolatiniai. Pirštai, pėdos, čiurnos stipriau patinsta, jeigu kojos pavargsta, jaučia didesnę atatranką, yra spaudžiamos ankštuose batuose.

Tinimų prevencija ir palengvinimas:

• Venkite ilgai stovėti, sėdėti vienoje pozoje.
• Gulėkite užkėlusi kojas ant pagalvės ar kito paaukštinimo.
• Avėkite patogius batus.
• Mankštinkitės. Išjudinti kojose susikaupusius skysčius, pagerinti kraujotaką ir limfotaką padeda judėjimas.
• Pasikonsultuokite dėl kompresinių kojinių nešiojimo. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės.
• Nebūkite lauke per karščius.
• Užtikrinkite normalų kalio kiekį. Kalis skatina druskų, o drauge su jomis ir vandens pertekliaus, pasišalinimą iš organizmo. Jeigu kamuoja dideli patinimai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų su kaliu vartojimo.
• Druską vartokite saikingai. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 5 g druskos, nes joje esantys natris ir chloridas reikalingi normaliam skysčių balansui, raumenų ir nervinių impulsų veiklai, skrandžio sulčių susidarymui ir kt.
• Venkite arba labai sumažinkite kofeino turinčių gėrimų suvartojimą. Nedideli kofeino kiekiai veikia, kaip diuretikai, t.y. skatina šlapimo susidarymą ir jo išsiskyrimą iš organizmo.
• Nereikia sumažinti išgeriamo vandens kiekio! Vandens ribojimas yra viena dažniausiai daromų klaidų, susidūrus su tinimais nėštumo metu. Nėščiai moteriai be gydytojo nurodymo jokiu būdu negalima riboti geriamo vandens kiekio ir per dieną reikėtų išgerti bent 1,5 - 2 litrus vandens.
• Negerkite šlapimą varančių arbatų, maisto papildų ar kitų preparatų, vaistų! Organizme kaupiantis skysčiams gydytojas gali paskirti įvairių diuretikų, tačiau nėštumo metu jie įprastai skiriami tik esant preeklampsijai.

Kada sunerimti dėl tinimų? Preeklampsijos rizika

Stiprūs, staigūs tinimai, tinstantis veidas ir rankos bei kiti išvardinti simptomai siejami su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: Kas tai?

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

Intrahepatinės nėščiųjų cholestazės kilmė ir rizikos veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.

• Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
• Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
• Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.

Intrahepatinės nėščiųjų cholestazės poveikis vaisiui

Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka).

Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.

Ligos požymiai ir diagnostika

Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.

Pagrindiniai simptomai:

• Niežulys: Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.
• Gelta: Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.
• Kiti požymiai (itin reti): pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja).

INC diagnostika:

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos.

Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):

1. Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
2. Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)

Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.

Gydymo principai

Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų.

Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje.

Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nustatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.

tags: #nestumo #metu #grauzia #kojas

• Kūdikių profilaktika
• Sužinokite apie nėščiosios diržo naudą
• Patogios ir saugios lovytės jūsų vaikui
• Kodėl tėvai renkasi darželį „Mūsų pėdutės“?
• Apie H. pylori ir nėštumą: išsamus gidas