Priešmokyklinio ugdymo programa: visapusis vaiko vystymasis ir socializacija

Priešmokyklinis ugdymas yra svarbi neformaliojo švietimo dalis, kuri padeda vaikams pasiruošti tolesniam mokymuisi ir socializacijai. Ankstyvoji vaiko patirtis mokykloje dažnai suformuoja tolesnio mokymosi pagrindą, todėl itin svarbu, kad bendromis ugdytojų - tėvų ir pedagogų - pastangomis pavyktų užtikrinti, kad ši patirtis būtų sėkminga visiems vaikams.

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Jis pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Vertinant vaiko brandumą mokyklai, svarbu atskleisti veiksnius, kurie gali nulemti jo gebėjimą mokytis ir mokymosi pasiekimus, tolesnę akademinę, socialinę ir profesinę sėkmę.

Priešmokyklinio ugdymo programos vykdymas ir finansavimas

Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, o minimali programos trukmė - 640 valandų.

Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 valandų per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba paaukoja rėmėjai.

Programos tikslai ir ugdomosios kompetencijos

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Įgyvendinant Programą, ugdomos šios kompetencijos:

• Pažinimo
• Kūrybiškumo
• Komunikavimo
• Skaitmeninė
• Pilietiškumo
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
• Kultūrinė

Šios kompetencijos apjungiamos Programoje išskirtose 6 ugdymosi srityse: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.

Kompetencijų ugdymas per veiklas

Kiekviena kompetencija ugdoma per konkrečias veiklas, kurios skatina vaikus aktyviai dalyvauti ir bendrauti su aplinka bei kitais:

• Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius ar kitomis aktualiomis temomis. Jie stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose, vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais, jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus, išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti. Vaikai kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.
• Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Jie bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Vaikai ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose, atlikdami pasirinktą vaidmenį. Jie atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių ir valstybinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, siekia savo ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę.
• Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose, vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja, arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Jie reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose, mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais, stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Vaikai atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Jie supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.
• Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Jie kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos, dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi, svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Ugdymosi sritys ir pasiekimai

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys, kurios sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Gamtamokslinis ugdymas

Gamtamokslinio ugdymo metu vaikai domisi, aiškinasi, stebi, žaidžia, visais pojūčiais patiria, spontaniškai ir tikslingai tyrinėja. Jie atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Vaikai atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą, laikydamiesi jiems suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

Aplinkos pažinimas per pojūčius (A1, A2)

• Žaisdami, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių bei jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklas.
• Žaisdami, patirdami visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami, nukreipiamųjų klausimų padedami pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.

Augalai ir Gyvūnai

• Bendradarbiaudami, tyrinėdami, dalyvaudami bendrose veiklose, stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais.
• Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių.
• Žaisdami, įgydami patyrimo, susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis).
• Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui.
• Tyrinėdami susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
• Žaisdami, tyrinėdami paveikslėliuose ir natūroje, atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus.
• Dalyvaudami bendrose veiklose, aptarimuose, samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius.
• Tyrinėdami artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.

Dangaus kūnai ir gamtos reiškiniai (A3)

• Žaisdami, stebėdami, tyrinėdami artimą aplinką, domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
• Tyrinėdami, stebėdami, dalyvaudami bendrose veiklose, pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas).
• Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).

Daiktai ir medžiagos (A4)

• Žaisdami, stebėdami, tyrinėdami, atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį, temperatūrą, svorį.

Tyrinėjimai ir informacijos valdymas (B1, B2, B3, B4)

• Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį.
• Atsakydami į klausimus, išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdami gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą.
• Remdamiesi savo patirtimi ir vartodami paprasčiausias gamtamokslines sąvokas, aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus.
• Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis, ją pristato kitiems.
• Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas, savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
• Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų, skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
• Domėdamasis smulkiąja tautosaka, negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.

Žmogaus ir gamtos darna (C1, C2, C3, C4)

• Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius.
• Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką, pastebi gamtinių išteklių, naminių gyvūnų, augalų, grybų naudą žmonėms.
• Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas, aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, kaip elgtis kilus gaisrui.
• Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką, aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
• Žaisdamas, tyrinėdamas, aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai.
• Žaisdamas, tyrinėdamas, išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų.
• Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
• Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.

Kalbinis ugdymas

Kalbinio ugdymo metu vaikai žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Vaikai bendraudami sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdami ir kitaip veikdami kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Jie klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais, savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose, mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas

Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą, visada būtina remtis „stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip „apeiti“ arba lavinti „silpnąsias“. Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai. Taip pat svarbu įvardyti labai svarbius dalykus, kurių mokinys negeba (pavyzdžiui, neturi savarankiško darbo įgūdžių ir kt.), vengti teiginių „nieko nemoka“ ar „nieko nežino“. Organizuodama mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla gali pati pasirinkti programos sudarymo formą. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos. Priešmokykliniame ugdyme jiems teikiamos konsultacijos, kurių metu gali būti skiriama ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus.

Ugdymasis šeimoje (namuose)

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, todėl savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą.

Mokyklos vadovas sudaro grupę, kuri įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Grupei priklauso savivaldybės administracijos, švietimo pagalbos / pedagoginės psichologinės tarnybos, kitų institucijų atstovai, mokyklos mokytojai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje. Tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai: turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti.

Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei, aprūpina jį dalykų vadovėliais ir paskiria mokytojus konsultacijoms. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Priešmokykliniame ugdyme gali būti skiriama ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.

tags: #priesmokyklinio #ugdymo #programa #as #ir #kiti

• Hitlerio kelias į valdžią
• gimdymo traumos: kaip vyksta gijimas po tarpvietės plyšimo
• atraskite nuotykių romaną „Kapitono Granto vaikai“
• Daugiavaikių motinų pašalpų išmokėjimo tvarkaraštis
• Šukuosenos mažosioms princesėms