Nėštumas yra ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kai kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš nemalonių simptomų, su kuriais gali susidurti būsimos mamos, yra viduriavimas. Nors daugelis nėščiųjų gali išsigąsti šio simptomo, svarbu žinoti, kad jis ne visada kelia grėsmę. Vis dėlto tam tikrais atvejais viduriavimas gali būti signalas, kad su organizmu vyksta kažkas rimtesnio.
Viduriavimas nėštumo metu - tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei tris kartus per dieną, o išmatos tampa skystos ar labai minkštos konsistencijos. Nėštumo metu ši problema gali pasitaikyti bet kuriuo laikotarpiu - tiek pirmame trimestre, kai keičiasi hormonų pusiausvyra, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje, kai žarnynui daro spaudimą auganti gimda.

Viduriavimas nėštumo metu gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių - nuo hormoninių pokyčių iki mitybos pakeitimų.
Vienas iš pagrindinių kaltininkų - hormonai. Progesteronas, kurio kiekis smarkiai išauga nėštumo metu, paprastai lėtina virškinimą ir dažniau sukelia vidurių užkietėjimą. Tačiau kai kurioms moterims šis procesas gali vykti atvirkščiai - žarnyno judrumas padidėja, todėl pasireiškia dažnesnis tuštinimasis ar net viduriavimas. Taip, kai kurioms moterims šis simptomas pasireiškia per pirmuosius nėštumo mėnesius dėl hormoninių pokyčių. Taip pat, padidėję prostaglandinų kiekiai gali skatinti žarnyno susitraukimus.
Daugelis moterų pradeda maitintis sveikiau vos tik sužinojusios apie nėštumą - į racioną įtraukia daugiau skaidulų, daržovių, vaisių ar skaidulų turinčių produktų. Padidėjęs vaisių, daržovių bei skaidulų vartojimas gali skatinti greitesnį virškinimą, o tai kai kada gali sukelti viduriavimą. Nėštumo metu itin svarbu tinkamai pasirinkti maistą, kad būtų užtikrintas normalus virškinimo procesas. Rinkdamiesi gėrimus venkite kofeino, gazuotų ir labai saldžių gėrimų, nes jie gali dirginti virškinimo traktą.
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis. Produktai, kuriuos anksčiau vartojote be jokių problemų, staiga gali pradėti erzinti skrandį. Kai kurios moterys pastebi, kad išmatas stipriai skystina jų vartojami prenataliniai vitaminai. Bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos, taip pat apsinuodijimai maistu, gali sukelti viduriavimą. Nėštumo metu imuninė sistema šiek tiek susilpnėja, todėl moterys gali būti jautresnės infekcijoms. Bakterinės ar virusinės infekcijos - viena dažniausių viduriavimo priežasčių. Ypač pavojingas yra apsinuodijimas maistu. Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, gali sukelti stiprų viduriavimą.
Nėštumas - ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis. Nėštumo metu neretai padidėja jautrumas ir emocingumas, ypač pirmaisiais mėnesiais. Ilgalaikis stresas gali paveikti ir virškinimo sistemą - kai kurioms moterims jis pasireiškia kaip pykinimas, kitoms - kaip viduriavimas ar pilvo spazmai. Ramybė, trumpi pasivaikščiojimai ar kvėpavimo pratimai padeda sureguliuoti žarnyno veiklą.
Nėščioms moterims dažnai rekomenduojama vartoti prenatalinius vitaminus ir papildus. Nors jie būtini vaisiaus vystymuisi, jie ne visada draugauja su būsimos mamos žarnynu. Kai kurios geležies formos ar didelės magnio dozės gali veikti kaip laisvinamieji. Jei pastebite ryšį tarp papildų vartojimo ir viduriavimo, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimos alternatyvos.
Gydytojai viduriavimą skirsto pagal trukmę ir kilmę.
Trunka iki 14 dienų ir dažniausiai atsiranda netikėtai. Dažniausi sukėlėjai - virusai, bakterijos ar parazitai. Taip pat ūmus viduriavimas gali būti sukeltas maisto netoleravimo ar apsinuodijimo. Trumpalaikis viduriavimas dažniausiai praeina savaime, ypač jei jis susijęs su mitybos pakeitimais ar lengva infekcija. Trumpalaikis viduriavimas dažniausiai nepaveikia kūdikio.
Jei viduriavimas trunka ilgiau nei dvi savaites arba vis kartojasi su pertraukomis, tai jau laikoma lėtiniu. Tokiu atveju gali būti įtariamos virškinimo sistemos ligos, maisto netoleravimas ar net stresas. Nors tai nėra tipiška nėštumo eiga, kai kurios moterys, kurios ir anksčiau turėjo jautrų virškinimą, šiuo laikotarpiu gali susidurti su paūmėjimais.
