Kūrenant medieną, priklausomai nuo medžių rūšies, susidaro apie 1-3 proc. medienos pelenų. Dažniausiai gyventojai juos išbarsto pakrūmėse, žiemą ant slidžių kelių ar tiesiog iškrato į buitinių atliekų konteinerius, retai pagalvodami apie medžio pelenų panaudojimą ūkyje, konkrečiu atveju - daržams tręšti. Svarbu suprasti, kad pelenai - tai po degimo proceso liekantis nebedegantis likutis, susidedantis iš nedegių ir nelakių mineralinių medžiagų.

Medžio pelenai yra natūralus kalio (K), kalcio (Ca) ir mikroelementų šaltinis, tačiau agronomiškai jie veikia kaip stipri kalkinimo priemonė. Medžio pelenuose yra kalcio karbonato (apie 25 procentai), kalio (3 procentai) ir kitų naudingų elementų, tokių kaip fosforas, manganas, cinkas. Taip pat medžio pelenuose aptinkama ir daugiau mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, geležies, boro ir kitų. Fosforas naudingas gėlių spalvingumui ir vaisių skoniui, kalis skatina augimą.
Vertingiausi - lapuočių medienos pelenai. Pelenų vertė priklauso nuo medienos sudegimo kokybės: kokybiškiausios yra pilkšvos spalvos, vėjo lengvai išpustomos pelenų dulkės. Nevisiškai sudegę pelenai, su anglių gabalėliais, laikytini nekokybiškais, juose yra angliavandenilių ar kitų dalelių, kurių augalai įsisavinti ilgą laiką dar negalės.

Lietuva pagal iškrintančių kritulių kiekį yra perteklinio drėkinimo zonoje, todėl perteklinė drėgmė dirvožemiuose suintensyvina augalų maisto medžiagų išplovimą. Dėl perteklinės drėgmės dirvožemiuose išplaunama daugiau kalcio bei magnio, dėl to dirvožemiai rūgštėja. Medžio pelenai dėl savo ypatingos cheminės sudėties gali būti panaudoti kaip dirvožemio kalkinimo priemonė.
Pelenai palengvina sunkias molingas dirvas, todėl oras ir vanduo lengviau patenka prie augalų šaknų. Molingos dirvos pelenais tręšiamos rudenį, o smėlinės - pavasarį. Išbarstytus pelenus reikia įterpti į dirvožemį, geriausia tai daryti pavasarį. Vidutiniškai viename hektare gali būti paskleidžiama nuo 1 iki 4 tonų medžio pelenų kas 3 - 4 metus.
Medžio pelenus galima berti į komposto krūvas ar paskleisti komposto dėžėse su organinėmis atliekomis. Taip laikomi pelenai stabilizuosis, kartu suintensyvės organinės medžiagos skaidymas. Kompostas su stabilizuotais pelenais papildo dirvožemį ir kitomis medžiagomis, ypač azotu.
Pelenai ir suodžiai gali augalus apsaugoti nuo kenkėjų (vabzdžių, lervų, sraigių, spragių) ir kitų ligų sukėlėjų, taip pat jais galima gydyti puvinio, miltligės pažeistus augalus. Atsargiai naudojant, pelenai gali būti puiki priemonė nuo kenkėjų, pavyzdžiui, šliužų ir sraigių, nes jie iš jų kūnų ištraukia vandenį.
Pavyzdžiui, norėdami atsikratyti amarų, baltasparnių ir erkučių, prieskoninius augalus, aguročius, agurkus, moliūgus nupurkškite tirpalu: pusantros stiklinės medžio pelenų užpilkite verdančiu vandeniu, tirpalą atskieskite 10 litrų vandens ir įpilkite šaukštą skysto muilo.
| Augalas / Situacija | Pelenų poveikis |
|---|---|
| Kopūstinės daržovės | Šarminė aplinka slopina kopūstų šaknų gumbą |
| Svogūnai ir česnakai | Prevencija nuo svogūninių musių ir kalio šaltinis |
| Šilauogės ir rododendrai | Netinka (per didelis šarmingumas sukelia chlorozę) |
| Bulvės | Naudoti labai atsargiai (gali skatinti rauplių atsiradimą) |
tags: #kudikiu #pelenai #naudojama #medicinoje