Nors viduriavimas dažnai praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, nėštumo metu situacija yra kiek jautresnė. Organizmo dehidratacija, mikroelementų netekimas ir bendras silpnumas gali paveikti ne tik motinos, bet ir vaisiaus būklę. Būtent todėl svarbu žinoti, kokie simptomai rodo pavojų ir kada jau nebegalima delsti.
Viduriuojant netenkama daug skysčių ir elektrolitų, todėl reikėtų gerti bent 8-10 stiklinių vandens per dieną. Dehidratacija nėštumo metu gali būti labai pavojinga - net ir lengvo laipsnio skysčių netekimas veikia kraujo tūrį, kraujospūdį, o kartu ir vaisiaus vystymąsi. Jei kartu su viduriavimu atsiranda burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis, sausos akys, raumenų trūkčiojimai ar bendras išsekimas - tai ženklai, kad reikia nedelsiant pradėti skysčių atstatymą. Didžiausias viduriavimo pavojus - skysčių praradimas. Pavojus atsiranda tik tada, jei organizmas smarkiai netenka skysčių ir maistinių medžiagų.
Toliau pateikiami ženklai, kuriuos pastebėjus reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą:
Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba būklė blogėja, svarbu laiku kreiptis į medikus. Kai kuriais atvejais priežastis gali būti infekcija, kuri reikalauja gydymo antibiotikais. Jei viduriuojate ilgiau nei 48 val. arba manote, kad galėjote apsinuodyti maistu - pasitarkite su gydytoju. Jeigu viduriuojate ilgiau nei porą dienų, atminkite, kad net ir lengvas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri yra vienas pagrindinių priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnių.

Pastebėjus viduriavimo požymius nėštumo metu, pirmas žingsnis - nepanikuoti. Daugeliu atvejų tai būna laikinas organizmo atsakas į mitybos, hormonų ar aplinkos pokyčius. Tačiau svarbu nedelsti ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias dehidratacijai ir komplikacijoms.
Pirmosiomis dienomis rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą, švelnų maistą, kuris neapsunkina žarnyno, bet tuo pačiu suteikia būtinų medžiagų. Naudinga laikytis vadinamosios „BRAT“ dietos (bananai, ryžiai, obuolių tyrė, skrebučiai). Tačiau pagal naujausias rekomendacijas į racioną reikėtų įtraukti kitų svarbių vitaminų ir mineralų turinčių produktus. Kol simptomai nepraeina, reikėtų vengti žalių vaisių ir daržovių, pieno produktų, riebių ar keptų patiekalų, aštrių prieskonių bei kavos. Vartoti pakankamai skysčių svarbu viso nėštumo metu, bet kai viduriuojate - dar aktualiau.
Svarbiausia - nuolatinis ir pakankamas skysčių vartojimas. Rekomenduojama gerti paprastą virintą vandenį mažais gurkšneliais, silpną arbatą (pvz., ramunėlių arba juodą be cukraus), elektrolitų tirpalus iš vaistinės (pvz., „Rehydron“), kompotus ar lengvus ryžių nuovirus. Jei šlapinimasis tampa retas ar šlapimas tamsus, tai jau ženklas, kad organizmui trūksta skysčių - tokiu atveju reikia gerti dar dažniau.
Svarbu atsiminti, kad ne visi vaistai nuo viduriavimo yra saugūs nėščioms moterims. Nėščiosioms jų vartoti savarankiškai nerekomenduojama. Visada pasitarkite su gydytoju dėl bet kokio preparato. Nerekomenduojama vartoti jokių nereceptinių vaistų nuo viduriavimo (pvz., loperamido) nepasitarus su gydytoju. Kai kurie vaistai gali būti nesaugūs tam tikrais nėštumo tarpsniais. Saugiausiais laikomi „Smecta“ (diosmektitas) ir probiotikai. Bet kokiu atveju prieš vartojant bet kurį vaistą svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Jei per 24-48 val. nėra pagerėjimo, o simptomai stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba nėštumą prižiūrintį specialistą. Nereikia laukti, kol situacija pablogės - ypač jei jaučiamas bendras silpnumas, dehidratacijos požymiai ar vaisiaus judesių pokyčiai.
Viduriavimas nėštumo metu gali sukelti daug nerimo, tačiau daugeliu atvejų jis nėra pavojingas ir gali būti valdomas tinkamomis priemonėmis. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į savo kūno signalus, laikytis tinkamos mitybos ir gerti pakankamai skysčių. Nėštumo metu itin svarbu tinkamai pasirinkti maistą, kad būtų užtikrintas normalus virškinimo procesas.